TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviška kosmetika veria eksporto langą

2012 04 02 6:00

Statistiniai duomenys byloja apie teigiamas lietuviškos kosmetikos gamybos tendencijas: pernai ši nauja pramonės rūšis ūgtelėjo keliolika procentų, trečdaliu padidėjo ir jos pardavimas užsienyje.

Nors lietuviškos kosmetikos pramonei tik 20 metų, jos laimėjimus vis labiau vertina italai, švedai, danai, anglai ir net gruzinai. Visi LŽ kalbinti lietuviškos kosmetikos gamintojai turi pirkėjų užsienyje.

Statistikos departamento duomenimis, eksporto apimtys yra nedidelės, tačiau pernai jos augo nuo 0,7 mln. litų iki 0,9 mln. litų, o šiemet dar didės. Net smulkiajam verslui atstovaujanti UAB "Uoga Uoga", kurios pardavimas pernai buvo apie 200 tūkst. litų, lietuviškais kremais prekiauja ne tik Rygoje, bet ir periodiškai siunčia juos pagal užsakymus nuolatiniams klientams Švedijoje, Anglijoje, Airijoje.

Tuo metu profesionalią lietuvišką kosmetiką gaminanti UAB "Oda LT" apie 10 proc. produkcijos eksportuoja į Londoną ir jau rimtai nusitaikė į Baltarusijos rinką. Kol lietuviškos kosmetikos vartojimas vidaus rinkoje nerodo ryškaus augimo, gamintojai ir toliau intensyviai ieško verslo kontaktų užsienyje dalyvaudami parodose, organizuodami seminarus-mokymus.

Stambiausia lietuviškos kosmetikos gamintoja UAB "Biok laboratorija" pernai pasiekė 16 proc. apyvartos augimą iki 17 mln. litų.

"Pernai atlikome parengiamuosius darbus ir užmezgėme naudingų kontaktų mus dominančiose rinkose, todėl prognozuojame, kad 2012 metais eksporto apimtis padidės 3 kartus. Šiuo metu eksportuojame produkciją į daugiau nei 10 šalių, daugiausia - į Italiją, Gruziją ir Baltarusiją", - sakė "Biok laboratorijos" direktorius Linas Čereška.

Varžosi su pasauliniais koncernais

Nors visi kalbinti gamintojai savo kosmetika prekiauja internetinėse parduotuvėse, vis dėlto pagrindinę apyvartos dalį sudaro prekyba tradicinėse parduotuvėse.

UAB "Uoga Uoga" turi vieną savo atskirą parduotuvę ir  apie 15 kitų  prekybos vietų didžiausiuose šalies miestuose, kur kremai parduodami kartu su kitais produktais. "Tradicinėse parduotuvėse kremų nuperkama daugiau, nes žmonės tokius produktus nori pačiupinėti, pauostyti, pasikonsultuoti, o internetu perka jų mėginukus", - LŽ sakė įmonės bendraturtė Lena Sokolovska.

"Oda Lt" direktorė Irena Jokšienė pasakojo, kad per mėnesį parduoda kosmetikos už 80-90 tūkst. litų. Trečius metus veikianti bendrovė turi savo firminę parduotuvę Vilniuje, jos kremus perka kosmetologai,  tai pat turi vieną pagrindinį platintoją. Profesionalios kosmetikos pardavimams skatinti rengiami seminarai-mokymai kosmetologams, kur susirenka apie 40 dalyvių, įsigyja kosmetikos, norėdami ją išbandyti. Dalyvaujame seminaruose Londone, Minske, Maskvoje,  Bolonijoje, Rygoje  ir taip ieškome pirkėjų užsienyje. I.Jokšienė teigia, kad Lietuvoje šios įmonės kremams konkurentų nėra, nes jie yra vienintelė profesionaliam naudojimui skirta lietuviška kosmetika. 

"Biok Laboratorijos" ir "Uoga Uoga" vadovai nurodo, kad pagrindiniai konkurentai - didieji pasauliniai koncernai "Nivea", "Loreal" ir kt.,  kurių užnugaryje yra didelė finansinė galia.

"Lietuvos gamintojų nėra daug, kiekvienas turi savo nišą. Mums svarbu, kad klientai mumis pasitikėtų, todėl nuolat rūpinamės produktų saugumą patvirtinančiais sertifikatais. Be to, neužsikeliam kainų manipuliuodami tuo, kad esame natūralūs. Taip pat nemažai dėmesio skiriame produktų žaismingumui ir apipavidalinimui", - sakė "Uoga Uoga" vadovė.

