TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviški obuoliai mieliausi namie

2013 10 25 6:00
Lietuviški obuoliai vidaus rinkoje neturi konkurencijos, tačiau lenkai mūsų vaisių augintojams numuša kainas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Pasak ekspertų, šiųmetis obuolių derlius Lietuvoje tik šiek tiek didesnis už pernykštį, o sodų plotai daug neplečiami. Pagrindinė priežastis - stiprūs konkurentai kaimynai lenkai, kurie nuolat diktuoja sodininkystės kainas ir madas. Tačiau lietuviški obuoliai turi tvirtas pozicijas namų rinkoje.

Prieš savaitę Anykščių rajono AB „Ažuožerių sodai“ medelynuose baigėsi derliaus nuėmimas. Bendrovė vaisius ir uogas augina beveik 200 hektarų plote. Visą produkciją anykštėnai parduoda Lietuvoje. Tik krituolius jie išvežė lenkams, nes sulčių koncentratui gaminti skirtų obuolių kainos kaimynėje šalyje šiemet didesnės. Dalį produkcijos „Ažuožeriai“ tradiciškai parduoda bendrovei „Anykščių vynas“.

Pasak „Ažuožerių sodų“ vadovo Jono Janišiaus, šiųmetis obuolių derlius normalus, gal šiek tiek didesnis negu pernai. Tradiciškai daugiausia bendrovė priskynė desertinių obuolių. Šiuo metu jos saugyklos jau pilnos - sukaupta apie pusantro tūkstančio tonų obuolių. Likusią produkciją mielai priima didieji prekybos tinklai, ūkininkų turgeliai. Didžiausio pelno Anykščių sodininkai tikisi žiemą ir pavasarį, kai parduos saugyklose laikomus obuolius.

Sodai nesiplečia, daugėja uogynų

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ekspertė Zofija Cironkienė pakomentavo duomenis, kuriuos pateikė naudmenas jau deklaravę ūkiai. „Jeigu palyginsime šių ir praėjusių metų deklaruotus sodų plotus, jie išsiplėtė tik 4 hektarais. Tai reiškia, kad sodai Lietuvoje nesiplečia“, - teigė ekspertė. Priežastys, jos manymu, gali būti įvairios: ne visuomet sėkmingai pasiseka įveisti naujus sodus, kai kurie nauji sodai neatlaiko žiemos ir nušąla. Be to, sodams įveisti reikia nemažų investicijų, tuo tarpu egzistuoja didelė rizika, kad norimo derliaus gali ir negauti.

Tačiau ekspertė mato kitą džiugią tendenciją: lyginant šių ir praėjusių metų deklaracijų duomenis, uogynų 2013 metais deklaruota 968 hektarais daugiau negu 2012 metais. „Pirmamečių ir antramečių uogynus deklaracijose matyti, jog plečiasi ką tik pasodintų uogynų plotai: pernai jų buvo deklaruotas 841 hektaras, o šiais metais tokių – 1500 hektarų“, - pažymėjo ji.

Pagrindiniai uogynai Lietuvoje – juodieji serbentai, antroje vietoje – braškės, avietės, aronijos. Be to, deklaruota nemažai plotų, kurie įvardyti kaip „kiti uogynai“ - į tokius sąrašus pakliūva svarainiai, šaltalankiai, šilauogės ir kt. Tarp uogynų mūsų šalyje pastebimas šaltalankių atgimimas. Kriaušės, slyvos, vyšnios priskiriamos prie sodų.

Lenkų svoris

Zofija Cironkienė

Pasak Z.Cironkienės, nors bendros šiųmetės sodų derliaus suvestinės dar nėra, pasikalbėjus su augintojais atrodo, kad skirtingose šalies vietovėse obuolių derlius buvo labai nevienodas, tai priklauso nuo regiono. „Susumavus bendrą preliminarų šių metų derlių, jis gali būti tik apie pusę procento didesnis. Bet jeigu vertinsime 2010-2011 metų vidurkį, sodininkai prognozuoja apie 10 proc. mažesnį derlių“, - kalbėjo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro analitikė.

