TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviški gaminiai iš lenkiškų vištų

2014 05 15 6:00
Vištienos paklausa, kaip ir jos produktų gamyba, didėja. LŽ archyvo nuotrauka

Ir pernai, ir šiemet Lietuvoje didėjo tiek paukštienos importas, tiek ir vietos įmonių gamybos apimtis, nes pigiausios mėsos - vištienos ir jos gaminių - lietuviai suvalgo vis daugiau, o kita mėsa gyventojams per brangi. Šalies vištienos gamintojai dalį savo produkcijos eksportuoja, o žaliavą lietuviškiems gaminiams įsiveža iš Lenkijos paukštynų, todėl lenkiškos vištos lengvai randa kelią ne tik į Lietuvos turgavietes ir parduotuves, bet ir į gamybos cechus.

Statistinio leidinio „Agro Rinka“ duomenimis, praėjusiais metais, palyginti su 2012-aisiais, paukštienos importas padidėjo 5,7 procento. Kaip ir ankstesniais metais, didžiąją dalį, beveik 65,8 proc., įvežtinės produkcijos sudarė lenkiška paukštiena – 21,20 tūkst. tonų. Pigesnė už lietuvišką lenkiška vištiena užima mūsų įmonių vietą Lietuvos turgavietėse. Kalbama, kad čia prekybininkai ją realizuoja sumaišę su lietuviška produkcija. Turgavietės pardavėjai atskleidžia: pigūs lenkiškų broilerių sparneliai dažnai sumaišomi su brangesniais lietuviškais ir skelbiama pardavimo akcija "užauginta Lietuvoje".

Mažesnė įvežtos paukštienos dalis, apie 20 proc., atitenka perdirbėjams. Ji panaudojama, kai gamintojams sutrinka žaliavos tiekimas, o gamybos procesą, kuriam reikia didelio kiekio žaliavos, stabdyti neracionalu. Suprantama, gamintojams ir finansiškai naudinga panaudoti gaminiuose pigesnę žaliavą.

Žaidimai kainomis

Paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis patvirtino, kad atsiveždami vištieną iš užsienio, daugiausiai lenkišką, prekybininkai ir gamintojai žaidžia kainomis. Vienų lenkiškų vištienos produktų kainos nuo lietuviškų skiriasi iki vieno lito už kilogramą, o kitų – net iki 2 litų už kilogramą. Prekybininkai, įsiveždami pigesnę produkciją, taip pat naudojasi mažesniu lenkų pridėtinės vertės mokesčiu (Lenkijoje PVM žemės ūkio produkcijai - 5 proc., Lietuvoje – 21 proc.). Šie faktoriai esą nemažai lemia tai, jog Pietų ir Pietryčių Lietuvoje žmonės dažniau vartoja ne lietuvišką, o lenkišką vištieną.

„Gamindami vyniotinius, dešras ar dešreles gamybininkai naudoja labai mažai lenkiškos vištienos, ir labai retai“, - tikino V.Tėvelis. Kai kurios mažesnės įmonės, siekdamos mažesnės gaminių savikainos, esą naudoja pigesnę atvežtinę produkciją. Didieji gamintojai lenkišką ar kitokią importinę vištieną naudoja tik tada, kai pritrūksta vietinės žaliavos.

V.Tėvelio teigimu, daugiausia lenkiškos vištienos parduodama turgavietėse, kur "sužaisti kainų skirtumais yra daug lengviau", o prekybos tinkluose jos ar jos gaminių nėra daug.

Vištienos perka vis daugiau

Žemės ūkio informacijos ir verslo centro (ŽŪIVC) generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas sakė, jog Lenkija yra viena didžiausių Europos Sąjungoje vištienos gamintojų, be to, patvirtino, kad didžioji įvežtos lenkiškos paukštienos dalis skiriama tiesioginiam vartojimui. Statistika esą rodo, kad perdirbimui tenka nedidelis importuotos produkcijos kiekis.

