TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviui derėtų apsipirkti Liuksemburge

2014 01 17 6:00
Lietuvoje drabužiai 0,4 proc. brangesni, negu vidutiniškai kainuoja ES, avalynė – 2,9 proc. brangesnė. LŽ archyvo nuotraukos

Lietuvos gyventojai, Europos statistikų duomenimis, pagal savo pajamas nėra patys didžiausi skurdžiai Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse, o pirkdami kai kurias prekes visiškai padoriai galėtų jaustis netgi Liuksemburge, Norvegijoje ar Švedijoje.

Šią savaitę Lietuvos statistikos departamentas pateikė Europos statistikos biuro Eurostato parengtą suvestinę, kurioje, išvedę dirbtinę visiems vienodą valiutą, nustatė bendrojo vidaus produkto (BVP), tenkančio vienam gyventojui, dalį ir palygino įvairių prekių kainas skirtingose valstybėse. Tiesa, pateikiami duomenys senstelėję – 2008–2012 metų. Per šį laiką kito ir BVP rodikliai, ir darbo užmokestis, ir kai kurių prekių akcizai, ir kainos. Vis dėlto bendra tendencija, ko gero, lieka nepakitusi.

Gerosios žinios

Kai kuriais rodikliais galėtume didžiuotis ir būdami šalia artimiausių kaimynų, kurie neretai mums rodomi pavyzdžiu. Eurostato duomenimis, BVP, tenkančiu vienam gyventojui (18,3 tūkst. sąlyginių piniginių vienetų – SPV), lenkiame ne tik latvius (16,4 tūkst.), lenkus (17,1 tūkst.), bet ir estus (18,2 tūkst.). Dar labiau pagal šį rodiklį aplenkiame vengrus, kroatus, bulgarus ir rumunus. Tiesa, sunkoka būtų lygiuotis su Liuksemburgo gyventojais, kurių kiekvienam tenka vidutiniškai po 67,1 tūkst. SPV, norvegais (49,6 tūkst.), šveicarais (40,3 tūkst.) arba švedais (32,2 tūkst.), tačiau ES vidurkis neatrodo tolimas kaip dangus – 25,5 tūkst. SPV.

Dar daugiau, kaip LŽ teigė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva, iš šios statistikos būtų galima išbraukti Liuksemburgą, kuris akivaizdžiai gražina bendrą ES vaizdą, nes šioje mažytėje valstybėje kasdien darbuojasi gausybė atvykėlių netgi iš tokių ekonomiškai stiprių kaimynių šalių kaip Vokietija. Kitaip tariant, užsieniečiai atvyksta, pasidarbuoja, išvyksta, o savo sukurtą BVP palieka Liuksemburgui. Šis, žinoma, nelieka skolingas, už tai sumoka padorų atlygį, kuris net vokiečiui atrodo pasaka, bet statistika yra statistika.

Neblogų žinių paniurusiems lietuviams galima aptikti ir lyginant informaciją apie prekių kainas visoje Europoje. Jeigu nekainuotų kelionė, kai kurių daiktų lietuviams apsimokėtų pasiieškoti ir toliau į Vakarus. Antai maisto prekių kainos Lietuvoje, Eurostato duomenimis, 2012 metais sudarė 75,7 proc. ES vidurkio. Vadinasi, neturėtų stebinti, kad lietuviai taip pamėgę Lenkiją, kurioje prekių kainos sudarė 60,1 proc. ES vidurkio, arba buvo septintadaliu mažesnės nei Lietuvoje. Maistas gerokai pigesnis nei Lietuvoje buvo ir Makedonijoje (57,4 proc.) bei keliose kitose ES kandidatėse, išskyrus Turkiją (87 proc.).

Vertinant konkrečių maisto produktų kainas, Lietuvoje vienas pigiausių produktų Europoje buvo duona (75,3 proc. vidutinės duonos kainos ES). Taigi, už kepaliuką duonos, Lietuvoje kainuojantį 4 litus, kitose ES šalyse tektų mokėti vidutiniškai 5,3 lito. Šiek tiek pigiau nei pas mus duona kainuos minėtose žemesnių kainų šalyse, kaip ir mėsa, žuvis, pieno produktai. Tiesa, šie truputį pigesni Estijoje (87,6 proc. ES vidurkio, palyginti su 89,7 proc. vidutinės pieno produktų kainos Lietuvoje).

