TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvių atlyginimai Vakarų lygį pasieks po tūkstančio metų

2016 04 28 6:00
Lietuvio atlyginimas yra mažiausias ir Baltijos šalyse. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniaus universiteto profesorius istorikas Alfredas Bumblauskas teigia, kad lietuvių atlyginimų atsilikimas nuo Vakarų Europos nepasikeitė per 800 metų. „Todėl, kai klausia, kada mūsų algos padidės, atsakau – po tūkstančio metų“, – sakė istorikas.

Tokias mintis profesorius vakar dėstė Lietuvos taikomosios dailės muziejuje surengtame elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ metinės veiklos ataskaitos renginyje „Lietuva – energetikos kompetencijų centras regione“.

„Buvome ir esame ubagai“

A. Bumblauskas prisiminė, kaip kartą klausė savo mokytojo profesoriaus Edvardo Gudavičiaus, ar galima palyginti lietuvių ir kitų valstybių gyventojų algas XIV amžiuje. Profesorius surikiavo to meto valstybių gyventojų uždarbius kaip futbolo komandų lentelėje: Prancūzijai skyrė 10 taškų, Vokietijai – 7, Lenkijai – 4, Lietuvai – 2. Į klausimą, kiek duotų Maskvai, profesorius atsakęs: „Ne ta lyga.“

Svaigstantiems nuo Lietuvos istorijos didybės A. Bumblauskas priminė, kad Lietuva per visą savo istoriją buvo Vakarų Europos periferijos periferija. „Vidurio Europa su Lenkija buvo trečiaeilė šalis. O mes prisijungėme prie Lenkijos būdami ketvirtaeilė šalis“, – sakė jis.

Istorikas nesiėmė giliau nagrinėti Lietuvos atsilikimo priežasčių, tačiau priminė vokiečių sociologo ir ekonomisto Maxo Vėberio teiginius, kad protestantizmas tiesiogiai susijęs su dinamiška pasaulio raida, kai žmonės išganymą bando pelnyti darbu, intelektu, racionalumu, energingumu, inovatyvumu. O katalikai esą tik meldžiasi ir, kaip kartais protestantai sako, prašo ne visai etiškų dalykų. „Ką tik grįžau iš Oslo. Ten, kur kaba užuolaidos, gyvena katalikai – lenkai arba lietuviai. Protestantams užuolaidų nereikia“, – šaipėsi istorikas.

Tačiau A. Bumblauskas suabejojo net lietuvių deklaruojamu katalikiškumu. „Mes – katalikai? Netikiu“, – prisipažino jis ir priminė, kaip popiežiaus Jono Pauliaus II paskutinėmis gyvenimo valandomis visas pasaulis meldėsi ir degė žvakutes, bet, pasak jo, ne katalikiška Lietuva. Tai kas yra lietuviai? Klausimą iškėlė ir pats į jį atsakė A. Bumblauskas: „Pagonys. Geriausiu atveju. Beraščiai su beraščių religija. Kuo ji geriau – neaišku. Net musulmonai jos negerbia.“

Istorikas šaipėsi iš lietuvių didžiavimosi, kad senovėje LDK plotas buvo nuo Baltijos iki Juodosios jūros. „Kas iš tų plotų? Ką tik suskaičiavome, kad Žalgirio laikais Vokiečių ordinas turėjo 160 mūrinių pilių, Lietuva su Ukraina – 16. Taigi skirtumas – dešimt kartų. O mūras yra civilizacijos rodiklis. Marienburgo (Vokiečių ordino sostinės) pilies tūris yra 5 kartus didesnis negu Trakų salos pilies, o vidutinė ordino pilis – dvigubai didesnė negu Trakų. Visos LDK galybės mūro pilių tūris buvo 20 kartų mažesnis negu Ordino pilių“, – dėstė istorikas.

Šie skaičiai A. Bublauskui esą padėjo geriau suprasti E. Gudavičiaus žodžius „Buvome ubagai ir esame ubagai“: „Tai mūsų visiems ekonomistams ir mūsų civilizaciniam svaiguliui... Todėl, kai klausia, kada algos padidės, atsakau – po tūkstančio metų. Kai pradėsime dirbti.“

Šaltinis: SEB bankas.

Pigios darbo jėgos šalis

„Litgrid“ renginyje ekonomikos aktualijas pristatęs SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas teigė, kad Lietuva lieka pigios darbo jėgos šalimi, nepaisant sustiprėjusio atlyginimų augimo. Pagal vidutines valandos darbo sąnaudas privačiame sektoriuje 2015 metais mūsų šalis buvo 28 ES šalių eilėje trečia nuo pabaigos – po Rumunijos ir Bulgarijos. SEB banko duomenimis, lietuvis per valandą uždirbo 6,8 euro, latvis – 7,1 euro, lenkas – 8,6 euro , estas – 10,3 euro, prancūzas – 35,1 euro, švedas 37,4 euro, danas – 41,3 euro.

Lietuvių atlyginimas yra mažiausias ir Baltijos šalyse. Statistikos departamento duomenimis, 2015 metų paskutinį ketvirtį Lietuvos vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 585 eurai, Latvijos – 622 eurai, Estijos – 891 eurai.

Eurostato duomenimis, 2016 metų pradžioje minimalus darbo užmokestis Lietuvoje buvo 350 eurų, Latvijoje – 370 eurų, Estijoje – 430 eurų, Prancūzijoje – 1466 eurų, Vokietijoje – 1473 eurų, Jungtinėje Karalystėje – 1529 eurai, Liuksemburge – 1922 eurai.

Uždarbis XIV amžiuje

Prancūzija10
Vokietija7
Lenkija4
Lietuva2

Pagal Edvardą Gudavičių

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"