TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvoje pažeidžiamiausias – gyvulininkystės sektorius

2015 05 15 6:00
Lietuvoje šiuo metu auginama apie 140 tūkst. mėsinių galvijų, tačiau iš jų tik apie 30 tūkst., arba 20 proc., sudaro veisliniai mėsiniai galvijai. LŽ archyvo nuotraukos

Didėja valstybės parama ūkininkams, siekiantiems pasiskolinti lėšų iš finansinių institucijų, o tai rodo, kad šis sektorius – vienas pažeidžiamiausių. Ypač nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė mėsine galvijininkyste užsiimantys ūkiai. Bankai jiems nebenori skolinti - mat visą žemės ūkį vertina kaip prastą investiciją, o gyvulininkystę – kaip itin rizikingą ūkio šaką.

Tai rodo ir valstybės teikiamos garantijos žemdirbių paskoloms. Praėjusiais metais Žemės ūkio paskolų garantijų fondas didžiausią dalį garantijų suteikė būtent gyvulininkystės sektoriui. Maždaug 40 proc. visų suteiktų garantijų šiam sektoriui atiteks ir šiais metais.

Bankai nebeskolina

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius LŽ patvirtino, kad mėsine galvijininkyste užsiimantys ūkininkai dabar atsidūrę nepavydėtinoje padėtyje. "Pieno sektorius dabar yra itin nuostolingas, ir bankai nenori skolinti pinigų. Visas žemės ūkis bankų vertinamas kaip itin rizikingas sektorius. Kitas dalykas, kad bankai atsisako suteikti kreditus net tiems, kurie gauna valstybės garantiją“, - teigė pašnekovas.

Pasak jo, Lietuvoje šiuo metu auginama apie 140 tūkst. mėsinių galvijų, tačiau iš jų tik apie 30 tūkst., arba 20 proc., sudaro veisliniai mėsiniai galvijai. Šių mėsą parduoti lengviau, rinkos jiems yra atviresnės ir tokius galvijus auginantys ūkiai gana sėkmingai verčiasi.

Tačiau didžiojoje dalyje pieno ūkių auginami pirmos kartos mišrūnai, o jų paklausa - mažesnė. „Į Lietuvos rinką tokių galvijų mėsos šiek tiek patenka, bet užsienio partneriai jos nenori. Šiam sektoriui ypač atsiliepė Rusijos embargas – krito ir mėsos, ir pieno kaina“, - teigė pašnekovas.

D. Dzekčioriaus manymu, gyvulininkystės sektoriui labiausiai padėtų valstybės parama, skirta veislinėms bandoms gerinti. Mat geros kokybės mėsą parduoti lengviau. „Jeigu mūsų diplomatai, ekonomikos atašė dar padėtų ieškoti rinkų tokiai mėsai, tai jau būtų nemaža parama. Ūkininkams reikia ne tiek finansinės, kiek būtent tokios lobistinės veiklos“, - kalbėjo jis.

Padaugėjo lengvatų

Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorė Danguolė Čukauskienė LŽ taip pat tvirtino, kad garantijų gyvulininkystės sektoriui daugiausia suteikiama neatsitiktinai. „Gyvulininkystės sektorius itin nukentėjo nuo Rusijos embargo, nes į Rytus nebegalima vežti mėsos ir pieno produktų, krito jų kaina. Todėl nuo pernai imantiems kreditą iš bankų su valstybės garantija suteikiama kai kurių lengvatų“, - sakė fondo vadovė.

Pernai gyvulininkystės sektoriui buvo 10 proc. padidinta galima negrąžinto kredito suma. Dabar kredito įstaigoms garantuojamas iki 80 proc. negrąžinto kredito sumos grąžinimas (anksčiau buvo 70 proc.). Be to, gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams pernai sumažintas garantinis mokestis, kurį klientas turi mokėti pasinaudodamas kredito garantija.

„Kiekvienas klientas, imdamas garantiją, turi sumokėti šį mokestį. 90 proc. jo dedama į rezervą ir tais atvejais, kai tenka bankui išmokėti negrąžintą kreditą, ši suma paimama iš rezervo“, - aiškino fondo direktorė.

Garantinio mokesčio suma kiekvienam klientui skaičiuojama individualiai. Jeigu ūkininkas turi pakankamą užstatą kreditui įkeisti, nėra prasiskolinęs, reikalaujama mažesnio mokesčio. Kuo kliento padėtis blogesnė, tuo suma idesnė. Šis vienkartinis mokestis siekia 4-5 proc. garantijos sumos, tačiau 80 proc. jo sudaro valstybės mokama subsidija. Pernai mokestis mažintas puse procento.

Nuo šių metų visiems žemės ūkio sektoriams atnaujintas palūkanų kompensavimas. Dabar kompensuojama 30 proc. metinių palūkanų, kurios yra didesnės nei 4 procentų. Per krizę toks palūkanų kompensavimas buvo sustabdytas.