Mąsto, ką tepa

L.Sokolovska tiki natūralių lietuviškos receptūros kremų perspektyva. "Žmonės vis daugiau domisi natūralia kosmetika, o ir mes savo ruožtu skatiname vartotojus domėtis tuo, ką jie naudoja, ką tepa ant savo odos. Pavyzdžiui, pirkėjų labai mėgstamas produktas - lūpų balzamas su medumi ir mandarinų aliejumi, ko gero, todėl, kad nemažai moterų jau susimąstė, kiek sintetinių blizgesių, lūpų dažų ir balzamų, tepamų ant lūpų, jos tiesiog "suvalgo", o dėl mūsiškio balzamo klientės yra ramios, nes jis natūralus. Jei lietuviai jau pradėjo domėtis tuo, ką valgo, tikimės, kad kitas žingsnis bus - kosmetika. Teigiamų pokyčių jau matyti", - viliasi ji.

Žaliavos užsieninės

"Oda Lt" direktorė sakė, kad visos žaliavos Lietuvoje gaminamiems bendrovės  kremams perkamos užsienyje. "Lietuvos chemijos pramonė mums reikalingų produktų negamina, jos pagrindinis verslas - trąšos. Mums reikalingas sudėtines dalis perkame Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Stengiamės sąnaudas mažinti užsakydami ne 50 kg, o iš karto 100 kg žaliavų. Viską darome patys - ir kosmetologais tenka padirbėti norint plėstis, 60 proc. verslo remiasi iniciatyva", - juokauja ji.

"Uoga Uoga" Lietuvoje perka vaistažoles, bičių vašką, medų, o kitas žaliavas užsako iš Afrikos, Azijos, prancūzišką molį - iš kasyklos Prancūzijoje, kitus gauna per platintojus, nes ne visi gamintojai tiekia nedidelius kiekius.

L.Čereška taip pat sako, kad nėra lengva pirkti žaliavas ir pakuotes - jų savikaina šiek tiek išauga dėl sąlyginai mažų gamybos apimčių bei transportavimo išlaidų. Paprastai pakuotes ir žaliavas vežame iš didžiųjų Europos tiekėjų.

Per mažai pasitikėjimo ir žinių

Paklaustas apie lietuviškos grožio pramonės problemas L.Čereška teigia, kad didžiausia kliūtis yra vartotojų nepasitikėjimas lietuviška produkcija. "Pavyzdžiui, prancūzai turi šimtametes kosmetikos gamybos tradicijas, jų prekių ženklai plačiai žinomi visame pasaulyje. Lietuvoje tai palyginti neseniai pradėtas verslas. "BIOK laboratorija" pirmoji ir didžiausia kosmetikos gamintoja Lietuvoje šventė dar tik 20-ąjį gimtadienį", - sakė jis. 

Dar viena problema, tačiau ne tik Lietuvoje, - nėra bendro ekologiškų kremų sertifikavimo standarto Europoje, todėl vartotojams sunkiau atskirti, kurie produktai iš tiesų yra ekologiški, o kurie tik taip vadinasi. L.Čereška Lietuvos pirkėjams siūlo atidžiai skaityti kremų sudėties aprašus. Nors sudėtinės dalys procentais ir nenurodomos, apie jų kiekį galima spręsti pagal išvardijimo eiliškumą. Ant kremo pakuotės pirmiausia nurodomos tos medžiagos, kurių panaudota daugiausia.

L.Sokolovska taip pat guodžiasi, kad didžiausia problema Lietuvoje - žmonių žinių stygius apie kosmetiką, jos sudėtį. Ji pastebi, kad daugelis žmonių net nesidomi, kokia yra naudojamos kosmetikos priemonės sudėtis. Vyrauja nuomonė, kad jei tai parduodama parduotuvėje, vadinasi, tas produktas yra geras. "Vis dėlto daugybė mokslinių tyrimų ir išvadų jau įrodė, kad kosmetikos pramonė savo produktams gaminti naudoja ir toksiškas priemones, kurios turi įvairų ilgalaikį šalutinį poveikį", - sakė ji.

Lietuviškos kosmetikos pardavimas, mln. litų

Laikotarpis    Iš viso    Lietuvoje

2009 m.    19,8    18,1

2010 m.    19,8    19,1

2011 m.    22,5    21,6

2011 m. sausis-vasaris    3,2    3,1

2012 m. sausis-vasaris    3,3    3,2

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"