TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviškos bulvės - tik turguje

2010 07 09 0:00
Pirkėjai kol kas lietuviškų ankstyvųjų bulvių ieško turguose.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors Lietuvoje - pats ankstyvųjų bulvių kasimo sezono įkarštis, tačiau lietuviškų bulvių prekybos tinklų parduotuvėse reikėtų gerokai paieškoti. Ten dažniausiai puikuojasi įvežtinis derlius.

Marijampolietė Virginija teigė nustebusi, kad artėjant liepos viduriui prekybos tinklų parduotuvėse nusipirkti lietuviškų bulvių beveik neįmanoma. "Apėjau tris prekybos centrus, priklausančius skirtingiems prekybos tinklams, ir tik viename radau pirkti lietuviškų šviežių bulvių. Tačiau jų kaina mane gerokai nustebino. Lietuviškų bulvių kilogramas kainavo net pustrečio lito", - stebėjosi moteris.

Pasak Virginijos, ji neieškotų bulvių prekybos centre, jei turėtų laiko sulakstyti iki turgaus, kur lietuviškos šviežios bulvės kur kas pigesnės. Priklausomai nuo jų dydžio kilogramas kainuoja nuo 1 iki 2 litų.

Bulvių Lietuvai užtektų

Pirkėjai stebisi, kodėl šiuo metų laiku, kai jau ir Lietuvoje subrendo šiųmetės bulvės, jų dažniausiai reikia ieškoti turguose, bet ne prekybos centruose. O ūkininkai aiškina neturį kur bulvių dėti. Kėdainių rajone ūkininkaujantis Rimantas Žebarauskas LŽ sakė, kad didžiausia problema, su kuria susidūrė - ankstyvųjų bulvių realizacija. Iš kiek daugiau kaip 100 hektarų dirbamos žemės ūkininkas ankstyvosiomis bulvėmis yra užsodinęs apie 16 hektarų. Nors jas kasti pradėjo palyginti anksti - birželio antroje pusėje - ir bulviakasis jau galėtų eiti į pabaigą, tačiau kol kas ankstyvųjų bulvių lauką kasti dar tik įpusėjo. "Nėra kur parduoti bulvių - jų niekas neperka. Jei tik atsirastų pirkėjų, tai ir bulvių priauginti bei parduoti būtų galima dar daugiau", - tvirtino ūkininkas.

Anot jo, šiais metais ankstyvųjų bulvių derlius panašus kaip ir kitais metais - prikasama po 20-25 tonas iš hektaro, o derlių parduoti tenka per kooperatyvą "Bulvių namai", ar patiems susirasti pirkėjų Latvijoje, Estijoje. Mat Lietuvoje už kilogramą parduotų ankstyvųjų bulvių ūkininkas gauna apie 1 litą, o gretimose valstybėse kiek daugiau. "Jei būtų kam parduoti, visas parduočiau Lietuvoje, bet pirkėjų nėra", - neslėpė kėdainietis R.Žebarauskas.

Jam pritaria ir kitas Kėdainių krašto ūkininkas Saulius Dambrauskas. "Po truputį kasu ir parduotu bulves prekybos tinklams. Tačiau tikrai ne tokiais kiekiais, kiek galėčiau. Nedidelę dalį bulvių iš ūkio pasiima perpardavinėtojai, turguose prekiaujantys įvairiomis daržovėmis, ir viskas", - atviravo pašnekovas.

15 hektarų ankstyvųjų bulvių auginantis ūkininkas užsiminė, kad bandė patys bulves pardavinėti turguje, tačiau bandymas nepasiteisino - labai didelės išlaidos. Būtent dėl to pardavinėti bulves turguje vengia ir netoli Marijampolės ūkininkaujantis Juozas B. "Šiųmečiu bulvių derliumi tikrai nesiskundžiu. Didžiąją dalį jau pardaviau supirkėjams. Nors jie moka tik po 70-80 centų už kilogramą, tačiau man taip parduoti jas kur kas patogiau. Be to, ir ekonomiškai labiau apsimoka, nei pačiam vežioti į turgų ar kur kitur", - LŽ prisipažino ūkininkas. Kiek pigiau nei kiti pardavęs naująjį derlių jis teigia, kad taip daryti apsimokėjo, nes beveik visas ankstyvųjų bulvių derlius jau nukastas.

Auginti apsimoka

"Turgūs ir ūkininkų turgeliai stambiems ankstyvųjų bulvių augintojams nėra išsigelbėjimas realizuojant šiųmetę produkciją. Gal tik tiems, kurie bulvių augina vos hektarą ar truputį daugiau", - tvirtino S.Dambrauskas. Anot jo, geriausia būtų derlių realizuoti per prekybos tinklus, tačiau šie lietuviškų bulvių įsileisti nelinkę.

"Mums priekaištauja, kad bulvės greitai pajuoduoja ir pirkėjai jų vengia. Bet kaip jos nepajuos, jei stovi keletą dienų sandėliuose. Ankstyvųjų bulvių luobelė nėra susiformavusi, todėl jos ir juosta", - sakė ūkininkas.

Jis neslepia, kad ankstyvąsias bulves auginti apsimoka - šių bulvių nereikia sandėliuoti, dėl to sumažėja sąnaudos. Tačiau jas didina pavasariniai darbai - bulvių daiginimas, dangstymas agroplėvele.

LŽ šnekintų ūkininkų nuomone, tiek rudeninių, tiek ir ankstyvųjų bulvių auginimo, saugojimo savikaina yra labai panaši, bet ankstyvąsias auginti vis vien verta, nes tuomet rudeniui lieka mažiau darbų - jie nudirbami vasarą.

