TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvių žvilgsniai į naujas rinkas vis drąsesni

2014 05 07 6:00
Ambasadorius Darius Degutis Lietuvos ambasados Izraelyje nuotrauka

Prakalbus apie būtinybę sparčiau diversifikuoti mūsų šalies eksportą ir ieškoti alternatyvų rizikingai Rusijos rinkai, Lietuvos diplomatinės atstovybės pajuto, kad lietuviškos įmonės ėmė labiau domėtis galimybėmis dirbti tolimuose kraštuose.

Verslas raginamas nebijoti tūkstančių kilometrų atstumo, esą pelnas gal ir nebus toks didelis kaip dirbant netolimuose Rytuose, bet sparčiai augančios Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos rinkos yra itin perspektyvios. Tad vis aktyviau ieškoma partnerių, domimasi produktų ir paslaugų eksporto, veiklos plėtros galimybėmis Pietų Afrikoje, Izraelyje, Japonijoje, Kinijoje, Brazilijoje, JAV. Be abejo, perprasti verslo sąlygas, biurokratines taisykles, tradicijas, žmonių mentalitetą kai kuriuose tolimuose kraštuose nėra paprasta, tačiau to nepabūgusių įmonių sėkmė liudija, kad galima pasiekti gerų rezultatų.

Atrama – litvakai

Lietuvos ambasada Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikai (PAR) pastebi aktyvesnį verslininkų domėjimąsi naujomis rinkomis. Ambasadorius Darius Degutis pabrėžia, kad bendradarbiavimo su PAR potencialas yra milžiniškas, pirmiausia dėl ten gyvenančios gausios litvakų (žydų, kurių šaknys Lietuvoje) bendruomenės. Daug jų - įtakingi verslininkai. Pavyzdžiui, didžiausių PAR deimantų kasyklų ir daugiamilijardinės vertės kompanijų, vertybinių popierių biržos vadovai – litvakai. „Žmonės, kurie šiandien nori atrasti Lietuvą, ją atranda, yra puikiausi mūsų sąjungininkai ir partneriai einant į PAR ir aplinkines rinkas. Tą žinią nuolat bandome siųsti Lietuvos verslininkams“, - tikino D.Degutis.

Lietuvos žydų palikuonys taip pat valdo dideles maisto importo įmones, dominuojančias tiek PAR, tiek aplinkinėse perspektyviose rinkose – Namibijos, Angolos, Mozambiko, Botsvanos. „Aišku, ten reikia būti. Per atstumą perprasti vietinius papročius, mentalitetą ne taip paprasta. Bet mūsų verslui ten nuvažiavus ir pradėjus dirbti, juolab turint litvakų palaikymą, atsiveria galimybės. Pavyzdžiui, didžiausio PAR maisto prekybos tinklo „Pick n Pay“ savininkas – litvakas. Tinklas turi 1300 parduotuvių PAR ir aplinkinėse šalyse. Vien per jį išeiti į rinką yra unikali galimybė“, - kalbėjo D.Degutis.

Daug pasiekti lietuvių verslininkai gali ir informacinių technologijų bei komunikacijų srityse. Ambasada jau padėjo užmegzti ryšius su PAR Lietuvos pienininkams, sūrininkams. „Visa tai tam tikra prasme yra situacijos, kuri susiklostė pastaraisiais mėnesiais ar metais rytinėje Europos dalyje, rezultatas. Tikrai labai džiaugiamės, raginame ir drąsiname Lietuvos verslininkus nebijoti atstumų. 6-8 tūkst. kilometrų, skiriančių Lietuvą nuo Pietų Afrikos, šiais laikais lengvai įveikiami“, - tvirtino D.Degutis. Jo žodžiais, kai sprendžiame klausimą, ar pirks Rusija mūsų produktus, ar ne, reikėtų būti drąsesniems ir mąstyti išeinant iš užsibrėžtų ribų. Esą Pietų Afrikoje mūsų verslui veriasi unikalios galimybės. „Aišku, pelno marža nebus tokia, kokia buvo. Tačiau reikia žiūrėti globaliau ir visų pirma tikėti strategine perspektyva“, - įsitikinęs ambasadorius.

