TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviškos gyvulių veislės ūkiuose nyksta

2016 01 14 6:00
Avininkystė Lietuvoje sparčiai atgimsta, bet šį procesą stabdo išnykusi vilnos pramonė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuviškas gyvulių veisles iš ūkių jau visiškai išstūmė iš pažiūros komerciškai patrauklesnės atvežtinės veislės, tačiau veislininkystės specialistai primena lietuviškų veislių pranašumus. Gruodžio viduryje žemės ūkio ministrės patvirtinta Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programa galėtų būti postūmis atgaivinti lietuviškas veisles, tačiau tik sėkmės atveju.

Tokios programos perkuriamos kas 4–5 metai nuo pat 1992-ųjų, kai Lietuva Rio de Žaneire pasirašė, o 1995 metų liepos 3 dienos nutarimu Seimas ratifikavo Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją, įpareigojančią išsaugoti savo genetinius išteklius.

Žemės ūkio ministerija informavo, kad naujojoje programoje „nustatytos aiškios naujų veislių įtraukimo į programą gairės, pradiniai, nuo 2013 metų suformuotuose ūkinių gyvūnų genetinių išteklių selekciniuose branduoliuose laikomi ūkinių gyvūnų ir siekiami nauji ūkinių gyvūnų skaičiai, padidintas kai kurių veislių, saugomų pagal programą, ūkinių gyvūnų skaičius selekciniuose branduoliuose, taip pat suformuoti kai kurių ūkinių gyvūnų nauji selekciniai branduoliai, kad būtų užtikrintas veislės laikymas bent per dvi vietas“.

Radosi Lietuvoje

Į naująją vietinių gyvūnų veislių išsaugojimo programą ministerija įtraukė žemaitukus, stambiuosius žemaitukus ir Lietuvos sunkiuosius arklius, senojo genotipo trakėnų veislės arklius, vietines ir senojo genotipo baltąsias kiaules, šėmus ir baltnugarius, senojo genotipo žaluosius, juodmargius galvijus, vietines šiurkščiavilnes ir juodgalves avis, vištines žąsis, Lietuvos skalikus, vietines ožkas, vietines bites.

„Jų išskirtiniai paveldimi požymiai susiformavo Lietuvoje, todėl turi svarią selekcinę, mokslinę, kultūrinę, istorinę, ekologinę bei ekonominę vertę ir yra svarbi pasaulinės biologinės įvairovės dalis“, – pažymi ministerija.

Genetinius išteklius laikančiuose subjektuose, remiamuose per šią programą, laikomi saugomų vietinių veislių ūkiniai gyvūnai veisiami grynuoju veisimu uždarų populiacijų metodu, išlaikant veislių genealoginę struktūrą. Čia tvarkoma ūkinių gyvūnų veislininkystės ir produktyvumo apskaita, tiriamos jų biologinės ir ūkinės savybės, kaupiama sperma ir genetinė medžiaga, kuriamos naujos gyvūnų linijos ir šeimos, platinami veisliniai gyvūnai, vykdoma informacinė sklaida dalyvaujant parodose, organizuojant konferencijas, seminarus, propaguojant saugomas veisles leidiniuose. Tai skatina platesnį genetinių išteklių panaudojimą.

Valstybės kontrolė anksčiau atliko gyvulininkystės šakos auditą, o praėjusių metų spalį paskelbė ataskaitą. Joje, be kita ko, nurodė, kad veislininkystės plėtra „planuojama nepakankamai, nėra sudarytos tinkamos sąlygos nykstančioms Lietuvos ūkinių gyvūnų veislėms išsaugoti, o gyvulių produktyvumo kontrolė ir valstybinė veislininkystės priežiūra yra neefektyvi“. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad ankstesnei Ūkinių gyvūnų išteklių 2010–2015 m. programai įgyvendinti kasmet skiriama apie 1 mln. eurų, o priemonei „Parama verslininkystei“ – 3,27 mln. eurų.

Valstybės kontrolierių parengtos ataskaitos duomenimis, kai kurios lietuviškos ūkinių gyvūnų veislės jau yra ant visiško išnykimo slenksčio. Sparčiausiai nyksta ožkos, vištinės žąsys, lietuviškos kiaulės, žalieji galvijai, tačiau prie komercinio lygio visiškai priartėjo avių, ypač juodagalvių, populiacija.

Išstūmė skubus pelnas

„Gyvulininkyste besiverčiantys žmonės norėjo grąžą gauti iš karto, todėl lietuviškas veisles netruko nurungti atvežtinės, – LŽ apgailestavo Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos tarybos pirmininkas Vilius Žiogas. – Visada pasisakiau ir už holšteinus, ir už pieno produktyvumo didinimą, bet reikia jausti ribą.“

Pasak jo, dar prieš 20–30 metų Lietuvoje buvo auginami tik vietiniai juodmargiai bei žalieji galvijai ir pienui, ir mėsai, bet greitai juos iš fermų išstūmė daugiau pieno duodančios olandiškų, vokiškų, vakarietiškų veislių karvės ir mėsiniai galvijai. Užsienio veislės Lietuvos gyvulių augintojus paviliojo produktyvumu, tačiau vietinių veislių gyvuliai dažnu atveju yra daug pranašesni už atvežtinius. „Lietuviški galvijai pasižymi atsparumu ir ypač tinka auginti vietos sąlygomis. Jie čia pradėjo veistis prieš 400 metų“, – pasakoja V. Žiogas.

