TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviško alučio brangi putelė

Net ir be išlygų pripažindami garsiosios Jaroslavo Hašeko frazės apie valdžią ir alaus kainą teisingumą, dauguma Lietuvos aludarių tik skėsčioja rankomis: artimiausioje ateityje lietuviškas alus brangs 10-15 proc., ir visos priemonės tai sustabdyti jau panaudotos.

Toks pabrangimas - 30-50 papildomų centų parduotuvėje už kiekvieną puslitrį ir papildomi 1,5-3 litai už 2 litrų talpos PET butelį. O kieme žiema - didysis alaus priešas, kai pardavimas vien dėl jos jau tradiciškai kritęs. Be to, netylančios kalbos apie blogus laikus ir nuskurdintus pirkėjus. Rodos, tokiu metu kelti kainas aludariui - tas pats, kaip užleisti vietą parduotuvės lentynoje arba užsiimti eilę darbo biržoje.

Žaliavos ir energetika

Iš LŽ kalbintų aludarių vienintelis Vidmantas Daujotas, Pakruojo UAB "Davra" steigėjas ir vadovas, teigė dar nesirengiąs keisti savo gaminamo alaus kainų, nes nėra nieko girdėjęs apie žaliavų pabrangimą. "Esame pasirašę sutartis su tiekėjais visiems metams, gruodžio viduryje pasirašysime naujas. Su mumis, mažiukais, niekas per daug nesiskaito: kokią kainą nustato, už tokią ir perkame, - guodžiasi jis ir ūkiškai dėlioja. - Žiūrėkite, kas dedasi. Žmonės pinigėlių nebeturi. Jei vienas kitas pakels alaus kainą, perkančiųjų bus dar mažiau. Iš tokio verslo milijonų nesusikrausi - bent tiek, kad tai šeimos verslas, užsidirbam duonai ir gerai."

O štai Pasvalio aludaris IĮ "Jolus" savininkas Jonas Morkūnas neįsivaizduoja kitos išeities išlikti, kaip tik didinti alaus kainas. "Žaliavos brangsta tragiškai. Manau, pirkėjų bus vis sunkiau surasti", - porina. Jis, kaip ir V.Daujotas, verda kaimišką alų, kurio galiojimo laikas neviršija 7 parų, tad veža statinėmis tiesiai į alaus barus - buteliais nespėtų parduoti, nes sugestų.

Didžiąją alaus savikainos dalį sudaro žaliavos ir energijos ištekliai. Aludariai taip ir aiškina: salyklas nuo lapkričio kainuoja 30 proc. brangiau, apyniai - irgi panašiai. O kur dar gamtinės dujos, dyzelinas. "Alaus kainas laikome nuo 2009 metų. Tada dyzelinas kainavo 2,60 lito už litrą, dabar - 4,50 lito. Logistika pabrango beveik dvigubai. Neskiriame lėšų reklamai, jau panaudojome visas taupymo priemones, todėl ir alų parduodame pigiau negu konkurentai. Bet dabar jau nebelieka nieko kito, kaip tik didinti kainas. Juk negalime parduoti alaus pigiau nei savikaina", - sako UAB "Kauno alus" rinkodaros direktorius Gintautas Staniulis.

Brangsta ne dėl pelno

Valerijonas Kožemiako, salyklą gaminančios Švenčionėlių UAB "Maltosa" direktorius, LŽ teigė ramia sąžine laukiąs alaus mėgėjų sprigto dėl kainų pakėlimo, nes jo įmonė, tiekianti salyklą ir didiesiems alaus gamintojams, vos galą su galu suduria.

"Salykliniai miežiai šiemet ketvirtadaliu brangesni. Jie sudaro pusę salyklo savikainos. Gamtinių dujų kaina nuo 1,16 lito už kubinį metrą sausį jau pakilo iki 1,52 lito. Dėl degalų kainų šuolio pabrango logistika", - skaičiuoja išlaidas.

Be to, anot jo, viskas brangsta, o su salyklo pirkėjais sutartys pasirašytos visiems metams, stambieji dar ir nuolaidų išsireikalauja. Tai grynas nuostolis.

"Norėtume ir mes pasirašyti su ūkininkais ilgalaikes sutartis, tačiau jie nesutiks, nes yra visiškai priklausomi ne tik nuo derliaus, kurio niekada nenuspėsi, bet ir nuo pasaulio rinkos peripetijų - niekas negali žinoti, ar kinai nesumanys užpirkti didesnių kiekių arba rusai panorės sumažinti grūdų eksportą, - pasakoja bendrovės vadovas ir pavydi duonos kepėjams, - jiems bepigu, gali kainas kaitalioti nors kas mėnesį."

Importo peilis

Vienintelis veiksnys, ribojantis dar didesnį alaus brangimą, - nuolat aštrėjanti konkurencija, ją nuolat didina pigus importinis alus.

Artūras Urbonavičius, rinkos tyrimų UAB "ACNielsen Baltics" direktorius, LŽ informavo, kad nuo 2009-ųjų lapkričio iki 2010 metų spalio importinis alus Lietuvos rinkoje sudarė 12,7 proc. pagal pardavimo vertę ir 12,7 proc. pagal apimtį.

Pasak jo, alų, atsivežamą iš ES šalių, lietuviai dažniausiai perka ieškodami įvairesnio skonio. Vietiniams aludariams jis nelabai ir trukdo, o tikras peilis jiems - pigus alus, vežamas iš Ukrainos, Rusijos ir ypač Baltarusijos. Jo dalis Lietuvos rinkoje pagal vertę 2010 metų lapkritį - 2011-ųjų spalį sudarė 2,7 proc., o pagal parduotą kiekį - 3,5 proc. (prieš metus - atitinkamai 1,2 proc. ir 1,6 proc.).