„Importo augimą lemia ir didėjanti vidaus paklausa. Paukštienos suvartojimas mūsų šalyje sparčiai auga, pavyzdžiui, 2002–2003 metais paukštienos suvartojimas vienam gyventojui per metus sudarė atitinkamai 12 ir 15 kg, o 2011 ir 2012 metais vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai vištienos suvartojo jau 22 ir 23 kilogramus per metus“, - komentavo S.Puodžiukas. Jis teigė, kad paukštienos suvartojimas didėja dėl mažos kainos bei maistinių savybių. Paukštieną vartotojai renkasi kaip pigesnę alternatyvą kitoms mėsos rūšims, be to, paukštiena vertinama dėl didelio baltymų kiekio bei mažo riebalų procento.

Didinama gamybos apimtis

Vištienos paklausos didėjimą patvirtina ir skaičiai. "Agro Rinka" rašo, kad paukščių skerdimo apimtis Lietuvos įmonėse per pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 11,93 mln. vnt. ir buvo 7,5 proc. didesnė nei 2013 metais tuo pačiu laikotarpiu.

ŽŪIVC generalinio direktoriaus S.Puodžiuko teigimu, viena gamybos didėjimo priežasčių yra auganti vidaus paklausa. „Mūsų šalies rinkoje kol kas paklausesnė lietuviška vištiena dėl kokybės ir šviežumo, tačiau dėl žemesnės kainos dalis vartotojų renkasi lenkišką produkciją“, - teigė jis.

Pavyzdžiui, vidutinė didmeninė Lietuvos įmonėse pagamintos vištienos skerdenų pardavimo kaina 2014 metų pirmąjį ketvirtį buvo 504,17 lito už 100 kg, o Lenkijos įmonėse – 471,46 lito už 100 kilogramų. Be to, gamybos apimties didėjimą skatino ir paklausa užsienio rinkose - lietuviškos paukštienos eksportuojama vis daugiau.

Paukštininkystės asociacijos vadovas V.Tėvelis mano, kad dabartinis gamybos padidėjimas nėra didelis, ir jis greičiausiai susijęs su tuo, jog vienas iš gamintojų paukštininkystės kooperatyvas „Agroaves“ panaudojo naujus gamybos pajėgumus. Šio kooperatyvo vadovas Jonas Jagminas patvirtino, kad planuojama plėsti vištienos gamybą. Šiemet turėtų pradėti veikti naujas kompleksas Molėtų rajone, jis per metus pagamins 3 tūkst. tonų vištienos, pagrindinis kooperatyvo partneris - „KG Group“ priklausantys paukštynai.

Kainos nesikeičia

„Vištienos populiarumas didėja visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Stengiamės ją populiarinti, šviečiame vartotojus“, - LŽ sakė Tomas Stonys, „KG Group" paukštininkystės verslo vykdomasis direktorius. Jis tikino, kad didėja aukščiausios rūšies vištienos gaminių, taip pat šviežios vištienos produktų pardavimas. Pasak T.Stonio, Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų gamybos apimtis šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, augo dėl padidėjusio pardavimo tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose. Augimas siekė 16 procentų. Padidėjus produktų gamybos apimčiai, 9 proc. padidėjo ir išauginamų paukščių skaičius. Be to, savų paukščių nebeužtenka, todėl įmonė bendradarbiauja su Lietuvos ūkininkais, kurie savo ūkiuose išaugina viščiukus broilerius.

„Pastaraisiais metais stambios investicijos į „KG Group“ paukštynus leido gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, kurių pardavimas didėja“, – teigė T.Stonys. Grupės paukštynų produktų pardavimas Lietuvos rinkoje 2014 metų pirmą ketvirtį išaugo 4 proc., palyginti su 2013 metų tuo pačiu laikotarpiu. Vertinant paukštienos kainų lygį vietinėje rinkoje šių metų pradžioje ir 2013 metų pradžioje, didelio pokyčio nepastebima.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"