TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvių šiaudais kūrena skandinavai

2013 03 30 6:00
Šiaudų granulių gamybos linijai žalaivą tiekia ūkininkai. /LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje jau beveik dešimtmetį gaminamos pigesnės už gamtines dujas šiaudų granulės šildo ne mūsų, o Skandinavijos valstybių, Lenkijos, Vokietijos gyventojų namus.

Nuo 2005 metų, kai atsirado galimybių naudotis Europos Sąjungos paramos lėšomis, mūsų krašte jau išdygo apie 80 šiaudų granulių gamyklų. Šią vasarą Marijampolės, Molėtų, Šakių ir Šiaulių rajonuose šią grupę papildys dar šešios, o bendros gamybos apimtis gali patrigubėti nuo dabartinių maždaug 20 tūkst. tonų per metus iki 62 tūkst. tonų.

Nepaisant to, didžiausiu gamintoju liks Vilkaviškio agrocentro patalpose praėjusių metų vasarą įsikūręs UAB "Biošiluma" šiaudų granulių gamybos cechas. Jame per metus gali būti perdirbta iki 12 tūkst. tonų šiaudų.

Švaru ir pigu

Kaip LŽ pasakojo Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidentas Andrius Blaževičius, šiaudų granulės plačiai naudojamos Lenkijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse. Jos vienos arba sumaišytos su akmens katilinėse naudojamos kaip ekologiškai švarus kuras. Nors granulės degdamos išskiria anglies dioksidą, bet javai, iš kurių jos gaminamos, augdami CO2 paverčia deguonimi.

Energetikai skaičiuoja, kad šiaudų granulės kaloringumu nusileidžia akmens anglims, gamtinėms dujoms, medienos granulėms, bet yra kaitresnės už plačiausiai Lietuvoje naudojamą biokurą medienos skiedras. Panašiai išsidėlioja ir minėtų kuro rūšių kainos. Bet iš tikrųjų, anot A.Blaževičiaus, naudoti šiaudų granules yra pigiau už skiedras ar malkas, jei skaičiuosime ir tai, kiek kainuoja kiekvienos rūšies kurą atgabenti bei sandėliuoti. Mat viena tona suspaustų šiaudų išsitenka 5-9 ritiniuose, medienos skiedroms reikia maždaug 4 kubinių metrų, o tonai šiaudų granulių užtenka įprasto maišo bulvėms laikyti.

Viskas išvežama

Tačiau beveik visos Lietuvoje pagamintos šiaudų granulės eksportuojamos, nes kol kas tik retas mūsiškis individualaus namo savininkas nusiperka maišelį kitą, kad malkas turėtų kuo pakeisti.

Pasak A.Blaževičiaus, pritaikyti katilus, naudojančius sausą kurą - medienos drožles arba akmens anglis, kad galėtų naudoti granules, nėra nei brangu, nei sudėtinga. Tereikia įrengti kuro dozatorių, kad katilo degimo kamera būtų nuolat pamažu papildoma granulėmis, ir didesnę talpyklą pelenams, kurie yra puiki trąša sodams. Tokia katilinių įranga gaminama ir Lietuvoje.

Dar reikia savivaldybių, kurioms priklauso katilinės, arba stambiųjų šilumos tiekėjų iniciatyvos. Bet jos nėra, juolab kad, anot A.Blaževičiaus, šiaudų granulių gamintojai nelinkę įsileisti tie, kurie kurui perka medieną.

"Labai laukiame, kad greičiau tokių katilinių atsirastų ir Lietuvoje. Jau girdėti pranešimų, kad 2015 metais 15 MW galingumo katilinė bus pastatyta Vilniuje, 20-30 MW katilinė planuojama Kaune. Tikimės, procesas pagaliau įsibėgės", - sako asociacijos vadovas.

"Tačiau šiandien iš tikrųjų pigiau kūrenti medienos drožles, - katilinių savininkų pasirinkimo logiką pripažįsta "Biošilumos" direktorius Valdas Astromskis. - Granulių ir medienos kainų skirtumas turėtų sumažėti beveik perpus, kad šios kuro rūšys galėtų konkuruoti. Gal ateityje bus kitaip, kai daugiau katilinių pereis prie biokuro ir padidės malkinės medienos paklausa bei kaina."

Kol taip yra, beveik visos Lietuvoje pagamintos šiaudų granulės eksportuojamos. "Į Lenkiją granules vežame kurui, o į Švediją, Daniją vežame prastesnės kokybės granules, kurios perkamos pakratui žirgynuose. Užsitikrinti ilgalaikius pirkėjus sunku, juolab kad šiaudų granulių pardavimas yra sezoniškas, o kainos labai nestabilios. Be to, vežti į Skandinaviją labai toli, apie 1500 kilometrų, tad uždarbis dar mažesnis", - LŽ sakė V.Astromskis.

Žaliavos užteks

Pasak A.Blaževičiaus, dauguma šiaudų granulių gamyklėlių susitelkusios regionuose, kuriuose daugiausia auginama grūdinių kultūrų, - Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės apskrityse, apie Šakius. Pasak jo, ekonomiška žaliavos granulėms gaminti dairytis iki 100 kilometrų spinduliu.

Tačiau "Biošilumos" vadovo nuomone, tokia aprėptis yra pernelyg optimistiška, iš tikrųjų šis verslas gerokai lokalesnis. "Šiaudai - palyginti lengvas krovinys, tenka vežti daug oro, tai 2-3 kartus padidina transportavimo sąnaudas. Jeigu dar priskaičiuosime, kiek už šiaudus prašo sumokėti ūkininkai, žaliavos reikėtų stengtis užsitikrinti ne toliau kaip už 30-40 kilometrų nuo gamyklos", - patirtimi dalijosi "Biošilumos" vadovas.

Bet, jo nuomone, regionuose, kuriuose žada įsikurti naujieji gamintojai, žaliavos jų planuojamiems pajėgumams turėtų užtekti, juolab "kažin ar kas imsis gamyklėlę statyti tame pačiame kaime, kuriame ši produkcija jau gaminama".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"