TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviška mėsa užsieniui per brangi

2009 10 30 0:00
Lietuvos turgus užpildė lenkiški mėsos produktai, kurių metinė apyvarta sudarė daugiau kaip 300 mln. litų, tačiau nuo šios sumos valstybės biudžetas nepapilnėjo nei vienu litu.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Už Lietuvos mėsos perdirbėjus didesnį PVM moka tik danai. Daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių šio mokesčio tarifas nesiekia ir 10 procentų. Dėl to smarkiai krito lietuviškais mėsos gaminiais prekiaujančių verslininkų galimybės konkuruoti ne tik užsienyje, bet ir mūsų turguose.

Lietuvos mėsos perdirbėjai teigia, kad pakėlus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą iki 21 proc., jų gaminamai produkcijai užkirstas kelias konkurencingai prekiauti ne tik užsienio, bet ir vidaus rinkose. Pasak jų, šio mokesčio dydžiu Lietuva "neperšoka" tik Danijos, kuri mėsos produkcijai taiko 25 proc. PVM.

Mėsos perdirbėjai teigia, kad šįmet produkcijos pardavimas šalies viduje krito apie 20 proc., tam įtakos turėjo dėl padidintų mokesčių pabrangę gaminiai ir sumenkusi gyventojų perkamoji galia. Tačiau labiausiai jie piktinasi valdžios neryžtingumu sprendžiant nekontroliuojamos lenkiškos produkcijos pardavimą Lietuvos turguose. Nuolaidžiaujant kaimynams, šalies biudžetas praranda dešimtis milijonų litų.

Konkurencinga tik jautiena

Yra viena gera žinia: lietuviška jautiena savo kaina yra pakankamai konkurencinga tiek ES šalyse, tiek Rusijoje, be to, šįmet nesumažėjo jos eksporto apimtys.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Mėsos produktų skyriaus vedėjos Rasos Baranauskienės teigimu, šįmet gerokai didėja eksportas į Italiją, Vokietiją, Švediją, Latviją bei Austriją - išvežama beveik 70 proc. visos lietuviškos jautienos. Tačiau kitos rūšies mėsa nėra konkurencinga ES šalyse.

"Žaliavos supirkimo ar importuotos kiaulienos kaina dešrų ir kitų mėsos gaminių gamybai nėra didžiausia, lyginant su kitomis ES šalimis, tačiau perdirbėjų pagaminti mėsos gaminiai nekonkurencingi ir jų metiniai eksporto kiekiai nėra labai dideli. Per 2009 metų 8 mėnesius bendras dešrų ir kitų mėsos gaminių eksportas sumažėjęs 14 proc.", - dėstė R.Baranauskienė.

Pasak jos, kitų gaminių ar konservų iš mėsos, jos produktų eksportas sudaro 3 tūkst. tonų ir yra 22 proc. mažesnis nei pernai. Daugiausia dešrų ir kitų mėsos gaminių išvežama į Latviją ir Estiją, dar nuo 4 iki 10 proc. jų eksporto tenka Danijai, Ispanijai, Didžiajai Britanijai, Vokietijai, Rusijai.

Įsisenėjusi problema

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) duomenimis, nuo 2009 metų šviežiai mėsai šalyje pradėtas taikyti 19 proc. PVM tarifas, jis nuo rugsėjo padidėjo iki 21 proc., mėsos perdirbimo įmonių apyvartą sumažino vidutiniškai penktadaliu.

LMPA direktorius Gintautas Kniukšta pabrėžia, kad krašto mėsos perdirbėjai PVM moka dvigubai, trigubai didesnį nei tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, Čekija, Belgija, Nyderlandai, Norvegija - jose PVM tarifas nesiekia net 10 procentų.

Nusilpus mūsiškių konkurencingumui, Lietuvos turgus užplūdo lenkiški mėsos produktai, kurių metinė apyvarta sudarė daugiau kaip 300 mln. litų, tačiau nuo šios sumos valstybės biudžetas nepapilnėjo nei vienu litu. "Lenkiški mėsos gaminiai yra užplūdę mūsų šalies turgus, tačiau mūsų valstybė iš to nenori uždirbti ir visiškai nekontroliuoja šių procesų. Vien skaičiuojant pagal oficialią parduodamos lenkiškos mėsos statistiką mūsų turguose, jeigu visai parduodamai mėsai ir jos gaminiams būtų taikomas PVM, valstybės biudžetas surinktų apie 80-90 mln. litų", - LŽ piktinosi G.Kniukšta.

Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Lietuvoje veikia 101 turgavietė. Jose pagal verslo liudijimus prekiauja 2939 prekeiviai ir tik 1119 ūkininkų, nuolat parduodančių savo išaugintą ar pagamintą produkciją.

Traukia Rytai

Kadangi dėl kraštą siaubiančios krizės ir pabrangusių mėsos gaminių gerokai aptirpusi žmonių perkamoji galia, šiuo metu verslininkai intensyviai ieško naujų užsienio rinkų. Neslepiama, kad mėsos perdirbėjus ypač domina Rusijos rinka, nors joje dirbti verslininkams nėra paprasta.

"Rusija pripažįsta ir vertina lietuviškus mėsos gaminius, tačiau kyla konkurencinių sunkumų, mat į Rusiją labai veržiasi Pietų Amerikos šalys, kurios jautieną atveža žymiai pigesnę, nei mes galime pasiūlyti. Sudėtinga įeiti ir į Baltarusijos rinką ne tiek dėl konkurencijos, kiek dėl politinių sprendimų, pavyzdžiui, ten prezidento dekretas draudžia iš karto atsiskaityti su tiekėjais, tačiau nėra nurodytas ir terminas, iki kada tai turi padaryti", - pasakojo G.Kniukšta.

Atsargiai vertinti Rusijos rinką verslininkus verčia ir pastaruoju metu vienas po kito skelbti apribojimai lietuvių įvežamai produkcijai. Vasaros pabaigoje patirtus nuostolius dėl užlaikymo Rusijos muitinėse skaičiavo mūsų šalies vežėjai. Vėliau kaimynai nebeįsileido lietuviškų pieno produktų. O šios savaitės pradžioje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino, kad mūsų šalies kiaulių augintojams iškilo didelė rizika dėl Rusijoje, Leningrado srityje, atsiradusio afrikinio kiaulių maro židinio. Tiesa, nors šį kartą eksportas uždraustas ne dėl lietuvių kaltės, tačiau ir dėl to patirtų nuostolių verslininkams niekas nekompensuos. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos nariai įsipareigojo papildomai dezinfekuoti visus gyvulius gabenančius automobilius, grįžusius iš Rusijos, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba - įvesti automobilių dezinfekavimo kokybės tikrinimo monitoringą.

Faktai

ŽŪM duomenimis, dešrų ir kitų mėsos produktų importas į Lietuvą kasmet augo nuo 3 iki 29 procentų. Per 2009 metų 8 mėnesius šis importas padidėjęs 13 proc., iki 10,7 tūkst., lyginant su 2008-ųjų tuo pačiu laikotarpiu. Kitų gaminių ar konservų iš mėsos, jos subproduktų importas tuo pačiu metu išaugęs 16 proc., iki 4,2 tūkst. tonų.

Pernai į mūsų kraštą iš Lenkijos buvo įvežta 63 proc., iš Estijos - 14 proc., iš Latvijos - 13 proc. viso dešrų, konservų ir kitų gaminių importo. Šiemet iš Lenkijos ir Estijos importuotų mėsos gaminių kiekis didesnis, tačiau iš Latvijos sumažėjęs: iš Lenkijos įvežta 67 proc. visų importuotų gaminių, iš Estijos - 16 proc., o iš Latvijos - 9 procentai.

Lietuvos mėsos perdirbėjų duomenimis, kitose šalyse mėsos produktams taikomas toks PVM tarifas: Vokietijoje - 7 proc., Prancūzijoje - 5 proc., Čekijoje - 5 proc., Belgijoje - 6 proc., Nyderlanduose - 6 proc., Norvegijoje - 13 proc., Portugalijoje - 5 proc., Slovėnijoje - 8,5 proc., Ispanijoje - 10 proc., Švedijoje - 12 proc., Šveicarijoje - 2,4 proc., Latvijoje - 18 proc., Estijoje - 18 proc., Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kipre ir Maltoje - 0 proc., Lenkijoje - 3 proc., Liuksemburge - 3 proc., Italijoje - 4 proc., Graikijoje - 9 proc., Austrijoje - 10 proc., Suomijoje - 17 proc., Rumunijoje - 19, proc., Slovakijoje - 19 proc., Bulgarijoje - 20 proc., Vengrijoje - 20 proc., Danijoje - 25 procentai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"