Mato daug galimybių

Lietuvos ambasados Izraelyje komercijos atašė Kristina Biraitė pasakojo, kad pastaruoju metu jaučiamas gerokai didesnis susidomėjimas eksporto plėtra į Izraelio rinką. Dažniausiai dėl to kreipiasi maisto pramonės įmonės. „Pastaruosius keletą mėnesių teko dirbti su pieno pramonės, grūdų perdirbimo, alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų, konditerijos, žemės ūkio įmonėmis. Vienoms padėjome užmegzti kontaktus su potencialiais platintojais, kitoms - įsitvirtinti rinkoje ar spręsti iškilusias problemas. Pastaruoju metu taip pat dažnai kreipiasi investicijų siekiantys pritraukti pradedantys verslininkai ir partnerių Izraelyje ieškantys Lietuvos turizmo verslo atstovai“, - aiškino K.Biraitė.

Izraelyje dirba nemažai Lietuvos įmonių. Dažniausia jų veikla – lietuviškos produkcijos eksportas bendradarbiaujant su vietiniu platintoju. Partnerius Izraelyje turi mūsų šalies chemijos, maisto, baldų, lazerių ir kitų pramonės šakų įmonės. Tačiau produkcijos jos eksportuoja mažai. K.Biraitė mato daug galimybių Lietuvos verslui Izraelyje. Šioje srityje, pasak jos, dirbama keliomis kryptimis: eksporto plėtra į Izraelį, turizmo iš Izraelio į Lietuvą skatinimas, investicijų pritraukimas iš Izraelio rizikos kapitalo fondų į jaunas lietuviškas bendroves ir abiejų šalių įmonių bendradarbiavimas atliekant mokslinius tyrimus.

Indus nelengva sudominti

Lietuvos ambasados Indijoje ministrė patarėja Diana Mickevičienė teigė, jog į Indiją žvalgosi visas pasaulis – daugelio valstybių kompanijos čia siekia parduoti savo produkciją arba technologijas, pritraukti Indijos investicijų, turistų, vilioja studentus. „Taigi Lietuvos verslo susidomėjimą visų pirma lemia kitų šalių verslo sėkmės istorijos. Lietuvių susidomėjimą Indija veikiausiai didina ir mums įprastų bei pažįstamų Rusijos ir NVS rinkų santykinis nestabilumas“, - svarstė diplomatė.

Pasak D.Mickevičienės, mūsų verslo galimybės Indijoje gana plačios: nuo produktų ir paslaugų pardavimo iki bendrų tyrimų ar produktų kūrimo. „Indijos verslą ir tyrimų įstaigas labai domina Lietuvos aukštosios technologijos, ypač medicinos prietaisai, lazeriai, saulės moduliai“, - vardijo D.Mickevičienė.

Kol kas didžiausia aktyvaus bendradarbiavimo kliūtis - verslininkų patirties Indijoje trūkumas. Kaip pabrėžė D.Mickevičienė, šios šalies valstijose verslo sąlygos ir mokesčiai skiriasi, yra daugybė kultūrinių ypatumų, susiklosčiusios kitokios biurokratinės tradicijos, laiko, naudos supratimas. „Lietuva Indijoje kol kas ne itin gerai žinoma arba vis dar klaidingai siejama su niūria posovietine erdve, todėl norint, kad Indijos verslininkas susidomėtų partneriu iš Lietuvos, reikia nemažai padirbėti“, - pažymėjo diplomatė.

Veikia lietuviškos parduotuvės

Lietuvos ambasadorius Japonijoje, Filipinams, Australijai ir Naujajai Zelandijai Egidijus Meilūnas taip pat įžvelgia didėjantį mūsų verslininkų susidomėjimą naujomis rinkomis, pirmiausia – Japonija ir Australija. „Tiek praėjusiais metais, tiek šiemet gauname vis daugiau Lietuvos verslininkų paklausimų apie galimybes eksportuoti prekes arba paslaugas. Kasmet vis daugiau Lietuvos bendrovių dalyvauja didelėse tarptautinėse mugėse, vykstančiose Tokijuje, kituose Japonijos miestuose, ir ambasados reguliariai rengiamuose Lietuvos įmonių bei jų produkcijos pristatymuose“, - dėstė diplomatas.

