TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviška duona - kaimynams ir emigrantams

2012 12 17 6:02
Daugiausia miltinių kepinių eksportuojama į Rusiją, Latviją, Estiją. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Duonos, pyragų ir kitų miltinių kepinių eksporto statistika rodo, kad šiemet jų daugiausia išvežta į Rusiją, Latviją ir Estiją. Didžiausias šių gaminių srautas į Baltijos šalis patenka per lietuviškus prekybos tinklus.

Nors duonos gamintojai teigia, kad lietuviška duoda svetur keliauja paskui emigrantus, statistika rodo, kad daugiausia miltinių kepinių eksportuojama į Rusiją, Latviją, Estiją.

FAKTAI

Vien į Rusiją iš Lietuvos šiemet sausio-spalio mėnesiais išvežtų miltinių gaminių vertė 45,6 mln. litų, į Latviją - 30 mln. litų, Estiją - 18,9 mln. litų.

Tuo tarpu eksportas į kitas šalis yra keliskart mažesnis. Į Vokietiją išvežto vertė sudaro 6,7 mln. litų, Didžiąją Britaniją - 5,7 mln. litų, Lenkiją - 4,4 mln. litų, Daniją - 4 mln. litų, Švediją - 3,8 mln. litų, Baltarusiją - 3,3 mln. litų, o į JAV - tik 3 mln. litų.

Statistikos departamento duomenimis, duonos ir kitų miltinių kepinių eksportas šiemet per dešimt mėnesių išaugo daugiau kaip trečdaliu, iki 136,4 mln. litų, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Lietuviški duonos gaminiai eksportuojami į Didžiąją Britaniją, Airiją, JAV ir net į Islandiją bei Australiją. /LŽ archyvo nuotrauka

Nuo pyragų iki ostijų

Dauguma LŽ kalbintų žinomų lietuviškos duonos kepėjų juodos duonos į Rusiją neeksportuoja, todėl belieka manyti, kad į šią plačią rinką daugiau vežama kitų gaminių, patenkančių į tą pačią statistikos eilutę kartu su duona (pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai, kepiniai su kakava, ostijos ir kalėdaičiai, kapsulės, naudojamas farmacijoje, ryžių popierius ir kt.).

Be to, Statistikos departamento specialistai pažymėjo, kad bendras eksportas apima ir reeksportą, t. y. ne tik lietuviškos kilmės gaminius. LŽ suskaičiavo, kad reeksportas nesudaro didžiosios eksporto dalies, nes pavyzdžiui, šiemet per vieną ketvirtį eksportuota lietuviškos kilmės minėtų produktų, kurių vertė apie 22 mln. litų, vadinasi, per metus jų gali būti eksportuota 88 mln. litų vertės.

Juodos duonos mėgėjai

Vienos seniausių ir didžiausių kepyklų bendrovės "Vilniaus duona" naujų pardavimo kanalų vystymo vadovė Asta Bajoraitienė LŽ sakė, kad klientų Rusijoje neturi, bet kiti šalies gamintojai, jos žiniomis, aktyviai dirba su Rusijos prekybos tinklais. "Rusai pažįsta lietuvišką juodą duoną, žino, koks jos skonis", - pabrėžė ji.

A.Bajoraitienė sakė, kad juodą "Močiutės", "Bočių" ir "Vilniaus" duoną parduoda lenkų, lietuvių, rusų parduotuvėms, veikiančioms ten, kur yra emigravę mūsų tautiečiai - į JAV, Angliją, Airiją. "Savo juodą duoną taip pat vežame į Bulgariją ir Lenkiją. Į Ispaniją ar Italiją užsakymų neturime. Pietiečiai valgo šviesią duoną, galbūt juoda jiems per sunki", - svarstė ji.

"Vilniaus duonos" savininkė suomių kompanija "Vaasan" Latvijoje ir Estijoje yra pasistačiusi savo kepyklas, kuriose kepa tokią pat duoną, kokią valgo ir lietuviai. "Vilniaus duonos" eksportas sudaro nedidelę bendrovės pardavimo dalį, tačiau jis yra augantis. A.Bajoraitienė tikino, kad kuo daugiau lietuvių emigruoja, tuo daugiau svetur reikia lietuviškos duonos.

UAB "Lašų duona" administratorius Haroldas Saniukas tikino, kad ruginę juodą duoną daugiausia valgo Rytų Europos gyventojai, iš jų ir Rusijos. H.Saniukas svarstė, kad oficialią eksporto į Rusiją statistiką galėtų sudaryti duonos pusgaminiai - tešlos ruošiniai.

"Lašų duonos" eksportas šiemet augo apie 15 procentų. Pagrindinės jo šalys - Anglija, Airija, Vokietija, Ispanija ir Graikija, kur gyvena nemažai juodą duoną mėgstančių pirkėjų. "Mūsų juoda duona taip pat keliauja kartu emigruojančiais valgytojais. Juk pusė milijono valgytojų niekur nedingo - kuo jų daugiau išvyksta, tuo labiau ir duonos eksportas didėja", - aiškino jis.

