TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvoje daugiau skurstančių vaikų, pas kaimynus – senelių

2015 08 24 6:00
Lietuvoje didžiausią skurstančiųjų dalį sudaro vaikai. LŽ archyvo nuotrauka

Žemiau skurdo rizikos pernai gyveno beveik penktadalis Lietuvos gyventojų. Minimalią algą gaunančių lietuvių disponuojamosios pajamos, atskaičius mokesčius, buvo mažesnės už skurdo rizikos ribą. Latvijoje ir Estijoje buvo daugiau skurstančių senų žmonių, bet skurdo riba pas juos – aukštesnė.

Statistikos departamentas, palyginęs Baltijos valstybų statistikos tarnybų skelbiamus rodiklius, nustatė, kad Lietuvoje pernai 560 tūkst. žmonių, arba 19,1 proc. visų gyventojų, buvo žemiau skurdo rizikos ribos, kuri apibrėžiama 241 euro pajamomis asmeniui per mėnesį. Asmenys, gavusieji mažesnes pajamas, gyveno skurdžiai.

Estijoje ir Latvijoje pernai skurdo atitinkamai 22,1 ir 21,2 proc. gyventojų, tačiau Estijoje laikoma, kad skurdžiai gyvena asmenys, kurių mėnesio pajamos nesiekė 358 eurų, o Latvijoje – gaudavę mažiau nei po 260 eurų per mėnesį.

Per metus Lietuvoje būtinos gauti pajamos padidėjo 6 eurais, Latvijoje – 27 eurais, o Estijoje – 25 eurais.

Estijoje ir Latvijoje daugiausia skurstančiųjų buvo pensinio amžiaus asmenų grupėje, atitinkamai 31,8 proc. ir 27,6 proc., o Lietuvoje daugiausia skurstančiųjų buvo tarp vaikų ir jaunuolių iki 18 metų – 23,5 procento.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, gavo 16 proc. miesto gyventojų, o kaime – 25,5 proc. gyventojų. Per metus skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 0,9 procentinio punkto, o kaime – 6,2 procentinio punkto sumažėjo.

Statistikos departamentas pažymi, kad minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, Lietuvoje neapsaugo nuo skurdo rizikos. Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos buvo 0,6 euro mažesnės už skurdo rizikos ribą. Žemiau skurdo rizikos atsidūrė ir senatvės pensininkai, gavę vidutinę senatvės pensiją, kuri 2014 metais buvo 238,1 euro.

Statistikų duomenimis, tarp žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje buvo 8,3 proc. dirbančių asmenų, tarp bedarbių – 62,6 procento.

Skurdo rizikos lygis Baltijos valstybėse, proc.

201320132013201420142014
EstijaLatvijaLietuvaEstijaLatvijaLietuva
Visi gyventojai20,719,420,622,121,219,1
0–17 metų 18,523,426,920,224,323,5
18–64 metų 19,718,819,019,918,417,6
65 metų ir vyresni27,017,619,431,827,620,1
Rizikos riba asmeniui, eurai per mėnesį333233235358260241

Šaltinis: Estijos statistikos tarnyba, Latvijos centrinis statistikos biuras, Lietuvos statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"