TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvoje darbuotojai netausojami

2007 09 07 0:00
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Nelaimingų atsitikimų darbo vietoje statistika Lietuvoje liūdna. Darbuotojų trūkumas dar neišmokė kai kurių įmonių vadovų atsakingiau žiūrėti į žmonių gyvybę ir sveikatą. Mirtinų atsitikimų darbe pradėjo daugėti, kai draudimo nuo nelaimingų atsitikimų pašalpas pradėjo mokėti nebe darbdavys, o "Sodra". O neblaivių darbo vietoje žūstančių darbuotojų Lietuvoje yra 6 kartus daugiau nei ES vidurkis.

Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Mindaugas Pluktas pabrėžia, kad nelaimingų atsitikimų darbo vietoje mažėja, tačiau skaičiai nedžiugina.

Iš viso per aštuonis šių metų mėnesius mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe buvo 7 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu - atitinkamai 64 ir 69 žuvę žmonės.

"Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe per metus sumažėjo 21 proc., nuo 173 iki 120, - informavo M.Pluktas. - Norisi pabrėžti, kad mūsų šalyje mirtinų nelaimingų atsitikimų yra 3 kartus daugiau nei kitose ES šalyse, o lengvų nelaimingų atsitikimų yra apie 10 kartų mažiau nei kitose ES narėse."

Tačiau Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pabrėžia, kad toks ryškus atotrūkis nevisiškai tikslus, nes lengvi nelaimingi atsitikimai fiksuojami ne visuomet - to išvengiama darbdaviui susitarus su darbuotoju. "Europos Komisija turėtų nagrinėti šiuos skirtumus ir šią problemą, kuri taip pat aktuali ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje", - minėjo jis.

Neblaivių žuvusiųjų padaugėjo tris kartus

Pasak jo, mirtinų atsitikimų darbe pradėjo akivaizdžiai daugėti prieš keletą metų, kai įsigaliojo Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatymas. "Kai darbdavys pašalpas mokėdavo iš įmonės pinigų, situacija buvo geresnė, o šiuo metu pašalpą padengia "Sodra", tad darbdaviai į darbo saugą pradėjo žiūrėti pro pirštus, - teigė inspektorius. - Neblaivių darbo vietoje žūstančių darbuotojų skaičius nuo 2002 metų padidėjo tris kartus. Tokios žūtys sudaro didžiausią dalį mirtinų atsitikimų darbo vietoje. Neblaivių, darbo vietoje žūstančių darbuotojų Lietuvoje yra 6 kartus daugiau nei ES vidurkis."

Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius žuvusiųjų darbe 38 proc. sudarė neblaivūs žmonės, pernai tuo pačiu laikotarpiu - 29 procentai. Daugiausia neblaivių darbuotojų žūsta statybose.

27 proc. darbuotojų žūsta per eismo įvykius. "Taigi 65 proc. žūčių yra tiesiogiai nesusijusių su darbo sauga", - dėstė M.Pluktas.

Jo teigimu, šiuo metu imamasi iniciatyvos griežtinti alkoholio ir eismo įvykių prevenciją darbo vietoje.

Remiantis statistika, mirtinų atvejų daugėja statybos ir autotransporto sektoriuose, medienos pramonėje.

Darbo vietoje, pasak jo, dažniau žūsta pirmus metus dirbantys žmonės.

M.Plukto pateiktais duomenimis, per 2007 metų pirmuosius 8 mėnesius, Lietuvoje užfiksuota apie 150 mažiau profesinių ligų atvejų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2006 metais. "Įdomu tai, kad apie 66 proc. profesinių ligų pripažįstama tada, kai žmogus jau būna netekęs darbo vietos ir tokiais būdais, matyt, ieško pajamų", - svarsto jis.

Praranda milijardus

Kaip teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Romas Kancevičius, tose įmonėse, kuriose nėra profsąjungų, kurios nepriklauso asociacijoms, darbuotojų sauga rūpinamasi kur kas vangiau.

Pasak jo, kasmet dėl nelaimingų atsitikimų darbe valstybė praranda apie 2 mlrd. litų. "Į šią sumą įeina nedarbingumo apmokėjimas, vienkartinės ir periodinės išmokos, nepagaminta produkcija, - vardijo jis. - Darbo drausmė ir saugumas tiesiogiai atsiliepia darbo našumui."

Jo teigimu, Lietuvoje dar trūksta patirties vertinant įtampą, kurią darbuotojai patiria darbo vietoje.

Atkreipiamas dėmesys, kad darbuotojų saugai ypač dėmesio stokojama mažose ir vidutinėse įmonėse. "Darbdaviai turėtų suvokti, kad investicijos į darbuotojų sveikatą atsiperka", - teigė Valstybinės darbo inspekcijos Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos ryšių punkto vadovė Nerita Šot.

Jos teigimu, Saugių darbo vietų iniciatyva buvo pradėta praėjusiais metais ir Europos Komisijos sprendimu pratęsiama ir šiemet, kad kuo daugiau darbdavių sužinotų, kaip gerinti darbo aplinką. Kampanija vykdoma visose ES šalyse ir kandidatėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"