TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviško patento našlystė

2011 11 28 9:11

Lietuva, turėdama didžiulį mokslinį potencialą, per metus pateikia tik apie šimtą paraiškų įregistruoti patentą.

Toks vangumas aiškinamas procedūros brangumu, ribota patento galiojimo teritorija, tačiau pripažįstama, kad patentinė veikla Lietuvoje yra neišnaudojama galimybė uždirbti milijardines lėšas.

"Lietuva yra visiškai integruota į Europos ir iš dalies viso pasaulio patentų sistemą. Paryžiaus konvenciją, Patentų kooperacijos sutartį esame pasirašę dar gerokai prieš tapdami Europos Sąjungos (ES) nariais, o 2004 metais, harmonizavę savo įstatymus, įsiliejome ir į visą Europos patentų sistemą", - teigia Lietuvos patentinių patikėtinių asociacijos prezidentas dr. Leonas A.Kučinskas.

Trys keliai

Ne visai pagrįstomis jis laiko kalbas, neva Lietuvos išradimų autorių šalyje pateiktos patentinės paraiškos intelektinę nuosavybę saugo tik Lietuvos teritorijoje, kur maža rinka ir dėl to neverta išlaidauti. Pats patentas galioja tik Lietuvoje, bet atsiranda teisinių pasekmių daugelyje užsienio šalių.

Jis pasakoja, kad yra trys būdai užpatentuoti išradimą. Pirmasis ir paprasčiausias - pateikti nacionalinę paraišką lietuviškam patentui gauti. Ji galioja Lietuvos teritorijoje, tačiau tuo neapsiriboja. Pavyzdžiui, pagal Paryžiaus konvenciją ir paraiškos, pateiktos Lietuvoje, prioritetas 12 mėnesių galioja visame pasaulyje (apie 200 valstybių) nuo jos pateikimo dienos. Tai blokuoja bet kokį bandymą pateikti analogišką paraišką kitose šalyse.

Kitas būdas - pateikti paraišką pagal Patentinės kooperacijos sutartį. Tokiu atveju atliekama tarptautinė ekspertizė.

Trečias kelias - pateikti paraišką bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.

L.A.Kučinsko teigimu, geriausias ir pigiausias būdas saugoti išradimo pirmumo teises yra pirmiausia pateikti paraišką Lietuvoje. Čia patentas išduodamas per 18 mėnesių nuo paraiškos pateikimo arba skubiąja tvarka (už papildomą mokestį) - per 6 mėnesius. Šių terminų Patentų biuras griežtai paiso.

Per 12 mėnesių, kol galioja paraiškos prioritetas, reikia pateikti tarptautinę paraišką pagal PCT (Tarptautinės kooperacijos sutarties) sistemą, kad būtų atlikta tarptautinė ekspertizė. Ji atliekama per 3 mėnesius. Pasaulyje yra keli tokie tarptautiniai autorizuoti centrai, iš kurių Lietuvai artimiausi - Maskvoje ir Miunchene. Jei paraiška pateikiama pagal Patentinės kooperacijos sistemą, jos prioritetas praplečiamas nuo 12 mėnesių iki 30 mėnesių nuo lietuviškos paraiškos pateikimo datos.

Gavus ekspertizės išvadas, per 18 mėnesių būtina pateikti paraišką į bet kurią pasirinktą šalį iš 70, pasirašiusių Tarptautinės kooperacijos sutartį, arba prašyti Europos patento, kuris pasirūpina apsauga visose ES ir dar keliose šalyse.

Paraiškos visame pasaulyje suformuluojamos pagal griežtai nustatytą formą, todėl visur vienodai suprantamos. Jas įforminti neturint patirties ganėtinai sunku, o pagelbėti gali patentiniai advokatai (patikėtiniai).

Pigu ir biurokratiška

Taigi sistema puikiai sustyguota ir efektingai veikia. Išradimo patentinės paraiškos pateikimas Lietuvoje yra vienas pigiausių pasaulyje, o pateikti paraišką Europos patentui gauti atsieis 3600 eurų, tačiau 95 proc. išlaidų kompensuoja Ūkio ministerija.

"Čia ir prasideda biurokratija, - apgailestauja L.A.Kučinskas. - Gal neįpratę, gal norėdami apsidrausti, ministerijos valdininkai paraiškos pateikėją, norintį gauti kompensaciją, verčia gerokai pasivaikščioti, pildyti įvairiausius dokumentus, nors viskas čia labai skaidru, už kiekvieną atliktą operaciją gaunami kvitai, juolab kad pagal 2005 metais priimtą Patentinės apsaugos įstatymą paraiškos pateikėjai gali gauti ne tik kompensaciją, bet ir avansą."

Bandymų poligonas

"Patentinė paraiška Lietuvoje iš tiesų yra viena pigiausių pasaulyje: fiziniam asmeniui ją pateikti kainuoja 200 litų, juridiniam - 400 litų, ir šios kainos nesikeičia nuo lito įvedimo", - pripažįsta Lietuvos valstybinio patentų biuro Išradimų skyriaus vedėjas Zenonas Valasevičius.