"Tie pirkėjai, kuriems svarbu, kad "smogtų į galvą" už mažiausią kainą, į mūsų alų nė nežiūri", - baltarusiškomis stipraus ir pigaus alaus vilionėmis piktinasi aludaris iš Pakruojo.

Biržų tikrosios ūkinės bendrijos "Rinkuškiai" valdybos pirmininkas Rimantas Čygas kol kas viltis sieja nebent su tuo, kad Baltarusijoje pastaraisiais metais vyrauja didžiulė infliacija, kuri neturėtų aplenkti ir alaus kainų. "Bet kol jų alaus kainos susilygins su mūsiškėmis, praeis dar bent metai ar dveji, o verslas negali dirbti nuostolingai - antraip reikėtų arba daryklą uždaryti, arba parduoti", - sako jis.

R.Čygas pripažįsta, kad Baltarusijoje ir žaliavos keleriopai pigesnės, ir atlyginimai mažesni. Be to, jai reikia valiutos, todėl valstybė visaip skatina eksportą. "O iš mūsų Seimo ir Vyriausybės vos spėji gaudyti "perliukus", - verslininkų pamėgtą temą užkabina UAB "Švyturys-Utenos alus" atstovas spaudai Dainius Smailys. Ir tokia kalba, kaip LŽ įsitikino kalbindama aludarius, - ne dėl mados.

Pasekmių lavina

Regis, nebūtų nieko paprasčiau, kaip tik nuo tokio importo iš vadinamųjų trečiųjų šalių apsisaugoti muitais. Tačiau nevalia. Pasak D.Smailio, norint įvesti muitą reikia, kad to norėtų ir kitos ES šalys, bet joms nei šilta, nei šalta, nes sienų su Rusija ar Baltarusija jos neturi. Be lobistų pastangų neišsiverstum, bet Lietuvoje tokiems reikalams iš esmės yra tik įstatymas.

"Tikimės, kad dar liko Lietuvoje patriotų, kurie parems vietinį gamintoją", - viliasi D.Smailys, nors ir pats tuo nelabai tiki: ištroškusiam žmogeliui neįrodysi, kad verčiau pirktų puslitrinį butelį natūralaus lietuviško alaus už 2,5-3 litus, o ne 2 litrų 8 proc. alkoholio "bambalį" baltarusiško, nors ir su lietuviška etikete, už 4 litus.

Pirmasis smarkus valstybės smūgis aludariams buvo jau legenda tapusi "naktinė reforma" 2009-ųjų išvakarėse, kai ne tik buvo padidintas PVM, bet ir panaikintos alaus akcizo lengvatos smulkiesiems aludariams. Mat iki tos reformos už pirmus 100 tūkst. dekalitrų alaus gamintojas mokėdavo mažesnį akcizo mokestį. Pasak G.Staniulio, toji lengvata buvo didelė parama ir tokiems "vidutiniokams" kaip "Kauno alus", "Gubernija", "Rinkuškiai", "Biržų alus".

Smulkiesiems aludariams, gaminusiems naminį alų, galima sakyti, - išsigelbėjimas. "Gaminusiems" todėl, kad dauguma jų po "naktinės reformos" paprasčiausiai išnyko.

Antai Pakruojo rajone iš buvusios 21 alaus daryklos liko 7, Pasvalio rajone - iš 19 liko 5.

"Anksčiau mano įmonėje dirbo 12 žmonių, dabar esu likęs vienas", - sako pasvalietis J.Morkūnas ir patikina, kad stengsis iš paskutiniųjų išsaugoti 20 metų puoselėtą savo verslą, o labiausiai prisipažįsta bijąs antrosios naktinės reformos."

"Valstybė ir be muito turi gausybę priemonių riboti importą arba didinti vietinio alaus konkurencingumą. Pavyzdžiui, galėtų sugrąžinti akcizo lengvatas smulkiesiems aludariams ar papildomai apmokestinti importuotojus, nes jie juk kartu su pigesniu alumi "importuoja" ir keleriopai mažesnį rusišką ar baltarusišką akcizą, kuris labiausiai ir pjauna vietos aludarius", - svarsto G.Staniulis.

Tikriausiai būtų protinga to tikėtis, nes dar labiau sustiprėjus importinio alaus iš Rytų pozicijoms veikiausiai žlugs ir biržiečio Petro, pasvališkio Jono, pakruojiškio Zigmo verslas. O po metų kitų veikiausiai ateis ir užsienio kapitalo neapsaugotų dešimčių zigmų ir šimtų jonų, šiandien triūsiančių mažosiose alaus daryklose, eilė. Valstybė, užuot rinkusi iš jų mokesčius, privalės vėl ieškoti priemonių, ką dar apmokestinti, kad galėtų naujiesiems bedarbiams mokėti pašalpas. O šie bus vis retesni svečiai parduotuvėse ir taip nenorom smukdys batsiuvį Steponą ar siuvėją Igną. Tai - lavina, atvirkštinė valstybinė piramidė, jeigu norite, ir to sunku nesuprasti.

Ar gyventojų ir valstybės nuskurdimo sąskaita bus vykdomas antialkoholinis įstatymas ir valstybės biudžetas taps pilnesnis, o tauta - blaivesnė? Juk importiniai gėrimai niekur nedings, tik pasikeitus padėčiai rinkoje bus brangesni ir neš didesnį pelną užsienio aludariams bei Lietuvos importuotojams.

O dabar jau galima grįžti ir prie kareivio Šveiko išminties - "Vyriausybė, branginanti alų, pasmerkta žlugti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"