O štai aliejus ir kiti maistiniai riebalai Lietuvoje 2,7 proc. brangesni negu vidutiniškai ES. Aliejaus galima skristi nors į Nyderlandus, mat už litrą aliejaus, Lietuvoje kainuojantį 7 litus (Europoje – vidutiniškai 6,81 lito), Nyderlanduose mokėtume vos 5,8 lito. Netgi Vokietijoje toks pat litrinis aliejaus butelis kainuos pigiau nei Lietuvoje – 6,7 lito. Neturėtų stebinti, kad ši prekė viena pigiausių ES yra Ispanijoje (86,2 proc. ES vidurkio, arba 5,5 lito ).

Idealiai vidutines ES kainas Lietuvoje atitinka tik nealkoholiniai gėrimai. Tačiau jie gerokai pigesni Makedonijoje, kur litrą sulčių, Lietuvoje kainuojantį 3 litus, būtų galima nusipirkti už 1,91 lito. Lietuvos pirkėjų pamėgtoje Lenkijoje tokios pat sultys kainuotų 2,37 lito.

Alkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje sudaro 94,1 proc. ES vidurkio. Vadinasi, už puslitrinį butelį degtinės, čia kainuojantį 20 litų, Europoje mokėtume vidutiniškai 21,25 lito. Tačiau, pavyzdžiui, Vokietijoje ši prekė atsieitų pigiau nei Lietuvoje – 17,4 lito, Liuksemburge – 19 litų, Prancūzijoje ir Portugalijoje – 18,7 lito. Kita vertus, lietuvaičio kišenė imtų tuštėti daug sparčiau, jei jis užsimanytų pasilinksminti Danijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, kur toks butelis kainuotų 30–40 litų, ir ypač Norvegijoje ar Turkijoje, kur už puslitriuką tektų pakloti mažiausiai 60–80 litų.

Tikras vargas kitose Europos valstybėse būtų Lietuvos rūkaliams. Mūsiškės tabako gaminių kainos sudaro 54,9 proc. ES vidurkio. Vadinasi, cigarečių pakelis, už kurį Lietuvoje mokama apie 8 litus, ES valstybėse kainuos vidutiniškai 14,6 lito. Tai tik vidurkis, nes dar pigiau nei Lietuvoje rūkalai kainuoja Vengrijoje ir Balkanų regiono valstybėse, kur už tokį pat pakelį tektų mokėti 3,65–7,6 lito, tačiau tikrai riesta būtų Airijoje ar Norvegijoje, kur už tokį pat pakelį tektų pakloti atitinkamai 23 arba 32 litus.

Nors į Liuksemburgą

Visiškai kitaip Lietuva Europoje atrodo aprangos kainų kontekste. Mūsiškiai drabužiai 0,4 proc. brangesni, negu vidutiniškai kainuoja ES, avalynė – 2,9 proc. brangesnė. Vadinasi, ne ką teprarastume šias prekes pirkdami kad ir Liuksemburge, kur drabužių ir avalynės kainos beveik identiškos kaip Lietuvoje. Aukščiausiai nuo vidurkio šių prekių kainos yra pašokusios Norvegijoje (1,5 karto brangiau nei vidutiniškai Europoje) ir Švedijoje (trečdaliu brangiau).

Galėtų guosti tai, kad pirkti drabužių ir avalynės vykti į Lietuvą apsimokėtų estams ir latviams. Mat Estijoje avalynės kainos beveik 12 proc. aukštesnės nei vidutiniškai ES, o Latvijoje – daugiau nei 6 procentais.

Statistikos departamento skyriaus vedėja N.Alejeva pažymi, kad Eurostatas kainų palyginimus nustato neatsižvelgdamas į gyventojų pajamas, o tik nustatęs vienodą dirbtinės valiutos vertę visose lyginamose valstybėse ir galimą gyventojų perkamosios galios santykį su BVP. Be to, nebuvo vertinamos paslaugų kainos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"