TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviški karpiai atplukdo pelną

2009 01 12 0:00
Prieš keletą metų iki 5 proc. buvo sumažintas PVM gyvoms ir šviežioms žuvims, tai skatino jų pirkti daugiau. Tačiau dabartinė Vyriausybė šią mokesčių lengvatą panaikino.
LŽ archyvo nuotrauka

Žuvų auginimas šalies tvenkiniuose tapo pelningu verslu. Lietuvos žuvininkystės bendrovės 2008 metais gavo ne mažiau pelno nei ankstesniais metais.

Šiuo metu Lietuvoje žuvis tvenkiniuose augina 18 akcinių bendrovių, apie 100 ūkininkų ir individualių įmonių. 2007 metais karpių augintojai gavo 22,3 mln. litų pelno.

Ragauja ir užsieniečiai.

Karpis - pagrindinė tvenkinių žuvis. Pasak vieno geriausio šalies tvenkinių žuvininkystės specialisto Leono Janėno, Lietuvoje vertinami 1-1,5 kilogramo "trivasariai" karpiai. Jų prisitaikymas prie gamtinių sąlygų, gera mėsos kokybė - tai savybės, dėl kurių jie tapo pagrindinėmis tvenkinių žuvimis mūsų šalyje.

Karpių veislininkystės darbai Lietuvoje vykdomi nuo 1972 metų, kai į Prienų rajono Išlaužo žuvininkystės ūkį selekciniam darbui atsivežta karpių iš Bubių (Šiaulių rajono), Vakarų Ukrainos ir Vokietijos. Dabar svarbiausia tvenkinių prekinė produkcija yra stambūs 1-1,5 kilogramo veidrodiniai arba plikieji karpiai.

Be karpių, kurių tvenkiniuose išauginama 95-97 proc. visų prekinių žuvų, taip pat auginami vaivorykštiniai upėtakiai, lydekos, karosai, eršketai, augalėdės žuvys (baltieji amūrai ir plačiakakčiai), lynai, peledės, sterkai ir kai kurios kitos žuvys. Žuvininkystės bendrovės taip pat augina vertingų žuvų jauniklius, kurie įveisiami įvairiuose vandens telkiniuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 metų liepos 3 dienos nutarimu tvenkinių plotai sudarė daugiau kaip 10 577 hektarus. Šis verslas leido įdarbinti ir dalį kaimo žmonių. Šiuo metu žuvininkystės bendrovių tvenkiniuose per metus galėtų būti išauginama 5 tūkst. tonų prekinių žuvų, tačiau kol kas panaudojama tik apie 68 proc. projektinio pajėgumo.

Tvenkiniuose išauginama ir parduodama 60,8-64,3 proc. visų šalies vidaus vandenyse sugaunamų žuvų. Pavyzdžiui, 2006 metais buvo sugauta 3660 tonų, o 2007 metais - 5251 tonų gėlųjų vandenų žuvų.

Tvenkiniuose išaugintų žuvų poreikis pastaraisiais metais pradėjo didėti. 2006 metais žuvims sušerta 8,7 tūkst. tonų, o 2007 metais jau - 12,4 tūkst. tonų pašarų. Jie sudaro trečdalį tvenkinių žuvininkystės produkcijos savikainos.

Didžioji dalis lietuviškų karpių parduodama šalies vidaus rinkoje, tačiau nemažai jų nuperkama ir užsienyje. Daugiausia eksportuojama į Lenkiją ir Latviją. Lietuviški karpiai pasiekia ir Rusiją, Vokietiją, Švediją, Olandiją, Vengriją.

Daugiausia žuvų eksportuoja UAB "Raseinių žuvininkystė", UAB "Šilo Pavėžupis", AB "Vasaknos", UAB "Daugų žuvis", AB "Išlaužo žuvis", UAB "Kintai", UAB "Šventjonis".

Tvenkiniuose užaugintų prekinių žuvų rūšinė sudėtis (tonomis)

Žuvų pavadinimas 2006 m. 2007 m.

Eršketai 10,2 8,4

Ešeriai - 4

Augalėdės (baltieji amūrai, baltieji plačiakakčiai) 11,8 8,1

Karosai 18,1 12,2

Karpiai 2095 3231,2

Lydekos 23,3 23,4

Lynai 2,1 3,8

Peledės 3,2 1,7

Sterkai 0,3 0,4

Šamai 3,3 4,1

Upėtakiai 57,9 68

Unguriai - 2,7

Iš viso 2225,2 3378

Ekologinė žuvininkystė turi ateitį

Kaip LŽ sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto bendradarbis docentas Viktoras Vaikutis, šiuo metu ir artimiausioje ateityje mūsų šalyje perspektyviausi bus produktyviuose dirvožemiuose įrengti tvenkiniai, kuriuose auginama ekologiška tvenkinių produkcija.

