TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviškų lazerių nepažįsta tik Antarktida

2015 07 24 6:00
Gediminas Račiukaitis: "Manau, oficiali statistika, kad Lietuvoje lieka apie 20 proc. lazerių įmonių produkcijos, yra perdėta. Iš tikrųjų eksportuojama beveik viskas." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

26 nedidelės Lietuvos bendrovės lygiuojasi į pasaulio lyderes, artėja prie devynženklių metinių pajamų ir kasmet paauga bent penktadaliu. Tai bene glaudžiausiai su moksliniais tyrimais ir eksperimentais susijusi lietuviškos pramonės šaka.

Lietuvos lazerių pramonė pagal pajamas patenka į didžiausių ir šimteriopai turtingesnių valstybių, plėtojančių šią sritį, dešimtuką, o kai kuriose nišose yra pasaulio lyderė. Skaičiuojama, kad pasaulinė lazerių rinka sudaro beveik 10 mlrd. JAV dolerių, tuo metu Lietuvos lazerių bendrovės pernai gavo apie 70 mln. dolerių pajamų. Kompanija „Markets&Markets“ prognozuoja, kad 2017 metais pasaulinė įvairių lazerių rinka, kuri nuo 2012-ųjų kasmet paauga vidutiniškai po 19,2 proc., sudarys apie 20 mlrd. JAV dolerių. Lietuvos lazerių pramonės pardavimo apimtis per metus padidėja 20–25 procentais. Nuo 2010 iki 2014 metų šios šakos įmonių pajamos padvigubėjo.

Lietuvoje ankšta

„Beveik visa mūsų produkcija eksportuojama, nors lazerių bendrovės savo pardavimų nerūšiuoja į vietinius ir užsienio užsakymus. Būtų labai painu atsirinkti, kas yra kur“, – LŽ sakė Lietuvos lazerių asociacijos vykdomasis direktorius Petras Balkevičius.

Jo teigimu, lietuviški lazeriai plačiai naudojami automobilių, saulės elementų gamybos, karinėje pramonėje, taip pat kuriant optinius ryšius ir medicinoje. Pritaikymo galimybės sunkiai aprėpiamos. Lazeriu galima tirti medžiagų savybes, oro užterštumą. Tai tobula, bet ir labai brangu. „Viena yra žinoti, kad žmogus nori kokybės, kita - būtina žinoti ir tai, kokios kokybės jam reikia, – kalbėjo P. Balkevičius. – Todėl rinkoje lazeris nėra masinės gamybos daiktas, o tik gamybos priemonės dalis, kuri neretai sudaro du trečdalius tos priemonės kainos.“

Jam pritarė Fizinių ir technologijos mokslų centro Lazerinių technologijų skyriaus vadovas Gediminas Račiukaitis: „Būname labai laimingi, kai pasiseka parduoti 50 ar 100 tokių priemonių. Tai reiškia, kad tiek įmonių naudojasi įrankiais, kuriais pagamina milijonus ar milijardus produktų. Taigi lietuviškų lazerių gamybos priemonėse niekada nereikės labai daug, užteks gal kelių dešimčių. Mūsų kuriamos technologijos nepigios, bet norime pasiekti, kad jas būtų galima įpirkti.“ Pasak pašnekovo, šiais lazeriais Lietuvoje nuolat naudojasi itin tikslius matavimo prietaisus gaminanti UAB „Precizika“.

„Manau, oficiali statistika, kad Lietuvoje lieka apie 20 proc. lazerių įmonių produkcijos, yra perdėta. Iš tikrųjų eksportuojama beveik viskas. Lietuviškas lazeris pažįstamas visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą“, – patikino asociacijos direktorius.

Kita vertus, anot jo, lazerių pramonės įmonių sutartys su pasaulinėmis automobilių, išmaniųjų ryšio prietaisų gamintojais ir kitais užsakovais yra griežtai konfidencialios, nes bet kokia žinia kaipmat įvertinama konkurentų, o kiekvienas bet kurios rinkos dalyvis tokio dėmesio vengia.

