TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviškos „eSTAR“ planšetės įsitvirtina Europoje

2014 09 29 6:00
Lietuviškos "eSTAR" planšetės jau antros mėgstamiausios Graikijoje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Lietuviško kapitalo bendrovė „Mikrovisata“ beveik visoje Europoje sėkmingai įrodinėja, kad naudojant aukštąsias technologijas pagaminta pigi prekė gali kokybe nenusileisti pasaulinių lyderių produkcijai.

Vos 2012 metais pristačiusi naująjį prekių ženklą „eSTAR“, bendrovė jau džiaugiasi užimanti antrąją vietą Graikijos planšetinių kompiuterių rinkoje, už nugaros palikdama pasaulinius grandus, ir sėkmingai įsitvirtina Portugalijos, Airijos, Bulgarijos, Slovėnijos rinkose. „Dabar jau daug lengviau išvardyti Europos valstybes, kuriose mūsų dar nėra“, – teigė „Mikrovisatos“ generalinis direktorius Mindaugas Anilionis.

Mindaugas Anilionis: „Mūsų produktų vartotojas pirmiausia sprendžia, kam iš tiesų naudos įrenginį, o tuomet galvoja, ar verta už kitą mokėti daugiau.“

Į koją su laiku

Bendrovės vadovas nesunkiai įvardijo sėkmės priežastis. Tai pirmiausia aktyvi rinkos poreikių stebėsena ir operatyvus reagavimas į pasaulines tendencijas. Aktyviau savo produkciją „Mikrovisata“ pradėjo siūlyti su prekių ženklu „TV STAR“. Pastebėję, kad pasaulyje analoginę televiziją sparčiai keičia skaitmeninė, bendrovės strategai nusprendė, kad reikia gaminti šios televizijos priedėlius. Europoje jų buvo parduota 1,5 milijono.

Paskatinta sėkmės bendrovė sukūrė prekių ženklą „eSTAR“ ir vėl pataikė ant bangos. Šiuo prekių ženklu žymimi jos sukurti išmanieji telefonai, "Bluetooth“ pagrindu veikiantys įrenginiai, tačiau didžiausią dalį produkcijos sudaro planšetiniai kompiuteriai, kurių jau sukurta 19 skirtingų modelių su skirtingo dydžio ekranais.

Bendrovės inžinieriai nuolat lankosi tarptautinėse informacinių technologijų parodose, stebi rinkos naujoves, tendencijas ir visa tai skubiai pritaiko kurdami naujus įrangos modelius. „Įvesti naują modelį trunka ilgai, tačiau ne metus kaip dangoraižiuose įsikūrusioms „Apple“ ar „Samsung“ kompanijoms, kuriose dirba tūkstančiai specialistų. Prieš pradedant serijinę gamybą, visi nauji modeliai kruopščiai testuojami, pasikviečiami nepriklausomi kokybės ekspertai“, – pasakojo bendrovės projektų vadovas Artūras Byčius. Iš 70 „Mikrovisatos“ darbuotojų naujus planšečių modelius projektuoja 7 inžinieriai.

Pasak M. Anilionio, bendrovė vadovaujasi potencialiems vartotojams išsakoma teze, jog nebūtina ilgai kaupti norint įsigyti gerą reikalingą daiktą, nes „eSTAR“ planšetiniai kompiuteriai yra pigūs, tačiau kokybe ir galimybėmis niekuo nenusileidžia pasaulinio lyderių produkcijai. Populiariausios lietuviškos planšetės kainuoja nuo 49 iki 150 eurų (169–518 litų, be PVM).

Racionaliam pirkėjui

„Mūsų gaminami išmanieji įrenginiai populiarumą užsienio rinkose įgijo dėl vartotojų gaunamos naudos, – pasakojo bendrovės vadovas ir paaiškino: – „eSTAR“ produktus kuriame vartotojui, kuris juos renkasi ne pagal reklamos sukurtą emociją, o racionaliai – įvertinęs gaunamos naudos ir kainos santykį. Mūsų produktų vartotojas pirmiausia sprendžia, kam iš tiesų naudos įrenginį, o tuomet galvoja, ar verta už kitą mokėti daugiau.“

Tokia strategija, kai, užuot vykdžius brangiai kainuojančias plačias reklamos kampanijas, kokybiška prekė parduodama pigiau, verčia daugiausia dėmesio sutelkti į žemesnių pajamų rinkas, kol kas apeinant brangiąsias šalis. „Švedas ar suomis per daug pinigų neskaičiuos ir rinksis keleriopai brangesnę planšetę su populiariu prekių ženklu“, – svarstė M. Anilionis.

Artimiausiu metu „eSTAR“ planuoja plėstis į dar daugiau valstybių – pasirašytos sutartys Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje. Sprendžiant iš pardavimų, „eSTAR“ sparčiai populiarėja. „2012 metais mūsų pajamos iš „eSTAR“ prekės ženklo sudarė 3 proc. bendrovės pajamų, praėjusiais metais – 24 proc., o šiemet jau viršys 50 procentų. „eSTAR“ pardavimų pajamos kasmet paauga 4 kartus“, – teigė bendrovės vadovas. Kitąmet planuojama parduoti pusę milijono „eSTAR“ įrenginių.

Gamina Kinijoje

Pasak M. Anilionio, kartais tenka girdėti replikų, neva kokia čia lietuviška prekė, jei ji gaminama Kinijoje. Iš tikrųjų, anot jo, kiekviena plačių užmojų kompanija stengiasi gamybą kelti ten, kur tai pigiausia. Dėl to kokybė nenukenčia, jei pasirenkamas tinkamas partneris. Bendrovei teko atsisakyti ankstesnio kinų partnerio paslaugų, nes šis neužtikrino kokybės. Naujasis partneris, anot vadovo, tenkina visus reikalavimus. Itin sterilioje aplinkoje vykdomą „eSTAR“ įrangos gamybą nuolat stebi „Mikrovisatos“ specialistai, o kiekviena prekių siunta priekabiai tikrinama. „Vartotojai visoje Europoje žino savo teises ir moka jas apginti. Prasto daikto jau nelabai įsiūlysi nei pirkėjui, nei pardavėjui, kuris irgi brangina savo vardą“, – tvirtino bendrovės vadovas.

Sėkmė verčia tobulėti

A. Byčius pasakojo, kad pirmosios „eSTAR“ planšetės buvo ganėtinai primityvūs įrenginiai su 1 branduolio procesoriais, mažos raiškos ekranu. Šių gamybos jau atsisakyta. 2013-uosius skyrusi „namų darbams“, šių metų pradžioje bendrovė pristatė planšetę su 2 branduolių procesoriumi, o šį ketvirtį jau turi įrenginį su 4 branduoliais. Kitais metais planuojama testuoti naują planšetę su 8 branduolių procesoriumi.

Ši naujovė, anot A. Byčiaus, dar nėra rinkai aktuali, bet tai ateitis. Tokias galimybes suteikia faktas, kad tokie grandai kaip „Microsoft“, „Intel“ tik šiemet susidomėjo planšetinių kompiuterių populiarėjimu, nors anksčiau šią tendenciją vertino skeptiškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"