TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvoje iškasama daugiau klinčių

2016 03 06 6:00
Eksploatuojamų klinčių karjerų daugiausiai yra Naujosios Akmenės rajone. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos archyvo nuotraukos

Lietuvoje yra ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių 9 rūšys yra eksploatuojamos. Tai klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, nafta, saptopelis ir kreidos margelis.

Kaip savo tinklapyje informuoja Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pernai labiausiai išaugo klinties gavyba. Visos naudingosios iškasenos šalyje išgaunamos tik atviruoju būdu – karjeruose. Šiuo metu eksploatuojami 237 karjerai (be durpynų). Eksploatuojančios įmonės už išgautas naudingąsias iškasenas valstybei sumokėjo daugiau kaip 8 mln. eurų gamtos išteklių mokesčių.

Marso laukus primenantis Šaltiškių molio karjeras. Pernai molio Lietuvoje iškasta 8 procentais daugiau nei užpernai.

Lobiai – ir ežerų dugne

Pasak geologų, pernai augo visų iškasenų apimtys, išskyrus smėlio ir žvyro. Tai siejama su sumažėjusiais statybų mastais. Lietuvos geologijos tarnyba neseniai apibendrino 2015 metų visų Lietuvoje išgaunamų išteklių duomenis, kuriuos pateikė eksploatuojančios įmonės. Suvestinės byloja, kad labiausiai pernai augo klinties gavyba – palyginti su 2014 metais, net 12 procentų. Molio gavyba išaugo 8 procentais. Pagreitį įgavo ir anksčiau strigusi sapropelio gavyba. Tai unikali, ekologiška, ežerų dugnuose glūdinti organinė, bestruktūrė, drebučių pavidalo masė. Sapropeliu galima tręšti dirvas, dėti į gyvulių pašarą, paukščių lesalą, o taip pat naudoti kosmetikoje, SPA procedūroms.

Dolomito ir klinčių siena Žagarės regioniniame parke.

Kelių tiesimui

Sutrupintos klintys daugiausiai naudojamos kelių tiesimui, klinčių blokai – statyboms. Taip pat tai svarbi žaliava cemento, kalkių gamybai, rūgščių dirvožemių kalkinimui. Didžiausi klinčių telkiniai yra šiaurės Lietuvoje, aplink Naująją Akmenę (Karpėnų, Merčių karjerai). Čia klintys yra ir arčiausiai žemės paviršiaus. Kaip teigia geologai, po ledynmečio yra susidariusi ežerinė klintis, jos klodai taip pat gali būti eksploatuojami, tačiau jie dar mažiau ištyrinėti. Gėlavandenės klinties (klinties tufo, ežerų klinties, mergelio) išteklių daugiausia randama Alytaus ir Vilniaus apskrityse.

Trauks turistus

Daugelis karjerų žavi atsiveriančiais reginiais. Prieš porą metų Žagarės regioninio parko direkcija kartu su partneriais organizavo seminarą, kurio metu buvo kalbėta, kaip baigtus eksploatuoti karjerus būtų galima pritaikyti turizmui, rekreacijai, poilsiui. Karpėnų ir Menčių klinčių karjerai dar tebeeksploatuojami, todėl kol kas turistams šios vietos neprieinamos. Tačiau baigus eksploatuoti, akivaizdu, kad bus kaip panaudoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"