TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviškai jautienai atsiveria musulmonų valstybės

2016 05 27 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Į musulmonų kraštus Lietuva galėtų vežti pusę viso mėsos produktų eksporto. „Į Rusiją geraisiais laikais per metus vežėme 14–15 tūkst. tonų mėsos produktų. Į musulmonų valstybes metinis eksportas galėtų sudaryti 15–20 tūkst. tonų. Tai maždaug pusė viso Lietuvos mėsos eksporto“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) su Alžyro kompetentinga institucija baigia derinti veterinarijos sertifikatų mėsos produktams eksportuoti į šią šalį klausimus. Beveik visi Alžyro gyventojai yra musulmonai, todėl halal sertifikatai yra labai svarbūs šalims, kurios nori užmegzti prekybos santykius.

Veterinarijos sertifikatus Lietuva neseniai suderino su Iranu, o į Egiptą ir Libaną pagal halal reikalavimus pagaminta jautiena jau eksportuojama.

VMVT duomenimis, 2015 metais į Egiptą išvežta 51 tona, į Libaną – 77 tonos lietuviškos atšaldytos ir sušaldytos jautienos. Pagal musulmonų tradicijas Lietuvoje pagaminta mėsa eksportuojama ir į Europos Sąjungą, kur gyvena didelės musulmonų bendruomenės, arba produkcija reeksportuojama. Vien 2016 metų pirmąjį ketvirtį į Prancūziją, Olandiją, Daniją, Švediją, Vokietiją, Belgiją ir kitas ES valstybes išvežta beveik 500 tonų halal reikalavimus atitinkančios jautienos, pagamintos Lietuvoje.

Šiuo metu šiuos reikalavimus atitinka keturios Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės. Į Iraną mėsą galės eksportuoti trys bendrovės.

Griežti reikalavimai

VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Mantas Staškevičius teigė, kad sertifikatai derinami ir su kitomis musulmonų valstybėmis – Jungtiniais Arabų Emyratais, Saudo Arabija, Maroku, Omanu, Kataru ir Tunisu.

Ne su visomis valstybėmis derinimas vyksta skandžiai. Iš vienų užtenka gauti eksporto klausimynus, išsiųsti atsakymus ir tada laukti atstovų, kurie atvyksta audituoti konkrečių įmonių. „Kitoms tenka sumokėti gana nemažą pinigų sumą, kad šie inspektoriai atvyktų į Lietuvą, iš kitų – pirkti metodinę medžiagą, kad sužinotume reikalavimus. Ir iš viso, kad galėtume eksportuoti mėsą į musulmonų šalis, turime atitikti labai daug reikalavimų“, – pasakojo M. Staškevičius.

Musulmonai reikalauja, kad gyvulių skerdimas ir pakavimas pagal halal reikalavimus vyktų atskiroje patalpoje, nes daugelyje mūsų įmonių apdirbama ir kiauliena, kuri musulmonams netinkama vartoti. Skerdžiami gyvuliai turi būti ne senesni negu 30 mėnesių. Jiems šerti negali būti naudojami augimą skatinantys hormonai. Į skerdyklą atvežtiems gyvuliams turi būti užtikrintas ne trumpesnis negu 12–24 valandų „poilsis“. Tai yra jie negali būti skerdžiami vos atvežti. „Dažniausiai reikalaujama, kad skerdimo metu dalyvautų musulmonų dvasininkas, o jautiena musulmonų šalį pasiektų per 120 dienų nuo paskerdimo“, – sakė M. Staškevičius.

Vis dėlto, kaip aiškino VMVT atstovas, net ir suderinus visus reikalavimus, ne visada pavyksta sėkmingai išvežti lietuvišką jautieną. „Kai reikalavimai suderinami, įmonės turi pačios susirasti pirkėjus šalyje, kurioje platins produkciją. Tačiau derybos nutrūksta, nes suskaičiavus produkcijos gamybos ir transportavimo sąnaudas bei pardavimo kainą, pasirodo, kad eksportuoti – neapsimoka“, – kalbėjo M. Staškevičius.

Naujos galimybės

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius E. Mackevičius pripažino, kad verslas labai teigiamai vertina VMVT žinginius suderinant veterinarijos sertifikatus, nes tai praplečia pramonės eksporto galimybes. „Neturėtume prisirišti prie kurios nors vienos užsienio rinkos ir jos įsikibę laikytis. Kai būsime įveikę teisines kliūtis vienoje ar kitoje šalyje, į kurias, palankiai susiklosčius aplinkybėms, galėsime nukreipti eksportą, tada pasirinkimas bus tikrai platus. Nes dabar realiai didelių galimybių eksportuoti mėsos gaminius į musulmonų kraštus neturime“, – sakė pašnekovas.

VMVT suderinus veterinarijos sertifikatus, įmonės, E. Mackevičiaus teigimu, maždaug per pusę metų gali pasirengti mėsos eksportui į musulmonišką šalį.

Į musulmonių valstybes, pasak jo, daugiausia būtų eksportuojama lietuviška jautiena, nes avių pas mus auginama nedaug. „Kitos Europos šalys veža mėsą ir jos gaminius į musulmonų valstybes 20–30 metų, mums tai tik pradžia. Bet šios rinkos ateityje mums gali tapti labai svarbios“, – sakė jis.

Iš pradžių į šias valstybes keliautų atšaldyta ir sušaldyta mėsa, o vėliau ir mėsos gaminiai, nes jiems keliami papildomi reikalavimai. „Reikia ilgiau padirbėti konkrečioje rinkoje, kad ją pažintum. Mėsos gaminiai turi atitikti šalies gyventojų skonio savybes, tam reikia sukurti naujas receptūras. Pradžioje visada vežama tik mėsa, o ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausias yra mėsos gaminių eksportas“, – pasakojo E. Mackevičius.

Lietuvos perdirbėjus domina ne tik musulmonų valstybių rinkos. Pasak E. Mackevičiaus, dairomasi į Kiniją, Pietų Korėją, Vietnamą ir kitas Azijos šalis. „Jeigu sugebėtume išvežti produkciją į šias šalis, tai iš esmės pakeistų mėsos eksporto balansą“, – sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"