TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvių išradimai - ne Lietuvai

2012 10 29 6:00
Išrasto buteliuko nereikia perdirbti, užtenka tik lengvai ištiesinti, sterilizuoti, ir taip jį galima naudoti 200 kartų./LŽ archyvo nuotrauka

Keletą metų išradimus kūrę lietuviai stengiasi juos apsaugoti Europos Sąjungos (ES) erdvėje, nors europinis patentas kainuoja tūkstančius litų. Deja, labai maža dalis šių auksinių minčių randa pirkėjų Lietuvoje.

Naudodamiesi nacionalinio biudžeto ir ES paramos fondų milijonais, skiriamais inovacijų plėtrai, lietuviai sukūrė išradimų, iš kurių 9 dabar turi Europos patentų biuro išduotus sertifikatus. Iš tų 9 europinių patentų 4 priklauso fiziniams asmenims, kiti 5 - įmonėms arba mokslo įstaigoms.

Šiuo metu Europos patentų biurui pateikta dar 18 paraiškų patentams gauti, tik trys jų - fizinių asmenų. Mat norint apsaugoti savo išradimo teises ES šalyse, pirmiausia reikia turėti porą šimtų tūkstančių litų, o tai įkandama ne kiekvienam išradėjui.

Po 95 milijonus kasmet

Nuo 2007 metų Ūkio ministerija paskirstė 569,25 mln. litų ES paramos inovacijų plėtrai Lietuvoje, arba kasmet vidutiniškai po 95 mln. litų. Nacionalinę paramą verslo inovacijoms skirsto Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Vien pernai šiam tikslui ji padalijo apie 9 mln. litų.

Per brangi apsauga

UAB "Geralda Decor" produktų vadovas Aidutis Gilaitis LŽ sakė, kad paraiška dėl šios bendrovės išradimo - žvakės-atviruko - buvo pateikta Europos patentų biurui, tačiau kai išradimas perėjo ekspertizę ir atėjo laikas už europinio patento išdavimą sumokėti apie 200 tūkst. litų, įmonė nusprendė, jog tai per dideli pinigai. "Mums tai pasirodė pernelyg brangu. Be to, dar būtų reikėję kasmet mokėti teisinės apsaugos palaikymo mokestį, o šitiek pinigų mes neturime", - kalbėjo A.Gilaitis.

Dabar į sulankstomus atvirukus dedamos plokščios žvakės su atskiru metaliniu padeliu parduodamos Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje per šių šalių didmenininkus. "Bandėme investuoti į jų prekybą ir Lietuvoje, tačiau rimto verslo nesukūrėme. Tuo metu Lietuvoje dovanų sektorius buvo susitraukęs, todėl persiorientavome į Vakarus", - pasakojo originalios dovanos išradėjas.

200 tūkst. litų

Plastikinis butelis, kurį galima sulankstyti kaip armoniką ir vėl ištiesinti, - kėdainiškio Manto Dambrausko išradimas, jau turintis Europos patentą. O jis, anot pašnekovo, kainavo apie 200 tūkst. litų. Tačiau tuo patento galiojimas neapsiriboja - kasmet reikia mokėti dar apie 20 proc. šios sumos už išradimo apsaugos palaikymą pasirinktose valstybėse.

"Vien pateikti paraišką Europos patentų biurui kainavo 25 tūkst. litų, nes reikėjo pristatyti visą referatą, dokumentuose aprašyti išradimo lygį. Tai daro specialistai - patentiniai patikėtiniai. Padavus paraišką 2 metus tikrinami panašūs išradimai, vertinamas pateikto išradimo lygis ir pagal jį patentas arba išduodamas, arba ne. Vyksta susirašinėjimas su išradėju, jis privalo pagrįsti išradimo naujumą. Paskui, gavęs patentą, per tris mėnesius turi pasirinkti šalis iš siūlomų 32, kuriose galios to išradimo teisinė apsauga. Jei per tris mėnesius nesumoki 200 tūkst. litų, išradimas praranda juridinę apsaugą. Vėliau kiekvienai iš pasirinktų šalių reikia mokėti joje taikomą patento teisinės apsaugos palaikymo mokestį. Įdomiausia, kad jis kiekvienais metais didėja, todėl turėti patentą 20 metų daug kam pernelyg brangu", - dėstė M.Dambrauskas.

