TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviškos trąšos Vokietijai kraunamos Liubeke

2014 06 25 6:00
Aštuoniose Liubeko terminalo talpyklose galima vienu metu laikyti 30 tūkst. tonų produkcijos. Arvydo Jockaus (LŽ) nuotraukos

Šiaurės Vokietijos ūkininkus lietuviškos trąšos pasiekia per koncerno „Achemos grupė“ ir Kanados trąšų gamintojos „Agrium“ valdomą terminalą Liubeke.

Per devynerius terminalo veiklos metus Liubeko terminalo operatorė bendrovė „Agro Baltic“ užėmė apie 10-15 proc. Vokietijos rinkos. AB „Agro Baltic“ direktorius Andrius Zuoza teigia, kad Vokietijoje trąšų tiekėjams itin ankšta, mat produkciją ūkininkams siekia parduoti ne tik vietos gamintojai, bet ir stiprūs Olandijos, Čekijos, Lenkijos tiekėjai.

„2013-2014 metų sezonas jau pasibaigęs. Šiuo metu pradeda formuotis naujo sezono, kuris truks nuo liepos 1-osios iki kitų metų birželio, kainos. Jos panašios kaip ir praėjusio sezono: biriųjų trąšų tona kainuoja apie 230-300 eurų, skystųjų – apie 200-250 eurų. Tad tikimės ne mažesnių pajamų kaip ir šiemet“, - sakė A. Zuoza.

Patogi geografinė padėtis

Sėkmingai prekybai Vokietijoje bendrovei padeda gerai parinkta terminalo vieta prie Travės upės, įtekančios į Baltijos jūrą ties Travemiunde, nuo Liubeko nutolusia 18 kilometrų. „Liubeką pasirinkome todėl, kad jis yra į pietvakarius labiausiai nutolęs Baltijos jūros uostas. Iš čia labai gerai pasiekiame greitkelius, vedančius į Hamburgą, Berlyną, Kylį, Rostoką. Be to, upėmis galime pasiekti Vidurio Vokietijos vandens kanalus“, - sakė A.Zuoza.

Terminale į baržas pakrauta produkcija išplaukia pas klientus Vokietijoje 400 kilometrų spinduliu.

Terminalo Liubeke geografinė padėtis itin patogi prekiauti trąšomis Vokietijoje. Greitkeliais vokiečiai ūkininkai pasiekiami 200 kilometrų, o vandeniu – 400 kilometrų spinduliu. Vandens ir automobilių keliais iš Liubeko terminalo iškeliauja maždaug po lygiai produkcijos. Pasak A. Zuozos, sezono metu per dieną į vilkikus kraunama apie 1000 tonų trąšų.

Į Liubeko terminalą trąšos iš Jonavos „Achemos“ gamyklos gabenamos iki 7 tūkst. tonų talpos laivais per Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją (KLASCO). „Terminalas dirba visus metus. Tik vasarą trąšos daugiausia keliauja baržomis į mažesnius terminalus Hanoveryje ir kituose miestuose. O vasario–balandžio mėnesiais trąšas iš Liubeko daugiausia išveža vilkikai“, - pasakojo A. Zuoza.

Didžiulė konkurencija

Visa terminalo produkcija parduodama Vokietijos ūkininkams. „Konkurencija didžiulė. Vokietijos, Olandijos, Čekijos, Lenkijos trąšų gamybos pajėgumai yra beveik dvigubai didesni, nei gali suvartoti Vokietijos rinka“, - pažymėjo A. Zuoza.