Pasak Žuvininkystės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Antano Gontos, nuo 2003 metų žuvininkystės bendrovės labiau pradėjo orientuotis į ekologiškos, dietinės produkcijos išauginimą, nes sumažėjo vandens užterštumas dėl tvenkinių tręšimo, nebenaudojamos cheminės medžiagos. Tiesa, ekologinė žuvininkystė lemia tvenkinių produktyvumo, pajamų ir pelno sumažėjimą.

Ekologinių žuvininkystės ūkių plėtrą komplikuoja ekologiškų pašarų trūkumas, didelė jų kaina. Plečiant ekologinės augalininkystės plotus, didinant ekologiškų grūdų išauginimą, galima būtų geriau apsirūpinti ekologiškais pašarais.

Beje, vienas svarbiausių reikalavimų - pašaruose neturi būti dirbtinių priedų. Todėl vadinamuosius kombinuotuosius pašarus keičia kviečių ir kitų ankštinių augalų grūdai. Juos žuvininkai perka iš sertifikuotų ekologinių ūkių.

Populiarėja ir žuvų auginimas recirkuliacinėse (uždarose) sistemose. Antai UAB "Auksinis ungurys" pastaraisiais metais išaugindavo ir realizuodavo Olandijoje apie pusę milijono paaugintų ungurių jauniklių ir 50 tonų prekinių ungurių.

Naujas žuvų auginimo technologijas įdiegė ir ūkininkai bei smulkieji verslininkai.

Beje, žuvininkystės bendrovės organizuoja mėgėjišką žvejybą, ji leidžia gauti papildomų pajamų. Žvejams mėgėjams žvejoti skiriami atskiri tvenkiniai.

Parama turi nemažėti

Valstybė finansuoja žuvų ligų profilaktikos priemones, remia ekologinę žuvininkystę. Antai žuvų ligų profilaktikos programai vykdyti 2003 metais buvo skirta 887 tūkst. litų, o 2007 metais - 1543 tūkst. litų.

2007-aisiais tiesioginės išmokos už įveistą ir sertifikuotą ekologinės produkcijos gamybai tvenkinių hektarą buvo 207 litai. Tiesa, norint gauti paramą už 1 hektarą, privalu gauti nemažiau kaip 120 kilogramų tvenkinių žuvų produkcijos iš kiekvieno sertifikuoto tvenkinių hektaro.

Europos Sąjungos (ES) parama suteikia galimybę žuvininkystės bendrovėms įsigyti modernios technikos, modernizuoti žuvininkystės produkcijos gamybą.

Faktai

2005-2007 metais žuvininkystės bendrovėms buvo skirta 14,24 mln. litų parama, iš jos 4,4 mln. litų sudarė ES struktūrinių fondų, 4,1 mln. litų - nacionalinio biudžeto ir 5,8 mln. litų - žuvininkų lėšos.

2006-2007 metais žuvininkystės bendrovių prekinių žuvų pardavimo didmeninė kaina buvo 7493-6657 litai už toną, o vidutinė savikaina - 5568-5146 litai už toną.

Žuvų rentabilumas 2006-2007 metais vidutiniškai siekė 29,4-34,6 procento.

Žuvų valgysime mažiau?

Pasak agrarinių mokslų daktaro Viktoro Vaikučio, tvenkinių žuvininkystės plėtrai trukdo nesprendžiami žemės nuosavybės po tvenkiniais ir saugyklomis klausimai, taip pat tvenkinių vandens saugyklų statuso pakeitimo problemos.

Didesnioji prekinių žuvų produkcijos dalis išauginama nesertifikuotuose tvenkinių plotuose, kuriuose neribojamas gamybos intensyvinimo priemonių naudojimas. Tačiau dėl brangstančių cheminių medžiagų ir kokybiškų pašarų, apyvartinių lėšų trūkumo bei kai kurių kitų priežasčių žinomos ir išbandytos intensyvinimo priemonės netaikomos arba naudojamos nepakankamai.

Šalies mokslinėse institucijose gana siaura tvenkinių žuvininkystės mokslinių tiriamųjų darbų tematika, kurią finansuoja valstybė. Iki šiol nėra mokslinio padalinio. Beje, siekiant padidinti gėlųjų vandenų žuvų pardavimą mažmeninės prekybos tinkle, prieš keletą metų buvo sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) gyvoms ir šviežioms žuvims nuo 18 iki 5 procentų. Tai skatino didesnį žuvų pirkimą mažmeniniuose prekybos tinkluose. Deja, naujoji Vyriausybė šias mokesčių lengvatas panaikino. Vadinasi, ir žuvų valgysime mažiau?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"