TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviški keltai plaukia svajonėse

2011 06 16 0:00
Klaipėdos uoste registruotas universalus keltas "Kaunas", turintis geležinkelio vagonų denį, nukreiptas į Rusijos-Vokietijos liniją.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdos uoste nėra tranzitinių keleivių gausos, tačiau miestiečiams tai neatima noro svajoti apie reguliarius keleivinių laivų maršrutus ir nacionalinę keltų bendrovę. Bet naujas keltų linijas lemia krovinių apyvarta.

Rusija ir Latvija sutarė atidaryti naują krovininę keltų laivybos liniją iš Liepojos uosto į Vokietiją ar kitą Vakarų Europos valstybę. Tai pranešė latvių ir rusų žiniasklaidos kanalai praėjusią savaitę po tarpvalstybinės verslo tarybos posėdžio Liepojoje. Rusijos atstovas Piotras Avenas per spaudos konferenciją teigė, kad tokią liniją naudotų Rusijos vežėjai. Derybos šiuo klausimu tęsiasi metus. Liepoja pasirinkta dėl trumpesnio jūrinio kelio negu plaukiant į Rygą. Investuotojai esą domisi verslu Latvijoje, tačiau pagrindinė kliūtis, trukdanti plėtoti turizmą ir krovinių gabenimą, - eilės pasienyje.

Latviai neatsilaikė

Šiuo metu Latvijos keltų laivybos sektoriuje veikia 3 keltų operatoriai trijuose uostuose. Iš Liepojos - Vokietijos link, į Travemiundę prie Liubeko, dukart per savaitę plaukia vokiečių kompanijos "Scandline" ro-pax tipo (universalus) keltas URD. Ta pačia kryptimi, taip pat dukart per savaitę, "Scandline" universalus keltas plaukia iš Ventspilio. Penkis kartus per savaitę iš Ventspilio "Scandline" keltu kroviniai ir keleiviai plukdomi į Nynashamną Švedijoje.

Kompanijos "Finnlines", per krizę įsiliejusios į Viduržemio jūros Grimaldi laivybos verslo imperiją, ro-pax keltai iš Ventspilio dukart per savaitę plaukia į Zasnicą Vokietijoje ir Sankt Peterburgą.

Grynai keleivinė linija - tik viena. Tarp Rygos ir Stokholmo kasdien plaukioja dviejų susiliejusių kompanijų "Tallink" ir "Silja" keleivinis keltas "Silja Festival". Juo dažnai naudojasi ir Lietuvos turistai.

Prieš keletą metų latvių uostininkai ir krovinių vežėjai įsteigė nacionalinę keltų laivybos kompaniją, "AVE line", tikėdamiesi konkuruoti su patyrusiais operatoriais. Tačiau latviai, iš pradžių pradėję veikti Liepojoje ir bandę perimti iš Klaipėdos krovinių srautą, ilgai šiame versle neišsilaikė. Latviška Vokietijos linija, net perkelta į Rygos uostą, pernai kapituliavo prieš kur kas rinkoje pajėgesnius vokiečius - kompaniją "Scandline".

Manoma, kad "Scandline" sutelkė dėmesį į Latviją ne vien tik savo noru. Prieš keletą metu šios kompanijos ro-ro keltas plaukdavo į Daniją iš Klaipėdos. Nors apie tai niekur nebuvo skelbta, tikėtina, kad vokiečiai pasitraukė iš Klaipėdos po derybų su DFDS dėl įtakos rinkoje ir danams Lietuvą užleido mainais į Latviją.

Ar Latvijoje nauja linija iš Liepojos tikrai reikalinga rusų vežėjams ir kuris operatorius galėtų imtis ją organizuoti - "Scandline" ar reanimuota "Ave line" - žinių dar nesklinda. Tačiau jei tokių dalykinių svarstymų būta, komentarų apie naują maršrutą sulauksime netrukus. Arba politinės kalbos ir liks tik kalbomis.

Nėra paklausos

Iki šiol Klaipėdoje kuriami du statomo keleivių ir krovinių terminalo scenarijai. Pagal vieną jų, terminalą atidarius 2013 metais, veiklos turėtų imtis naujas laivybos operatorius, siūlantis naujas geografines kryptis. Pagal antrąjį, kur kas realesnį, laikinai, kol atsiras naujų linijų, iš jūrų perkėlos terminalo būtų perkelta vienintelio Klaipėdoje operatoriaus "DFDS Seaways" vienos kurios nors linijos kelto švartavimo vieta.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovybė nori, kad dar šiemet būtų aišku, kokia nauja kompanija į Lietuvą ateis arba kokios naujos krovininės ar keleivinės linijos Klaipėdą sujungs su kitais regiono uostais. Antraip uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas netgi grasina stabdyti terminalo statybos darbus, vertinamus 112 mln. litų, tik vargu ar įmanoma nutraukti rangos sutartį nepatiriant finansinių nuostolių.

Pasak "DFDS Seaways" vadovo Jono Nazarovo, grynai keleivinės linijos - tolima Klaipėdos perspektyva. Mūsų uostas iš dalies priskiriamas prie kategorijos "no-go", išvertus iš jūrinės terminologijos - akligatvis, neturintis tranzitinio keleivių srauto. Tačiau ir nauji krovininiai maršrutai dar gana migloti.