Japonijoje jau veikia dvi parduotuvės, kuriose galima įsigyti vien lietuviškų prekių: Hirošimos mieste – „Little Lithuania“ (prekiaujama lino gaminiais), Tokijuje – „LT shop“ (siūloma tekstilės, medžio dirbinių, papuošalų, šokolado). Lietuviškų prekių jau galima nusipirkti ir dideliuose prekybos centruose. „Mūsų nuomone, tai lemia gera lietuviškos produkcijos kokybė. Japonijoje, kurioje vartotojai renkasi pirmiausia kokybiškus ir vadinamuosius nišinius gaminius, tai ypač svarbu. Kaip ir atsiveriančios naujos galimybės patekti į Japonijos rinką, pirmiausia - žemės ūkio produkcijai. Jau pradėtos procedūros siekiant gauti leidimus eksportuoti lietuvišką jautieną, Japonijai perduoti Lietuvos institucijų užpildyti klausimynai“, - kalbėjo E.Meilūnas.

Jo nuomone, perspektyviausi lietuviškos kilmės prekių eksporto į minimas šalis sektoriai yra šie: maisto, baldų, tekstilės ir drabužių pramonės, lazerių, taip pat turizmo. „Šiose rinkose jau dirbančių Lietuvos įmonių sėkmė liudija, kad galima pasiekti labai gerų rezultatų, ir nesvarbu nei santykinai didelis atstumas, nei tam tikri kultūriniai skirtumai“, - pabrėžė E.Meilūnas.

Kinai atranda Rytų Europą

Lietuvos verslininkai dairosi ir į Kiniją. 2010 metais į šią šalį eksportuota prekių ir produktų už 96 mln. litų, o pernai - už daugiau kaip 300 mln. litų. Panašiu santykiu padidėjo ir eksportas į Honkongą - 2013 metais jis siekė 150 mln. litų. Daugiausia į Kiniją keliauja lietuviška mediena ir jos gaminiai, baldai, metalo laužas, kai kurios maisto prekės, aukštųjų technologijų produktai.

Pasak Lietuvos komercijos atašė Kinijoje Dano Vaitkevičiaus, didelį susidomėjimą šia šalimi rodo maisto pramonės įmonės. „Kinija - patraukli rinka, vartojimas nuolat auga, ypač jaučiama didelė ekologiškų ir sveikų produktų paklausa. Tačiau kol kas susiduriame su sertifikatų išdavimo klausimu. Todėl pieno ir mėsos gaminiai šiuo metu negali būti eksportuojami į Kiniją. Procedūros pradėtos, bet dar nebaigtos. Dabar laukiame atsakymų dėl pieno ir mėsos produktų. Pradėjome procedūras dėl galimybės eksportuoti grūdus ir gyvulių pašarus“, - pasakojo jis. D.Vaitkevičius mano, kad Lietuvos verslas galėtų aktyviau išnaudoti Kinijos potencialą. Šios šalies verslininkai su entuziazmu siekia plėtoti verslą Europoje, šiuo metu naujai atranda Vidurio ir Rytų Europos valstybes.

Lietuvos generalinės konsulės San Paule Lauros Guobužaitės teigimu, Brazilijoje dirbančių lietuviškų įmonių kol kas nėra daug. Dažniausiai užsakymai būna nenuolatiniai, eksportuojami gėrimai ir trąšos. Tačiau bendradarbiavimo galimybės – didelės. Anot L.Guobužaitės, didelių perspektyvų yra biotechnologijų, medicinos prietaisų, turizmo, informacinių technologijų, inžinerijos, maisto ir gėrimų, švietimo srityse. „Nuo praėjusių metų turime įsigaliojusius prekybos susitarimus tarp ES ir Kolumbijos bei Peru. Tai dar viena galimybė Lietuvos verslui lengvesnėmis sąlygomis įsilieti į šias rinkas, nes jų ekonomika auga“, - aiškino diplomatė.

