TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvoje investicijos į užsieniečių kišenę sugrįžta greičiau

2016 06 25 6:00
Užsienio bendrovių Lietuvoje gaunama nuosavo kapitalo grąža pastaraisiais metais vidutiniškai siekė 10 proc., kai kitose šalyse šių rinkų investuotojų pasiektas rodiklis buvo 7 procentai. Alinos Ožič nuotrauka

Užsienio bendrovių investicijos Lietuvoje atsiperka trečdaliu greičiau nei kitose šalyse – tą lemia atotrūkis tarp lietuviškų ir europinių atlyginimų, pigi biurų nuoma ir kitos priežastys.

Lietuvoje įsikūrę užsienio šalių investuotojai generuoja didesnę nuosavo kapitalo grąžą nei kitose šalyse, tai parodė „Investuok Lietuvoje“ parengta studija. Pastaraisiais metais prioritetinių užsienio rinkų – Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos, Vokietijos, JAV ir Jungtinės Karalystės – bendrovių Lietuvoje gaunama nuosavo kapitalo grąža vidutiniškai siekė 10 proc., kai kitose šalyse šių rinkų investuotojų pasiektas rodiklis buvo 7 procentai.

Tai reiškia, kad Lietuvoje įsikūrę užsienio šalių investuotojai generuoja didesnę nuosavo kapitalo grąžą – jų investicijos atsiperka trečdaliu greičiau, tai parodė užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ parengta studija.

Šis rezultatas pranoksta ir agentūros apskaičiuotą reikalaujamos grąžos dydį. „Investuok Lietuvoje“ vertinimu, nuosavo kapitalo grąža Lietuvoje šiuo metu vidutiniškai turėtų siekti apie 9 proc., kad pateisintų investuotojų prisiimtą riziką.

Paprašytas įvardyti, kodėl Lietuvoje investicijos atsiperka greičiau nei kitose rinkose, „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento ekspertas Giedrius Rudis aiškino, kad investuotojų užsienio šalies pasirinkimą dažnu atveju lemia tos šalies rinkos dydis. Dėl šios priežasties studijoje nagrinėtos šalys didžiąją dalį savo užsienio investicijų nukreipia į Vakarų Europos rinkas. O kadangi Vakarų Europa yra „brangesnė“ nei Lietuva, plėtrai tokiose šalyse reikalingos ir didesnės investicijos. Dėl didesnių sąnaudų ilgiau užtrunka susigrąžinti šią investiciją pelno pavidalu, taigi ir nuosavo kapitalo grąža mažesnė.

Mažesnės darbo sąnaudos

D. Rudis pabrėžė, kad užsienio kapitalo įmonės yra labiau orientuotos į aukštą pridėtinę vertę kuriančią gamybą bei paslaugas ir dažniausiai ieško aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Todėl jų vidutinis atlygis, kaip paaiškėjo apklausus daugelį „Investuok Lietuvoje“ pritrauktų įmonių, maždaug 60 proc. viršija Lietuvos vidurkį. Ir vis dėlto užsienio investuotojams tai yra patrauklus atlyginimų lygis Vakarų Europos kontekste.

Eksperto teigimu, Lietuvoje darbo sąnaudos 4 kartus mažesnės nei Vakarų Europos vidurkis, ir tai neabejotinai turi įtakos investicijų grąžai, ypač kai kalbama apie darbui imlias veiklas.

Tiesa, darbo jėgos kainos Lietuvoje vejasi europines, nors atotrūkis tebėra didžiulis. Metinis darbo jėgos kainos augimas trijose Baltijos valstybėse pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, buvo vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos valstybių, pirmadienį paskelbė Eurostatas. Lietuvoje valandos darbo sąnaudos per metus padidėjo 6,1 proc., Latvijoje – 4,7 proc., Estijoje – 6,9 procento. Palyginimui, visoje ES darbo jėgos kaina per metus išaugo 2,3 proc., tik euro zonoje – 1,9 procento.