Tačiau jis abejoja, ar verta Lietuvoje įregistruoti patį patentą.

"Kol nebus rimtos konkurencijos, kol įmonėms nereikės galvoti, kaip daryti geriau ir naujau nei konkurentas, tol nevertės kažko ir patentuoti, nes patentas iš tikrųjų galioja toje teritorijoje, kurioje yra įregistruotas", - LŽ kalba Z.Valasevičius ir patikslina, kad tai apsimokėtų nebent jei išradėjas sumanytų gaminti pats arba rastų kam savo įsigytą patentą parduoti.

Mokslinės-gamybinės bendrovės "Precizika" generalinis direktorius Tomas Barakauskas nenuvertina ir lietuviškos registracijos. "Pirmiausia patentą įregistruojame Lietuvoje, čia išbandome ir dairomės, kam jį galėtume parduoti", - sako jis ir priduria, kad "Precizika" dirba su fototechnologijomis. Panašaus pobūdžio įmonių pasaulyje nedaug, ir su jomis informacija nesikeičiama.

Neišnaudojamas potencialas

L.A.Kučinsko nuomone, Lietuvoje kol kas tik daug šnekama apie aukštųjų technologijų valstybės kūrimą, didžiulės lėšos metamos į technologijų parkus, saulėtekių ir silikonų slėnius, didžiulį potencialą turi technikos universitetai, mokslinio tyrimo institutai, Mokslų akademija - visose šiose institucijose, net neskaičiuojant aukštųjų technologijų bendrovių darbuotojų, darbuojasi per 3 tūkst. mokslininkų. Bet, pavyzdžiui, 2010 metais yra pateikta vos 108 lietuviškos patentinės paraiškos bei kelios tarptautinės, ir tai buvo vieni derlingesnių metų. Taigi per metus išradimą įregistruoja vos kas trisdešimtas mokslininkas.

"Lietuvos mokslininkai tampa paprastais laborantais, taip yra todėl, kad iki šiol jų veikla vertinama pagal tai, kiek yra publikavę straipsnių mokslinėje spaudoje", - sako Patentinių patikėtinių asociacijos lyderis.

Jo nuomone, norint iš esmės pakeisti padėtį, reikia mokslininkus vertinti pirmiausia pagal tai, kiek išradimų jie yra užpatentavę. Z.Valasevičius, nenorėdamas lįsti į mokslininkų daržą, ne toks radikalus, tačiau ir jis neatmeta minties, kad ne visi publikuojami straipsniai yra visiškai originalūs, ir išradimus būtų galima bent prilyginti straipsniui.

Prieš keletą metų žygių pakeisti padėtį Mokslinėje taryboje teigia ėmęsis ir Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Juozas Gecevičius, tačiau greitai įsitikinęs, kad visiems gerai ir taip, todėl palikęs tą reikalą.

Neariami dirvonai

Kita Lietuvoje visiškai ignoruojama veikla, anot L.A.Kučinsko, yra patentų licencijų pirkimas. Jos, nors kainuoja milijonus, yra gera žaliava kurti patobulinimus ir juos patentuoti kaip papildomus išradimus.

"Atsižvelgiant į tokio išradimo lygį, naudingumą, už patento licenciją reikia mokėti nemažai, bet remiantis tomis licencijomis jau savo sukurtų patentų licencijas galima parduoti už milijonus. Valstybė turėtų skatinti tokią veiklą, remti lėšomis licencijų įsigijimą, tada nereikės nė mokesčių kelti - mokslas uždirbs", - sako patentinis patikėtinis ir pripažįsta bandęs ne kartą tai įrodinėti aukščiausiu lygiu, tačiau likęs neišgirstas.

Jis primena, kad Japonija, pasirinkusi šią kryptį, per kelis pokario dešimtmečius tapo pirmaujančia patentų licencijas parduodančia aukštųjų technologijų šalimi.

Tačiau Lietuvai, atrodo, kol kas tai nešviečia.

"Lietuvoje šiandien neapsimoka registruoti patento ne dėl to, kad per maža rinka, o todėl, kad intelektinės nuosavybės negina valstybė", - sako prie KTU įsikūrusios mokslinių paslaugų firmos GTV vadovas prof. Juozas Gecevičius.

"Dabar Lietuvoje vienodai apmokestinami bandelių kepėjai, alkoholio gamintojai, pardavėjai ir mokslinė veikla. Norėdamas gauti paskolą, Lietuvoje veikiantiems bankams irgi neįrodysi, kad patentas gali būti vertybė - skolinsitės tokiomis pat ar net prastesnėmis sąlygomis kaip tvorų gamintojai", - apgailestauja profesorius.

Anot jo, per dvidešimtį darbo metų teko patirti ne vieną pažeminimą ir apgaulę, kai net Lietuvoje išradimai buvo akiplėšiškai pavagiami, ir nepadėjo apsiginti ne tik jokios konvencijos, bet ir Lietuvos valdžia.

Kaip tai daryti, pasaulyje yra daug pavyzdžių, reikia tik jais pasinaudoti. Profesorius teigia, kad geriausiai ši sritis sutvarkyta JAV ir Izraelyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"