Pasiūlys žaidimą

Kol kas autorius niekam nėra pardavęs europinio patento licencijos, vis dar ieško, kam jis galėtų būti reikalingas. M.Dambrauskas teigia nusivylęs, kad Lietuvoje jo išradimas nieko nesudomino, nors plastikinių butelių pramonė esą galėtų sutaupyti milijonus litų.

"Esmė ta, kad mano išrasto buteliuko nereikia perdirbti, užtenka tik lengvai ištiesinti ir sterilizuoti. Taip jį galima naudoti 200 kartų. O juk plastikas gaminamas iš naftos - kiek kuro būtų galima sutaupyti", - pabrėžė kėdainiškis.

M.Dambrausko nuomone, tokiam išradimui priešinasi įtakingas atliekų tvarkytojų klanas, dabar iš gyventojų už šiukšlių išvežimą imantis mokestį, apskaičiuotą pagal atliekų tūrį, o ne jų svorį. "Lengvai sulankstomi buteliai gerokai sumažintų šiukšlių tūrį. Šiukšliavežiams reikėtų kur kas rečiau jas vežti, tad mažėtų šio verslo pajamos. O jis, be abejo, to nenori", - aiškino M.Dambrauskas.

Vis dėlto vyras turi vilties savo išradimu prisibelsti į gamtą mylinčių lietuvių širdis per tam tikrą žaidimą. "Pastatysiu suspaustus butelius priimančią automatinę dėžę, kuri už kiekvieną įmestą buteliuką duos, pavyzdžiui, 10 centų. Tik reikia sugalvoti, kokius ekologiškus gėrimus ar aliejų į juos pilti ir kur pardavinėti. Manau, atsiras tokios ekologiškos idėjos partnerių", - sakė pašnekovas.

Žuvų ieškos telefonas

UAB "Friday Lab" vadovas Aurelijus Liubinas tiesiai šviesiai pareiškė, kad bendrovės išrastos technologijos, kurios leidžia naudojantis išmaniuoju telefonu matyti žuvis po vandeniu, nėra orientuotos į Lietuvos pirkėjus. Nors lietuviai mėgsta žvejoti, turinčiųjų išmaniuosius telefonus ar kompiuterius ir dar galinčių sumokėti 149 dolerius už specialų navigacinį rutuliuką bei mobiliąją programą, A.Liubino manymu, daug neatsiras.

"Sukūrėme kamuoliuko formos, 6,5 cm skersmens tiesiog prie valo tvirtinamą prietaisą, kuris bevieliu ryšiu išmaniajame telefone parodo vandens gylį, kliuvinius, žuvis. Kitų metų pirmąjį ketvirtį šį produktą jau pardavinėsime. Orientuojamės į pasaulinę rinką, nes mumis domisi ir elektroninio pardavimo portalas Amazon.com", - atskleidė A.Liubinas.

Pirktų už savikainą

Vidas Raudonis, UAB "Power of Eye" direktorius, pasakojo, kad izraelitams demonstravo savo naujovę, leidžiančią užsidėjus akinius, prie kurių pritaisyta maža filmavimo kamera, valdyti neįgalaus žmogaus elektrinį vežimėlį nesinaudojant rankomis. Už šią inovaciją jis paprašė 100 tūkst. eurų, tačiau kol kas atsakymo iš izraelitų nesulaukė.

V.Raudonis nėra užpatentavęs savo technologijos, nes ji laikoma ne išradimu, o inovacija. Tam patentų niekas nesuteikia. Todėl įmonės direktorius ieško pirkėjų išrastai technologijai, kurios pagrindas - speciali programinė įranga.

Rankas atstojantys akiniai naudojami ir kompiuteriams valdyti. Sprendimą dirbti kompiuteriu be rankų autorius įkainojo 1,5 tūkst. eurų, tačiau norinčiųjų pirkti jį už tokią kainą mūsų krašte yra vienetai. "Lietuvoje visi pageidauja įsigyti prekę pigiau negu už savikainą, todėl matau vienintelį būdą - mažinti savo įrangos savikainą, nors užsienyje panašūs įrenginiai parduodami už 9 tūkst. eurų", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"