Bene pigiausia nuoma

G. Rudis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pigesnė ne tik darbo jėga. Pavyzdžiui, biurų nuomos kainos Vilniuje maždaug 3 kartus mažesnės nei Vakarų Europos miestuose, ženkliai mažesnės ir statybos sąnaudos.

Nekilnojamo turto konsultacijų bendrovė „Newsec“ patvirtino, kad modernios biuro patalpos Vilniuje – vienos pigiausių tarp Europos šalių sostinių ir komercijos centrų.

Pagal vidutinę modernių aukščiausios klasės biurų kainą Vilnius yra priešpaskutinėje vietoje tarp 39-ių kompanijos „BNP Paribas real estate“ tyrime analizuotų miestų. Vieno kvadratinio metro A klasės biuro vidutinė kaina metams Vilniuje paskutinį 2015 metų ketvirtį siekė 180 eurų. Pigesnė ji buvo tik Rygoje (175 eurai). Talino modernių biurų kainos buvo kiek aukštesnės ir siekė vidutiniškai 210 eurų. Brangiausiai išsinuomoti modernias biuro patalpas 2015 metų ketvirtą ketvirtį kainavo centrinėje Londono dalyje – 1 906 eurų (už 1 kv.m. per metus), pigiausiai – Rygoje. Panašaus lygio biuro kainas kaip Baltijos šalyse taip pat galima rasti kai kuriuose Pietų, taip pat Vidurio Europos miestuose: Bratislavoje (190 eurų), Budapešte (204 eurai), Belgrade (204 eurai), Tulūzoje (204 eurai).

Remigijus Pleteras, bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius, taip pat patvirtino, kad Baltijos šalių sostinėse A klasės biurų nuomos kainos yra vienos mažiausių Europoje – čia jos 2–3, o palyginti su kai kuriomis Vakarų Europos valsybėmis, net ir 5 kartus mažesnės. Tiesa, šiuo metu biurų nuomos kainomis Vilnius, anot jo, lenkia tiek Taliną, tiek Rygą.

Lietuvių grąža kuklesnė

„Investuok Lietuvoje“ atlikta analizė taip pat parodė, kad 2011–2014 metais vidutinė visų Lietuvoje veikiančių įmonių nuosavo kapitalo grąža siekė 6 procentus. Nors rezultatas kuklesnis, tai, G. Rudžio teigimu, nereiškia, kad lietuviško kapitalo įmonės dirba ne taip sėkmingai.

„Statistika rodo, jog Lietuvos įmonės prisibijo rizikos ir daugiau nei pusę turto finansuoja iš nuosavo kapitalo, o šalyje veikiantys užsienio verslai kur kas aktyviau naudojasi kreditorių paslaugomis. Net jei turimas turtas panaudojamas vienodai efektyviai, daugiau besiskolinantis verslas gali džiaugtis aukštesne nuosavo kapitalo grąža“, – pastebėjo jis.

Pašnekovas paaiškino, kad už finansinius įsipareigojimus mokamos palūkanos apkarpo grynąjį pelną, tačiau esant palankioms skolinimosi sąlygoms aukštą nuosavo kapitalo grąžą lengviau pasiekti daugiau įsipareigojimų turinčioms įmonėms. Taip yra todėl, kad kuo įmonė daugiau skolinasi, tuo mažiau turimo turto tenka finansuoti nuosavu kapitalu. Taigi atitinkamai mažiau grynojo pelno reikia nuosavo kapitalo grąžai užtikrinti.

Tiesa, yra ir kita medalio pusė – daugiau įsiskolinusių įmonių akcininkai patiria ir didesnę riziką. Jų pelnas jautresnis rinkos pokyčiams, išauga nuostolių ir net bankroto grėsmė, o bankroto atveju menksta ir galimybė atgauti bent dalį investuotų lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"