TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvių mitybos įpročiai nepalankūs sveikatai

2014 10 31 11:30
Greitai paruošiamas maistas. Bendrovės nuotrauka

Dėl spartėjančio gyvenimo tempo žmonės vis mažiau laiko nori praleisti virtuvėje prie puodų, todėl gamintojai tikisi, kad greitai paruošiamų maisto produktų kategorija artimiausiu metu turėtų būti sparčiausiai auganti, lyginant su kitomis maisto produktų kategorijomis.

Per dvidešimt pastarųjų metų laikas, kurį žmonės praleidžia virtuvėje gamindami maistą, sutrumpėjo nuo 1 val. 40 min iki 40 min ar net mažiau nei 10 min.

Kokie yra lietuvių kasdieniai mitybos įpročiai ir kokį greitai paruošiamą maistą mes vartojame bei kaip jį vertiname? Į šiuos klausimus atsakė šiemet atlikto AB „Kauno Grūdai“ užsakyto tyrimo rezultatai.

Pasak bendrovės pranešimo, nustatyta, kad lietuvių mityba priklauso nuo užimtumo. Dirbantys žmonės dažniau valgo reguliariai, maitinasi pirktiniu ar pačių pasigamintu maistu.

Tipiškai tautiečiai namuose gaminasi pusryčius ir vakarienę, kai visi šeimos nariai būna kartu, dažna šeima savaitgaliais stengiasi pasigaminti maisto kelioms dienoms.

Labiausiai savo mityba rūpinasi moterys ir šeimos, auginančios vaikus.

Laisvesnį darbo grafiką turintys žmonės užkandžiauja dažniau, mėgaujasi greitu, lengviau paruošiamu maistu, dažnai valgo pusfabrikačius.

Mažiausiai dėmesio savo mitybai skiria jaunimas.

Kokį greitai paruošiamą maistą vartoja lietuviai?

Lietuviai vartoja įvairų greitai paruošiamą maistą, renkasi tiek šaldytus pusgaminius, tiek ir skirtingų rūšių košes, greitai paruošiamas sriubas, makaronus, greito maisto restoranų patiekalus, ruošinius maistui gaminti. Toks maistas dažniausiai pasirenkamas dėl patogumo, galimybės greitai numalšinti alkį.

„Būna, kad tiesiog tingi gaminti, greitas maistas tada gera išeitis. Maistą paprasčiau nusipirkti nei visą dieną terliotis virtuvėje. Kai šeimyna mėgsta skirtingus patiekalus, visiems atskirai neprigaminsi, todėl patogiau nusipirkti“, - tokias ir panašias greito maisto vartojimo priežastis įvardija lietuviai.

Greitai paruošiami makaronai - visus metus

Respondentai taip pat pabrėžia, kad greitai paruošiamą maistą patogu transportuoti, pasiimti į keliones, išvykas. Apklaustieji taip pat įvardijo, kad jų nuomone, vos keli greitai paruošiami gaminiai gali būti ir greitas, ir sveikas maistas. Pasak pranešimo, tarp tokių gaminių paminėtos greitai paruošiamos košės, daržovės, vaisiai, riešutai, greitai paruošiami makaronai be priedų ir salotos, pagardintos aliejumi.

Įdomu tai, kad greitai paruošiamus makaronus tyrimo dalyviai rinkosi tiek šaltuoju metų periodu, tiek šiltuoju, skyrėsi tik vartojimo priežastys: vasarą šis produktas pasirenkamas kelionių ir išvykų metu, žiemą – siekiant sušilti, pasimėgauti karšta sriuba. Tokį dažną greitai paruošiamų makaronų pasirinkimą lėmė gaminio savybės: greitas paruošimo būdas, ilgas galiojimo laikas, patogi pakuotė.

„Mūsų kompanijos užsakyto tyrimo rezultatai atskleidė, kad natūralius, be konservantų Lietuvoje pagamintus greitai paruošiamus makaronus lietuviai vertina teigiamai ir laiko produktu, turinčiu pridėtinę vertę. Lietuviškas gaminys siejamas su patikimumu ir kokybiškumu“, - sakė lietuviškus greitai paruošiamus makaronus be konservantų „Dorea“ sukūrusi technologė Asta Žemaitienė.

Mityba nepalanki sveikatai

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas atliko Lietuvos gyventojų mitybos tyrimą, kuris parodė, kad tik 21,3 proc. lietuvių, rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai. Labiausiai maisto produktų pasirinkimą lemia jų kaina – 36,8 proc., kiek mažiau produkto skonis – 27,9 proc. 9,9 proc. atvejų maisto pasirinkimą lemia šeimos įtaka.

Tiesa, vyrų ir moterų pasirinkimo kriterijai skiriasi. Daugiau moterų (26,8 proc.) nei vyrų (15,1 proc.) maistą renkasi pagal jų naudą sveikatai, tuo tarpu vyrai pirmenybę teikia skoniui.

Tyrimo metu pastebėta bloga tendencija, kad šviežių daržovių ir vaisių Lietuvos gyventojai valgo per mažai. 1997 metais kasdien šviežias daržoves valgydavo 70,3 proc. žmonių, 2007 metais - 43,4 proc., o dabar – tik 40,4 proc. Tuo tarpu grūdinių produktų (taip pat ir duoną), kasdien valgo – 72 proc. Šis rodiklis pagerėjo. 2007 metais kasdien jų valgė 58 procentai apklaustųjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"