Anot jo, vietinių veislių karvės iš tiesų duoda mažiau pieno, bet jis riebesnis, turi daugiau baltymų, jos melžiamos ištisus metus, vietiniai galvijai ganėtinai patogiai jaučiasi bet kokiu oru, nes prisitaikę prie permainingų ir atšiaurių sąlygų. „Užsieninių veislių galvijų produktyvumas šaltuoju sezonu staiga krinta. Kitas lietuviškų veislių karvių pranašumas – ilgaamžiškumas. Jos išgyvena 5–7 laktacijas, o atvežtinių veislių galvijus tenka nurašyti jau po poros laktacijų“, – sako veislininkystės specialistas. Pasak jo, lietuviškos veislės nuolat tobulinamos, atliekama selekcija, tačiau didelė problema yra bulių stoka.

Lietuvos žalųjų populiacija iš esmės jau išnykusi. Kelias žaląsias dar turi tik veislininkystės institutas ir pavieniai kaimo žmonės. „Ūkiai fermas sunaikino“, – piktinasi V. Žiogas.

Naikina lašiniai ir maras

Pasak veislininko, panašus yra ir vietinių veislių kiaulių likimas. Iš kiaulininkystės ūkių jos buvo visiškai išstumtos dėl per storo riebalų ir lašinių sluoksnio, o per pastaruosius porą metų juodą darbą nuveikė afrikinis kiaulių maras. „Užėjus mėsinių užsieninių kiaulių madai, visi puolėme veisti vien mėsos kryptimi, bet vėliau paaiškėjo, kad mėsinių veislių kiaulės visiškai neatsparios stresui. Be to, daug geresnis lietuviškų veislių kiaulių mėsos skonis“, – pasakoja veislininkystės specialistas. Jo teigimu, šiek tiek lietuviškų baltųjų dar laikoma veislininkystės institute, nes, nepaisant maro grėsmės, reikia išsaugoti genofondą.

„Lietuviškas baltąsias kryžmindami su Norvegijos landratu ir petrėnu, gauname puikiausius mišrūnus. Parodoje Maskvoje esame laimėję aukso medalį“, – Lietuvoje sukurtos hibridinės veislės sėkme didžiuojasi pašnekovas.

V. Žiogas pasakojo turįs nemažą savo gyvūnų ūkį, kuriame tarp 70 galvijų yra ir Lietuvos margųjų, ir holšteinų. Anksčiau laikė ir lietuviškų baltųjų kiaulių, bet ėmus plisti afrikiniam kiaulių marui jas teko išnaikinti.

Pašnekovas gyrė ir ūkyje laikomas vištines žąsis. „Tokios žąsys į Lietuvą pateko dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais iš Pskovo. Laikau įvairių vietinių veislių gyvūnų vien dėl įdomumo ir patriotizmo“, – pasakoja jis.

Avių jis sakė nelaikąs tik dėl laiko ir erdvės stokos, bet pripažino, kad lietuviškos šiurkščiavilnės ir juodagalvės avys sulaukė visiškai neblogo likimo. „Tiesa, didesnis trūkumas yra juodagalvių vislumas – vos 1,3–1,4 ėriuko per metus. Tik reta avis veda du ar juolab tris ėriukus“, – pripažįsta pašnekovas.

Avininkystė Lietuvoje sparčiai atgimsta, bet šį procesą stabdo išnykusi vilnos pramonė, todėl surenkami kalnai vilnos tampa atliekomis, jei nepasiseka rasti pirkėjų užsienyje. „Gaila, kad Lietuvoje dominuoja ne ūkiniai, o vien pigūs komerciniai interesai“, – apgailestauja V. Žiogas.

Saugomos Lietuvos ūkinių gyvūnų veislės, vnt.

Gyvūnai20082014
Arkliai.
Žemaitukai261602.
Stambieji žemaitukai373711.
Sunkieji5981704.
Galvijai
Baltnugariai15182457.
Šėmieji24303739.
Juodmargiai8842103.
Žalieji16790.
Kiaulės
Baltosias74173.
Vietinės4746.
Avys
Šiurkščiavilnės16 21627 630
Juodgalvės1854841 328
Kiti
Vietinės pieninės ožkos6213
Vištinės žąsys8643823
Lietuvos skalikai30073
Iš viso42 34284 492

Šaltinis: Valstybės kontrolės departamento Valstybinio audito ataskaita, 2014 m. rugsėjo 24 d., Žemės ūkio ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"