Mūsų regione yra labai nuožmi obuolių augintojų konkurencija, o madas bei kainas diktuoja kaimynai lenkai. Lenkija išaugina daugiausia obuolių Europos Sąjungoje. Z.Cironkienės teigimu, lenkų prognozės dėl šių metų obuolių derliaus labai optimistinės. Iš pradžių jie teigė, jog derlius turėtų būti 2,9 mln. tonų. Spalio viduryje prognozės padidėjo iki 3,1 mln. tonų. Naujausiais duomenimis, šiemet Lenkijos soduose gali būti priskinta 3,4 mln. tonų desertinių obuolių.

Lietuvoje užauginami obuoliai labiau tinka mūsų šalies vartotojui, tad čia ir parduodami. Jie yra rūgštesni ir kietesni negu užaugintieji pietinėse Europos valstybėse. Ekspertė įsitikinusi, jog lietuviški obuoliai vietos rinkoje visuomet bus mieliau perkami negu lenkiški. "Lietuviški obuoliai Lietuvoje tiesiog neturi konkurencijos. Todėl mūsų šalies augintojai pirmiausia stengiasi savo derlių parduoti Lietuvos rinkoje, per prekybos centrus, turgavietes, muges. Be to, vidaus rinkoje jų visuomet trūksta", - sakė

Z.Cironkienė.

Ekspertės teigimu, desertiniai geriausios kokybės obuoliai šiuo metu yra pigesni negu pernai tuo pačiu metu. Tiek didieji prekybos tinklai, tiek ir didmenininkai visuomet orientuojasi į lenkiškų obuolių kainą, todėl lietuviški ūkiai nuolat patiria didelį spaudimą. „Kiekvienais metais išauginimo, sandėliavimo bei išlaikymo iki pavasario kaina nuolat auga. Norint, kad sodininkystės ūkis būtų rentabilus, minimali obuolių kaina turėtų būti šiek tiek didesnė“, - tvirtino Z.Cironkienė.

Šiandien siūloma didmeninė obuolių kaina yra apie 1 litą.

Lenkijoje kilogramą geriausios kokybės obuolių šiandien galima nupirkti maždaug už vieną zlotą, vadinasi 20 centų pigiau negu Lietuvoje. Todėl smarkiai sumažėjus kainai pagrindinėje obuolių tiekimo valstybėje, kainos pas mus labai kilti neturėtų.

Sultys brangs

Tuo tarpu perdirbti ir sultims gaminti skirtų obuolių kaina šiais metais, palyginti su praėjusiais, yra didesnė 20-30 procentų. Todėl tikėtina, kad sultys gali brangti. Už minimalią kainą obuoliai sulčių gamybai vis dar superkami iš mažų privačių sodų. Supirkimo kaina siekia apie 18 centų už kilogramą. Z.Cironkienės duomenimis, prekiniai ūkiai, kurie gali pasiūlyti didelį kiekį obuolių, tiek Lenkijos, tiek ir vidaus rinkoje krituolius parduoda po 40 centų už kilogramą.

Praėjusiais metais tokių obuolių kaina buvo tik apie 30 centų. Lietuvoje veikia dvi didžiausios sulčių gamybos įmonės – AB „Anykščių vynas“ ir Vilkaviškio „Vaiskona“. Abi jos gali pagaminti apie 5 tūkst. tonų koncentruotų obuolių sulčių. Vertinant pasauliniu mastu – tai labai mažai. „Mūsų įmonės svarbios vidaus rinkoje, todėl galime konkuruoti su užsienio produkcija nebent sava lietuviška kokybe. Apie masinę produkciją kitoms rinkoms neverta nė galvoti“, - sakė ekspertė.

Tačiau Lietuvoje daugėja mažųjų sulčių spaudyklų. Šiuo metu jų jau yra 40–50. Didžioji dalis yra investavusios į naujas technologijas ir vidaus rinkai gali pasiūlyti saugią bei kokybišką produkciją, skirtą galutiniam vartotojui. Ekspertės teigimu, jose panaudojama nemaža dalis Lietuvoje išauginamų obuolių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"