UAB "Baltasis pyragas" komercijos direktorius Donatas Baronas sakė, kad įmonė duonos gaminius eksportuoja nuo 2002 metų į Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Airiją, JAV, Islandiją. Pagrindiniai "Baltojo pyrago" pirkėjai užsienyje yra didmeninės įmonės, prekiaujančios maisto produktais iš Rytų Europos, o galutiniai lietuviškos duonos pirkėjai, išskyrus Lenkiją, yra emigrantai.

UAB "Alytaus duona" direktorius Romas Adomavičius sakė, kad juodą duoną veža į Lenkiją. "Mūsų produkciją užsako verslininkas lenkas, o kur jis toliau ją parduoda, mums neatsiskaito. Šiemet eksportas neaugo, nes lenkui prekyba sekasi sunkiau. Todėl dairomės kitų eksporto kelių, bandėme kalbėtis su klientu iš JAV, gal ateityje pavyks ką nors susitarti. Kol kas dideliu eksportu pasigirti negalime", - neslėpė įmonės direktorius.

UAB "Biržų duona" lietuvišką ruginę duoną eksportuoja tik pusantrų metų. "Produkciją siunčiame į Australiją, JAV, Ispaniją. Tikrai galima sakyti, kad duonos eksportas seka emigrantų keliais. Kad ir kaip būtų, tikimės, kad mūsų eksportas dar augs, nes dar tik jo pradžia, o rinka juk globali", - prognozavo bendrovės vadybininkas.

Maitina vargšus

Sausus pusryčius "Oho", sūrius užkandžius, traškučius gaminančios UAB "Naujasis Nevėžis" direktorius Gediminas Krutulis pasakojo, kad daugiausia produkcijos įmonė eksportuoja į Rusijos didžiuosius prekybos tinklus, į Latviją ir Estiją, taip pat veža lenkams portugalams, ukrainiečiams, baltarusiams.

"Eksportas sudaro apie 80 proc. mūsų pajamų. Mat aktyviai dalyvaujame tarptautiniuose konkursuose, kurie daugiausia finansuojami Europos Sąjungos pinigais. Jų paskirtis - aprūpinti sunkiai besiverčiančius ES gyventojus maisto produktais, kurių sąraše yra ir sausi pusryčiai. Šiemet pagal tokią sutartį išvežėme paskutinę produkcijos partiją portugalams, dabar rengiamės dalyvauti tokiame konkurse Lenkijoje", - sakė D.Krutulis.

Anot jo, europiniuose konkursuose tenka varžytis su rumunais, kurie sugeba itin pigiai gaminti dribsnius, su ispanais, italais ir vokiečiais. Tačiau G.Krutulis džiaugiasi, jog planuojamas didžiulis eksporto kiekis į Didžiąją Britaniją, kur jau suderėtos kainos su vienu dideliu prekybos tinklu. "Tai yra viena didesnių pergalių šiemet. Britams gaminsime sausus pusryčius su jų prekybos tinklo prekės ženklu", - atskleidė jis.

Keturis kartus daugiau

Sausus pusryčius gaminančios lietuvių kapitalo UAB "Cerera foods" projektų vadovas Mantas Bieliauskas pasakojo, kad dribsnius įmonė eksportuoja į Rusijos prekybos tinklus, Australiją, Japoniją. "Dar pernai gruodžio mėnesį dirbome viena pamaina, o dabar - keturiomis. Mūsų eksportas ypač augo šiemet, jis pasiekė tokias šalis kaip Japonija, Alžyras, Marokas, Rumunija. "Labai geros rinkos yra Australija, Airija, Anglija, kur žmonės ryto be sausų pusryčių neįsivaizduoja", - kalbėjo jis.

Nuo 1995 metų Neveronyse, Kauno rajone, veikianti lietuviško kapitalo įmonė 80 proc. produkcijos eksportuoja, o 20 proc. parduoda Lietuvoje.

Išveža prekybininkai

UAB Ustukių malūno direktoriaus pavaduotojas Gintaras Šležas sakė, kad trapučius, gaminamus iš lietuviškų kviečių ir itališkų ryžių, bendrovė parduoda lietuviškiems prekybos tinklams "Maxima" ir "Iki", kurie juos išveža į savo parduotuves Latvijoje ir Estijoje. "Mes patys tiesiogiai trapučių neeksportuojame, tai daro Lietuvos prekybininkai", - sakė jis.

"Lašų duonos" administratorius taip pat pažymėjo, kad pas kaimynus lietuviška duona patenka per didžiuosius prekybos tinklus.

Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, ostijos ir kalėdaičiai ir kiti kepiniai - jų importas ir eksportas sausio-spalio mėn., mln. litų

                2011 m.   2012

Eksportas   103,8      136,4

Importas    100,5      132,9

(Šaltinis: Statistikos departamentas)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"