Kartą jau bandyta atidaryti universalias linijas į Stokholmą ir Gdanską, tikintis turistinių grupių antplūdžio, tačiau eksperimentai nepasiteisino, nes keltuose negausėjo nei keleivių, nei krovinių. Tiesa, tai daryta jau senokai. Bet ir dabar pakilimas jaučiamas tik tarptautinėje prekyboje, o turizmas atsigauna pamažu.

Klaipėdiečiai norėtų keleivinės linijos į Daniją. Tačiau vien norų, pradžioje negaunant lengvatų, kaip praktikuojama aviacijoje, neužtenka. Nes, pavyzdžiui, Lenkijos nacionalinė kompanija "Polferries" kelto iš naujo uosto Svinoustjės į Bornholmą maršrutą uždarė šiemet kovą, o neilgai gyvavusią liniją į Kopenhagą - pernai rudenį. Susisiekimas su Danija (Roenne) atnaujintas tik vasaros sezono metu.

Mūsų kaimynai rusai Kaliningrade puoselėja reguliarios kelto linijos į Švediją idėją. Tačiau šios šalies ambasadorius Rusijoje Tomas Bertelmanas, praėjusią savaitę apsilankęs Kaliningrade, pažymėjo, kad, kaip teigiama tinklalapyje Newspb.ru, kol kas nematoma tokios linijos paklausos.

Apie linijos į Kaliningradą atnaujinimą nebeužsimena ir DFDS, kartą jau bandžiusi trikampio Baltijskas-Klaipėda-Zasnicas variantą. Tačiau ši kompanija nuo birželio atidarė keltų maršrutą Ust Luga-Zasnicas-Kylis, o šia linija plaukioja geležinkelio vagonų denį turintis keltas "Kaunas". Iš kiekvieno uosto jis išvyksta kartą per savaitę.

DFDS prezidentas Nielsas Smedegaardas, pažymėdamas, kad rinkoje jau kurį laiką buvo stebima didesnė krovinių pervežimo jūra tarp Rusijos ir Vokietijos paklausa, neslepia ir politinio motyvo. "Mes dirbome šia kryptimi, taip pat atsižvelgėme į Rusijos susisiekimo ministerijos išreikštą pageidavimą", - aiškino jis įvykio priešistorę pranešime spaudai.

Klaipėdiečiai ieško operatorių

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo direktorius Benediktas Petrauskas teigia, kad priekaištai, jog neva vangiai ieškoma naujų laivybos operatorių - nepagrįsti. Terminalas turėjo būti pastatytas jau 2009 metų vasarą, bet darbai prasidėjo tik šiemet. "Mes vis važiuodavome į užsienį pristatyti terminalo, nežinodami tikros jo atsiradimo datos. Kaip galėjome vesti derybas su linijų operatoriais? Dabar, kai aišku, kad terminalas bus įrengtas 2013 metų balandį, - kitas dalykas", - derybų situaciją apibūdino būsimojo terminalo vadovas B.Petrauskas.

Klaipėdiečiai su pavydu žvelgia į milijonus keleivių sulaukiantį Talino uostą, kur greta dominuojančių "Tallink" ir "Viking Line" rado nišą ir ne tokios žinomos kompanijos - "Eckero Line", "Linda Line". Bet kitam estų uostui - Paldiskiui - rasti savo nišą sekasi prasčiau. Estų Saaremos laivybos kompanija vieną sezoną prieš kelerius metus bandė organizuoti kelto reisus iš Paldiskio į Suomiją, bet finansiškai nudegė. Šiuo metu laimę ten mėgina kita estų nacionalinė kompanija - "Baltic Scandinavian Lines", nuo gegužės 10 dienos atidariusi liniją Paldiskis-Kapelskiaras (Švedija). Čia plaukioja iš lietuvių išnuomotas ro-pax keltas "Lisco Patria", tapęs per mažas krovinių srautui tarp Klaipėdos ir Švedijos.

Klaipėdiečiai kartais pasamprotauja, kad Lietuvoje verta atnaujinti diskusijas apie nacionalinės keltų bendrovės poreikį. Kažkada apie tai buvo prabilusi Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija "Linava", bet ekonominiai skaičiavimai nuo to atgrasė. Iki šiol ją tenkina "DFDS Lisco" (dabar - "DFDS Seaways") paslaugos.

Jūros verslo žinovų nuomone, naujas universalus terminalas Klaipėdoje be naudos tikrai nestovės. Panašiai kalba ir vokiečių ekspertai, analizuojantys mūsų uosto perspektyvą. Jų įsitikinimu, jau 2015 metais pradės trūkti ro-ro terminalo pajėgumų. Tačiau kokie laivai į kur plauks - lems ne uosto norai.

Pagal rinkoje matomą keltų paslaugų koncentracijos pobūdį ir griežtą krypčių pasiskirstymo tendenciją Klaipėdoje be didžiųjų laivybos operatorių sprendimo - o jiems suskaičiuoti pietryčių Baltijos regione užtenka vienos rankos pirštų - ant terminalo krantinės joks paukštis neužtūps.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"