TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviškų vaisių ir daržovių rinkai neužtenka

2015 06 25 16:45
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje užauginamų vaisių ir daržovių kiekis negali patenkinti vietinės rinkos poreikio, rodo Europos statistikos departamento ir Lietuvos žemės ūkio (ŽŪM) ministerijos duomenys. Didžioji dalis lietuviškos produkcijos, deja, iškeliauja į užsienio valstybes, todėl norą sveikai maitintis gali patenkinti tik iš Europos Sąjungos importuojama produkcija.

Vaisių ir uogų supirkimas Lietuvos ūkiuose šių metų sausio–kovo mėnesiais siekė vos 2,3 tūkst. tonų., daržovių – 15,5 tūkst. tonų. Skaičiuojant pagal pastarojo gyventojų surašymo duomenis, matome, jog tai gaunasi vos po 60 g daržovių vienam gyventojui per dieną ir net mažiau nei vienas gramas vaisių. Nors Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti bent 400 g šviežių vaisių ir daržovių per dieną.

Nors atrodo, kad vasarą visur tikrai apstu lietuviškų vaisių bei daržovių, tačiau didieji jų augintojai planuoja produkcijos pardavimus bei sandėliuoja, kad galėtų savo gaminius pardavinėti ir vėsiais žiemos mėnesiais. Dažniausiai taip elgiasi obuolių augintojai.

Dažnas argumentas pirkėjui atsisakyti importuotos produkcijos iš kaimyninių Europos Sąjungos (ES) valstybių yra tai, jog visuomenėje vyrauja mitas apie genetiškai modifikuotus augalus, kurie vien kenkia sveikatai.

Prieš keletą mėnesių Europos Parlamentas, posėdžiavęs Strasbūre, pasirašė naują direktyvą, kuria leido valstybėms narėms pačioms spręsti dėl genetiškai modifikuotų produktų (GMO) auginimo ribojimo ar draudimo savo teritorijoje, tačiau didžiausios šviežių vaisių ir daržovių importuotojos į Lietuvą jau prieš tai draudė savo teritorijose auginti GMO produktus, tad tokia direktyva tik leido joms darkart patvirtinti prieš tai buvusį draudimą.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM specialistai nuolat stebi į Lietuvą įvežamų ar per ją į kitas ES šalis gabenamą augalinę produkciją. Gauti rezultatai rodo, kad genetiškai modifikuoti vaisiai ar daržovės iš Europos valstybių į mūsų rinką nepatenka, o Lietuvoje tokie augalai taip pat nekultivuojami.

ES griežtai reglamentuoja vaisių ir daržovių auginimą, saugojimą, gabenimą, pardavimą, taip užtikrindama itin aukštą kokybę ir saugumą. Europos Komisija nuolat konsultuojasi su mokslininkais iš visos Europos, dirbančiais Europos maisto saugos tarnyboje, ir pagal jų rekomendacijos koreguoja reikalavimus augintojams, tiekėjams ir pardavėjams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"