JAV vilioja novatoriška kultūra

Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis sako, kad mūsų šalies verslo susidomėjimas veiklos JAV galimybėmis kasmet proporcingai didėja, ir tai nestebina. „JAV magija užsienio verslui nulemta ne tik milžiniško vidaus rinkos dydžio potencialiam prekių ir paslaugų eksportui, bet ir puikios infrastruktūros, itin stabilios teisinės ir politinės šalies aplinkos, nuspėjamo ir nuoseklaus verslo reguliavimo, kokybės standartų, visuomenės vartojimo įpročių ir gyvenimo būdo. Taip pat – ir tai užvis patraukliausia – unikalios permanentinio novatoriškumo kultūros. Pažangi JAV verslo etika yra artima, suprantama ir vertinama ES valstybių, taigi ir Lietuvos, verslininkų“, - pažymėjo Ž.Pavilionis.

Nors iki 2012 metų apie 80 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAV sudarė mineralinis kuras ir trąšos, prieš dvejus metus pradėta fiksuoti reikšminga Lietuvos eksporto sudėties diversifikacija. Pradėjo didėti baldų, tekstilės, taip pat didelės pridėtinės vertės gamybos lietuviškos kilmės prekių – optikos, matavimo, medicinos įrangos, diagnostinių reagentų - eksportas.

Perspektyvi Meksikos rinka

Susidomėjimas ir žinios apie Meksikos rinką yra nuosaikesni dėl jos santykinio naujumo mūsų verslininkams. Ž.Pavilionis pasakojo, kad Meksikai pradėjus ambicingas politines, švietimo, energetikos sektoriaus reformas, atlikus mokesčių sistemos peržiūrą, į šią šalį vis dažniau ėmė krypti užsienio investuotojų akys, emigracija ten pasiekė mažiausią lygį per pastaruosius kelis dešimtmečius. „Meksika sudaro vis daugiau tarptautinių verslo sutarčių, eksportuoja daugiau prekių negu visos kitos Lotynų Amerikos šalys kartu sudėjus. Jos didžiulė naftos pramonė po ilgų nacionalizacijos dešimtmečių vėl atverta užsienio investuotojams. Meksika yra antra pagal dydį Lotynų Amerikoje internetinio pardavimo rinka po Brazilijos, siekianti 1,2 mlrd. JAV dolerių per metus. Kadangi vis daugiau meksikiečių turi interneto prieigą, prognozuojama, jog 2016-aisiais pardavimo apimtis sieks 4,4 mlrd. JAV dolerių, nes patikimų finansinių paslaugų, elektroninės prekybos, kokybiškų plataus vartojimo prekių paklausa nuolat didėja. Visomis šiomis galimybėmis verslui ir reikia naudotis“, - tvirtino Ž.Pavilionis.

Prie perspektyviausių lietuviškų prekių ir paslaugų, kurias galima eksportuoti į JAV bei Meksiką, priskiriami chemijos pramonės, popieriaus ir kartono, metalo, spaudos, optikos gaminiai, baldai, tekstilė, taip pat turizmo ir IT paslaugos. Ž.Pavilionis dar išskyrė fundamentaliųjų mokslų pramonės ir gyvybės mokslų, biotechnologijų, farmacijos produktus. Didžiulis Lietuvos eksporto potencialas glūdi ir žemės ūkio sektoriuje – ypač konkurencingi Lietuvos pieno, mėsos produktų eksporto pogrupiai. Tačiau jiems taikomos specialios dvišalio sertifikavimo procedūros. „Todėl JAV šiai šakai skiriame ypač daug dėmesio ir itin aktyviai siekiame spartinti formalumus. JAV maisto saugos ekspertai pernai sėkmingai baigė Lietuvos mėsos sektoriaus kontrolės auditą. Gavome palankias ataskaitas ir artimiausiu metu tikimės formalumų baigties, kai ataskaitą atskiru teisės aktu patvirtins JAV Kongresas“, - aiškino Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"