„Agro Baltic“ išlikti rinkoje, pasak jo, padeda unikalūs trąšų mišiniai. „Mes sukuriame tokį produktą, kokio nėra rinkoje, ir jį dar sumaišome su medžiagomis pagal individualius kliento poreikius. Terminale turime galimybę maišyti skirtingus produktus. Jų esame sukūrę apie 30. Tai azotinės trąšos su siera, su fosforu, su kaliu. Tas trąšas siūlome savo klientams, - pasakojo A. Zuoza. - Be to, dirbame patikimai - visada laiku pristatome produkciją. Tai leidžia išgyventi – parduoti ir uždirbti, nes daugelio tiekėjų kaina panaši.“

„Agro Baltic“, pasak A. Zuozos, užima apie 10-15 proc. Vokietijos skystųjų trašų rinkos. „Vokietijos rinka seniai susiformavusi, jos poreikis yra apie 600-700 tūkst. tonų skystųjų trąšų ir apie 2 mln. tonų biriųjų trąšų per metus. Šis kiekis nei didėja, nei mažėja“, - sakė jis.

Bendrovė trąšas parduoda ne tiesiogiai Vokietijos ūkininkams, o per platintojus, kurie ir yra lojaliausi „Agro Baltic“ klientai. „Šie tarpininkai parduoda ne tik trąšas, bet ir visą paketą paslaugų. Ūkininkui parduodamos trąšos, sėklos, augalų apsaugos priemonės, o iš jo superkami grūdai ir kita pagaminta produkcija. Laimi tas, kas pasiūlo geriausią paketą“ , - pasakojo A. Zuoza.

Per metus Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ pagamina apie 2 mln. tonų trąšų. Iš jų apie 1 mln. tonų – skystųjų. Į Vakarų Europą eksportuojama apie 500 tūkst., į Vokietiją – apie 80 tūkst. tonų.

Andrius Zuoza: „Vokietijos rinka seniai susiformavusi, jos poreikis yra apie 600-700 tūkst. tonų skystųjų trąšų ir apie 2 mln. tonų biriųjų trąšų per metus.“

„Agro Baltic“ iš „Achemos“ perka skystąsias trąšas – karbamido amonio salietros tirpalą (KAS) ir biriąsias trąšas - kalcio amonio nitratą (KAN) ir karbamidą. „Perkame trąšas ir iš kitų gamintojų, bet tik tai, ko neturi „Achema". Pavyzdžiui, neprekiaujame rusišku KAN“, – sakė A. Zuoza.

KLASCO komercijos direktoriaus pavaduotojas Mečislovas Vitkauskas teigė, kad Klaipėdoje per metus kraunama apie 1 mln. tonų skystųjų trąšų, iš jų Liubeko terminalą pasiekia apie 80 tūkstančių. „Agro Baltic“ yra vienas svarbiausių partnerių, kurie leidžia „Achemos grupei“ turėti dalį Vokietijos rinkos“, - sakė jis.

Valdomas iš Rostoko

Aštuoniose Liubeko terminalo talpyklose vienu metu galima laikyti 30 tūkst. tonų produkcijos. Terminale įrengti du krovos taškai autotransportui ir vienas - iškrauti ir pakrauti upių baržoms.

Terminalas valdomas iš Rostoko, kur įsikūręs „Agro Baltic“ biuras. „Kai klientas nori gauti trąšas, Rostoke suformuluojame užsakymą, atliekame visas reikalingas procedūras. Į terminalą Liubeke atvykęs vilkikas tik pasveriamas ir prasideda jo krovimas. Liubeke vairuotojams tik išduodami su transportavimu susiję dokumentai“, - terminalo veiklos specifiką apibūdino A. Zuoza.

Nuo terminalo Liubeke veiklos pradžios 2005 metais bendrovė „Agro Baltic“ Vokietijoje pardavė pusę milijono tonų trąšų. Metinis pardavimo rekordas pasiektas 2010 metais, kai realizuota 80 tūkst. tonų trąšų. Maksimalus terminalo Liubeke pajėgumas yra 90 tūkst. tonų per metus, tai yra triskart didesnis, nei vienu metu gali tilpti 8 talpyklose.

Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Ispanijoje lietuviškomis trąšomis prekiauja „Achemos“ antrinė kompanija „Litfert SARL“. Ji per metus parduoda apie 480 tūkst skystųjų ir biriųjų trąšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"