Ūkininkai tvirtino, jog Lietuvoje bulvių tikrai priauginama tiek, kad jų užtektų savų. Bereikia tik vieno - kad ši produkcija būtų prieinama kaip galima platesniam prekybos tinklų pirkėjų ratui. Tuo tarpu šiuo metu, ūkininkų įsitikinimu, prekybos tinklų durys jiems privertos, nes daug bulvių yra įsivežama iš užsienio.

"Iš šiltesnių kraštų nei Lietuva įsivežamos bulvės yra labiau subrendusios nei mūsų išaugintos. Todėl įvežtinės ilgiau išlaiko savo prekinę išvaizdą. O mūsiškės turi per 2-3 dienas pasiekti vartotojo stalą. Jei tik užsiguli prekybos tinklų sandėliuose, vėliau - prekybos salėse, pajuosta ir jų niekas nenori pirkti", - aiškino R.Žebarauskas.

KOMENTARAS

Apie pusšimtį Lietuvos bulvių bei kitokių daržovių augintojų vienijančios Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė LŽ pripažino, kad prekybos tinklai ankstyvųjų lietuviškų bulvių vengia, nes jos yra mažiau subrendusios, nei atvežtos iš Vakarų Europos. Mat Italijoje, Ispanijoje, kitose šalyse ankstyvosios bulvės yra sodinamos vasario mėnesį ir pradedamos kasti balandį ar gegužę, o birželį, liepą jos jau būna visiškai subrendusios. O Lietuvoje dėl klimato sąlygų bulvės užauga vėliau. Tai tampa pagrindine priežastimi, dėl kurios lietuviškų bulvių vengia ir prekybos tinklai, ir prekybos tinklų pirkėjai.

"Siūlėme augintojams vėlinti ankstyvųjų bulvių realizacijos pradžią, tačiau šie to nenori, nes tuomet ir bulvių kaina būtų jau visai kita - jos taptų kur kas pigesnės. Be to, jas užauginti yra gana brangu. Susidaro užburtas ratas", - tvirtino Z.Cironkienė.

Jos teigimu, anksčiau taip nebuvo, nes vos keletas metų, kai Lietuvos žemdirbiai taip intensyviai augina ankstyvąsias bulves. Dar prieš dešimtmetį augintojai prekybos tinklams beveik neturėjo ko pasiūlyti.

"Bandėme tartis su prekybos tinklais, prašėme jų, kad vengtų nuo liepos vežtis užsienietiškų bulvių, nes Lietuvoje jų labai daug priauginama. Tačiau kalbos taip ir liko kalbomis", - skundėsi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.

Kainą turi atitikti kokybė

Prekybos tinklo "Maxima" atstovė spaudai Renata Saulytė LŽ aiškino, kad prekybininkai lietuviškų bulvių neignoruoja. Jų beveik visuomet yra prekybos centrų lentynose, bet lietuviškos bulvės ne visuomet sulaukia pirkėjų dėmesio.

"Kai kada patys ūkininkai iš pradžių labai nori parduoti bulvių, bet kai sužino, kad mes reikalaujame nuolatinio tiekimo, ir ne kilogramais ar maišais, bet kur kas didesniais kiekiais, kad yra keliami nemaži reikalavimai bulvių prekinei išvaizdai, tai norinčiųjų parduoti lieka labai nedaug. Šiuo metu daugiausia lietuviškų bulvių perkame iš kooperatyvo "Bulvių namai", nes tik itin stambus tiekėjas gali patenkinti prekybos tinklų paklausą ir kiekiu, ir kokybe", - tvirtino ji.

R.Saulytė sakė, kad prekybos tinklai pirktų visas lietuviškas daržoves, kokias tik augintojai siūlytų, jeigu siūloma prekė būtų tinkamos prekinės išvaizdos ir už priimtiną kainą. "Mums būtų pigiau bulves pirkti iš vietos augintojų, nei įsivežti iš Ispanijos. Bet jei mums siūlomų vietinių bulvių kaina tokia, kad už ją tų bulvių niekas nepirks, tai kokia prasmė mums tokias bulves pirkti. Sunkmečiu pirkėjas nori mažos kainos, bet kokybės kartelės nenuleidžia. Pirkėjas tapo priekabesnis. Nors žmonės pageidauja lietuviškų daržovių, laiko jas natūralesnėmis, skanesnėmis, tačiau viską lemia išvaizda ir kaina. Prekė turi atitikti kainą. Apvytusių, atsilaupusia odele bulvių nepirks, jau geriau rinksis gražiau atrodančias lenkiškas bulves, kurios kartais pigiau kainuoja", - tikino prekybos tinklo atstovė.

Faktai

Rinkos informacinės sistemos duomenimis, šiemet penkiose Europos Sąjungos (ES) šalyse - Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, kuriose ir taip išauginama 78 proc. ES šalyse senbuvėse gaunamo bulvių derliaus, bulvių plotai dar padidėjo 0,8 proc., iki 662,6 tūkst. hektarų. Todėl superkamų bulvių kainų lygis neturėtų būti aukštesnis nei praėjusiais metais. O tai tik dar labiau didins konkurenciją tarp bulvių pardavėjų.

Tikimasi, kad dėl bulvininkystei ne itin palankaus pavasario ir vasaros pradžios šiemet Vakarų Europos šalyse vidutinis bulvių derlingumas gali siekti 43 tonas iš hektaro ir tai tik 2 proc. mažiau nei pernai. Iš viso gali būti išauginta 28,8 mln. tonų maistinių ir sėklinių bulvių. Tai būtų tik 1,4 proc. mažiau nei 2009-aisiais, kurie laikomi vienais derlingiausių metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"