Yra dalykų, kurių gamyba be lazerio jau būtų neįmanoma. Pavyzdžiui, dyzelinių variklių degalų purkštukai. Grąžtais jų niekas negręžia, juolab kad net ir ploniausius grąžtus reikėtų nuolat keisti, o lazerio spindulys nedyla ir nešimpa. „Mūsų pramonės tikslas – ne pagaminti gamybos įrankį, bet ištirti lazerio savybes ir priversti jas taikyti gaminant įrankį“, – tvirtino G. Račiukaitis.

Bet kokiu atveju, pasak jo, lazerinės technologijos labai brangios ir ne kiekvienam gamintojui įperkamos. Todėl Lietuvoje klientų, kuriems vertėtų į tai investuoti, beveik nėra. „Negaminame plataus vartojimo prekių, tad nesuprantami priekaištai, kad visa lazerių pramonė per metus uždirba tiek, kiek prekybos tinklas per dieną ar per savaitę. Tačiau kiekviename prekybos centre parduodama daugybė daiktų, pagamintų naudojant lietuviškus lazerius“, – aiškino G. Račiukaitis. Beje, be lazerio neišsiverčia nė viena plataus vartojimo prekių parduotuvė – juk prekių atpažinimo (BAR) kodai ir piešiami, ir nuskaitomi būtent lazeriniais prietaisais.

Pasak P. Balkevičiaus, net Lietuvoje liekantys lazeriai daugiausia yra sukuriami kitų lazerių bendrovių ir naudojami kuriant naujus lazerius specialiems užsakymams. „Pavyzdžiui, „Optolita“ pagamintus optinius lazerių komponentus parduoda „Eksplai“, o ši, pridėdama savo darbo, pagamina naujų savybių lazerį, kokio pageidauja konkretus užsakovas, – dėstė P. Balkevičius – Iš tiesų tai tik gamybos priemonės dalis. Pardavėjas nė nežino, kam tas lazeris bus naudojamas.“ Tai savotiška manufaktūra, tačiau ši pramonė pagal kiekvieną užsakymą pateikia vis kitokį rezultatą.

Šios aplinkybės suteikia ypatingo skambesio kiekvienam oficialiai pasirašomam tarptautiniam projektui. Tokie yra UAB „Ekspla“ ir „Šviesos konversija“ gauti užsakymai pagaminti rekordinės galios lazerius užsakovams Prahoje (Čekija) ir Šegede (Vengrija). Jų paskirtis irgi kol kas nežinoma.

Reikšmingos transakcijos

Kiekvienos lazerių įmonės įsigijimas, įsiliejimas į kitą ir panašios transakcijos akimirksniu nuskamba visame pasaulyje, nors visų Lietuvos lazerių pramonės bendrovių kapitalas - vietinis. Liepos viduryje toks įvykis buvo puslaidininkių technologijų UAB „Brolis Semiconductors“ savininkų pasikeitimas. Ši bendrovė, įsteigta 2011 metais, nuo 2012-ųjų buvo finansuojama verslo angelų. Neseniai jie nusprendė, kad įmonė jau išauginta, tad atėjo metas pelningai ją parduoti. „Tai mūsų sėkminga investicija. Ji sustiprino Lietuvos aukštųjų technologijų pramonę ir garsina Lietuvos vardą pasaulyje“, – sakė į UAB "Brolis Semiconductors" investavusios rizikos kapitalo bendrovės „Litcapital“ steigėjas ir vadovaujantis partneris Šarūnas Šiugžda.

Prie įmonės plėtros nusprendė prisidėti vienos žinomiausių pasaulyje lazerinių sistemų gamintojų - UAB „Šviesos konversija“ ir UAB „Eksma“. Bendrovės skirs investicijų tolesnei „Brolis Semiconductors“ sukurtų naujų puslaidininkių lazerių ir jų komponentų technologijų plėtrai. Pagal liepą pasirašytą sutartį pirmasis įmonės investuotojas rizikos kapitalo fondas „Litcapital I“ parduoda dalį bendrovės akcijų, tačiau ir toliau lieka tarp akcininkų.