Padeda silpnesniems ūkiams

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas teikia pagalbą ūkininkams, neturintiems pakankamai nuosavų lėšų ūkio modernizavimui ir plėtrai. Fondas garantijas teikia bankams ir kredito unijoms už ūkininkų imamus kreditus investicijoms ir kreditus trumpalaikiam turtui įsigyti. Pernai fondas suteikė 146 garantijas už 12,4 mln. eurų. Apie 40 proc. šios sumos atiteko gyvulininkystės sektoriui, 25 proc. – alternatyviajai veiklai, 24 proc. – augalininkystei.

Prisiimti garantiniai įsipareigojimai kredito įstaigoms 2014 metų pabaigoje siekė apie 70 mln. eurų. Šiemet fondas dar galėtų suteikti apie 80 mln. eurų garantinių įsipareigojimų.

Danguolė Čukauskienė: „Pieno kainos krito, už parduodamą mėsą ūkininkai gauna mažas pajamas, todėl bankai šiam sektoriui nebenori skolinti.“

Pasak fondo vadovės, finansų institucijoms nesugeba grąžinti kreditų apie 1,1 proc. klientų, kurie pasinaudojo fondo suteiktomis garantijomis. „Tai nėra daug, tačiau po krizės nuo 2010 metų išmokų skaičius šiek tiek padidėjo, nes sunkmečiu bankrutavo daugiau klientų negu gerais metais“, - teigė ji.

Pernai fondas bankams išmokėjo 15 išmokų už 1,1 mln. eurų. O per visą fondo gyvavimą nuo 1998 metų išmokėtos 156 išmokos už 7,9 mln. eurų. Jomis pasinaudojo 4600 žemdirbių ir žemės ūkio įmonių.

D. Čukauskienė aiškino, kad bankams kredito dalis, kurios nesugebėjo grąžinti klientas, išmokama ne iš karto, kai skolininkas susiduria su sunkumais, o jau pasibaigus bankroto procedūrai. Tai gali užtrukti 4-5 metus.

„Bankas pirmiausia turi parduoti įkeistą turtą. Jeigu kredito negrąžina įmonė, ji pirmiausia turi bankrutuoti. Tik po to vykdome garantinį įsipareigojimą“, - pasakojo fondo direktorė.

Pasak jos, garantinis fondas skirtas ne tik tokiems žiauriems atvejams, o kaip priemonė kredito rinkai išjudinti. „Nei bankai skolina bet kam, nei mes bet kam suteikiame garantiją. Mes taip pat vertiname, ar klientas pajėgus grąžinti skolą. Tačiau pagrindinė mūsų misija – suteikti garantiją tam, kuris neturi pakankamai užstato. Garantija nėra skirta rizikingiems projektams ar ūkininkams, kurie žada bankrutuoti“, - aiškino D. Čukauskienė.

Kai bankas atsisako skolinti (dažniausiai dėl to, kad užstatas jam atrodo nepakankamas), jis gali kreiptis į fondą. Jeigu šis priima teigiamą sprendimą, tokia garantija tampa užstato pakaitalu. Visus sprendimus dėl garantijų priima kartą per savaitę susirenkanti fondo valdyba, kurią sudaro 5 nariai iš Žemės ūkio ir Finansų ministerijų.

Projektas įvertinamas ir bankui atsakymas paprastai suteikiamas per savaitę.

Projektai atmetami, kai investuotojo skolos viršija turimą turtą ar kai jis nepajėgus bent 10 proc. projekto vertės finansuoti nuosavomis lėšomis.

Dažniausiai garantija suteikiama pradedančiam verslui, kuris neturi sukaupęs kapitalo. „Klientas įkeičia perkamą traktorių ar kombainą, tačiau bankui to maža, nes įsigyto kombaino vertė vos išriedėjus iš gamyklos jau nukrinta 50 procentų“, - aiškino D. Čukauskienė.

Sėkmingiems verslininkams nekyla kliūčių pasiskolinti iš banko. Kreditoriai tokių „potencialių“ skolininkų ieško patys. Todėl garantijos dažniausiai prašo pradedantieji verslininkai ar jaunieji ūkininkai, kurie jau viską yra įkeitę, tačiau dar stokoja traktoriaus ar kito padargo. „Kreipiasi ne patys stipriausieji“, - konstatavo ji.

Kartais fondas, pasak jos, veikia kaip tarpininkas tarp kreditoriaus ir skolininko. Pavyzdžiui, kai dėl įvairių priežasčių žemdirbys negali laiku sumokėti mėnesinių įmokų. „Kitu atveju bankas sustabdytų kredito sutartį ir išieškotų skolą per antstolį. Šiuo atveju mūsų darbuotojai vyksta į ūkį ir šneka su banku, kad kreditą pratęstų“, - pasakojo direktorė.

Dažniausiai kredito grąžinti, anot fondo vadovės, nesugebama dėl asmeninių savybių. „Atrodo, du žmonės ūkininkauja vienodomis sąlygomis ir vienam sekasi, o kitam - ne. Kartais žmonės neįvertina savo galimybių. Kokie nors miestiečiai nusprendžia auginti gyvulius ir žlunga. Aišku, lemia ir ekonominiai veiksniai: kainų kritimas ypač paveikė gyvulininkystę“, - pažymėjo pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"