Pasak „Eksmos“ valdybos pirmininko Rimanto Kraujalio, Lietuvos lazerininkų bendruomenė - tai ne tik išradėjai, bet ir investuotojai. Įmonių grupė „Eksma“, įsteigta 1983 metais, vienija bendroves, kurios gamina lazerius, kuria optines technologijas, diegia medicininę ir laboratorinę įrangą bei tiekia medžiagas. „Eksmos“ įmonės ir jų filialai veikia Kinijoje, Rusijoje bei JAV. Grupei priklausančių bendrovių gaminami lazeriai užima apie 5 proc. pasaulinės mokslinių lazerių rinkos.

Gilyn į medžiagas

Lazerių įmonės vadinamos pramone su didele išlyga, nes jų produktus sunku pavadinti daiktais. Iš esmės tai mokslinės institucijos. Lazerių pramonė ne tik Lietuvoje, bet ir ir visame pasaulyje yra unikali ypač tvirtomis mokslo ir praktikos sąsajomis. Pusė investicijų šioje rinkoje tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje skiriama moksliniams tyrimams. Būtent jais Lietuva nuo seno garsėja.

2004 metais su ambicijomis svariai įsilieti į lietuviškų lazerių rinką įsikūrė G. Račiukaičio vadovaujamas anksčiau prie Fizikos instituto veikęs Lazerinių technologijų skyrius, kurio tikslas – tobulinti lazerio taikymą medžiagoms apdirbti. „Mechaninėmis priemonėmis apdirbti medžiagų niekada nepavyks tokiu tikslumu kaip lazeriu, – teigė mokslininkas. – Tie dalykai, kuriuos pjauname, gręžiame, yra maži – 100 mikronų (1 milimetras – 1000 mikronų) skersmuo mums yra didelis. Skyriaus laboratorijos specializuojasi dirbti su plonasluoksnėmis metalo dangos, stiklo, keramikos struktūromis."

Per dešimtmetį skyrius smarkiai padidėjo - nuo dviejų darbuotojų išaugo iki 60 žmonių kolektyvo, dirbančio 5 laboratorijose.

Pasak G. Račiukaičio, pastaruoju metu itin populiarėja ne tik metalo, bet ir molio, stiklo, kitų plonasienių medžiagų apdirbimas lazeriu. Dabar Lazerinių technologijų skyrius dirba su 22 įmonėmis – daugiausia lazerių pramonės bendrovėmis – ir 10 mokslinių partnerių.

Lazerio naudojimas medžiagoms apdirbti yra pagrindinė Lietuvos lazerių bendrovių veiklos sritis. „Rezultatai gražūs, bet procesas kol kas per lėtas, kad būtų verta priemones naudoti plačiau. Vienkartiniai tokie procesai labai brangūs. Ieškome būdų, kaip juos padaryti greitesnius ir kartu pigesnius, kad vieną kartą priemonę panaudojęs, galėtum išmesti ir imti kitą. Jei sukuriame būdą, padedantį pagerinti procesą vienu procentu, tai puiku“, – pasakojo G. Račiukaitis.

Lazeris, anot jo, labai gera priemonė apdirbti įvairias medžiagas, bet lazerininkams tenka konkuruoti su fiziniu, cheminiu apdirbimu. „Klientas skaičiuoja: jei negaliu kepaliuko duonos nusipirkti už mersedeso kainą, gal man užteks ir to, ką galiu“, – pagrindinį pramoninio lazerių pritaikymo iššūkį – kiek įmanoma mažinti šios priemonės savikainą – aiškino lazerio tyrimų skyriaus vadovas.

Lietuviškų lazerių eksporto struktūra

ŽemynasDalis, proc.
Europa50,5
Azija28,2
Šiaurės Amerika20,1
Okeanija0,7
Pietų Amerika0,3
Afrika0,2

Šaltinis: Lietuvos lazerių asociacija

Darbo vietų skaičius Lietuvos lazerių pramonėje

MetaiDarbuotojai
2003207
2004278
2005323
2006370
2007417
2008445
2009450
2010460
2011507
2012586
2013640
2014720

Šaltinis: Lietuvos lazerių asociacija

Lietuvos lazerių pramonės pajamos

MetaiPajamos, mln. eurų
200311,8
200412,9
200516,9
200621,3
200724,5
200828,3
200929,4
201037,6
201146,5
201259,7
201362,3
201470

Šaltinis: Lietuvos lazerių asociacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"