TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvoje pensijos mažiausios, nerimas dėl jų – didžiausias

2013 04 11 15:01
Redakcijos archyvo nuotrauka

SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad pajamos sulaukus pensinio amžiaus – vienas iš didesnių Baltijos šalių namų ūkių finansinių rūpesčių.

Pasak SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šeimos finansų ekspertų, santaupų, skirtų pensijoms, dalis visose šalyse pamažu auga. Apžvalgoje teigiama, kad valstybės geriausios sudarytos sąlygos pasirūpinti savo būsima pensija yra Latvijoje, ekonominiu požiūriu – Estijoje. SEB banko ekspertai prognozuoja, kad namų ūkių indėlis kaupiant santaupas senatvei ir toliau didės.

Mažiausios pensijos – Lietuvoje

Pasak SEB ekspertų, pensijų klausimams Baltijos šalyse labiausiai jautrūs yra Lietuvos gyventojai. Vidutinė senatvės pensija Lietuvos 2012 metų pabaigoje buvo 816 litų, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje vidutinė senatvės pensija buvo gerokai didesnė – Latvijoje – 936, Estijoje – 1 090 litų. „Didesnį Lietuvos gyventojų nerimą rodo ir Baltijos šalių gyventojų apklausų duomenys: lietuviai kur kas dažniau negu estai ar latviai pajamas sulaukus pensinio amžiaus mini kaip vieną iš svarbiausių taupymo tikslų“, – sako SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Blogiausios demografinės perspektyvos – Latvijoje

Demografiniu požiūriu nepalankiausios prognozės tenka Latvijai. Šioje šalyje vyresnio amžiaus (vyresnių negu 65 metų) gyventojų ir darbingo amžiaus (nuo 15 iki 64 metų) gyventojų skaičiaus santykis šiuo metu yra didžiausias (28 proc., Lietuvoje 27 proc., Estijoje 26 proc.). Gyventojų skaičiaus prognozės rodo, kad 2040 metais šis santykis Latvijoje pasieks 43 proc., Lietuvoje ir Estijoje atitinkamai 42 proc. ir 40 procentų. „Šios prognozės skatina ruoštis pensiniam amžiui kaupiant lėšas antros ir trečios pakopos pensijų fonduose, atidedant pensijai įvairiais kitais būdais“, – teigia SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Didžiausią gyventojų finansinio turto dalį vis dar sudaro indėliai finansų institucijose, o turto, kurį galima būtų laikyti pensiniam amžiui skirtomis santaupomis, visose trijose Baltijos šalyse sukaupta palyginti nedaug. Kita vertus, šio turto vertė nuosekliai didėja – per ketverius metus (nuo 2008 metų pabaigos iki 2012 metų pabaigos) santaupų pensiniam amžiui ir indėlių santykis padidėjo: Estijoje santaupų pensijai dalis padidėjo nuo 25 proc. iki 37 proc., Latvijoje – nuo 22 proc. iki 44 proc., Lietuvoje – nuo 15 proc. iki 25 procentų.

Antros pakopos pensijų fonduose estai vidutiniškai jau yra sukaupę dvigubai daugiau negu lietuviai

Visose Baltijos šalyse antros pakopos pensijų fonduose sukaupta daugiau negu naudojantis trečios pensijų pakopos lėšų kaupimo priemonėmis. Antros pakopos pensijų fonduose sukaupto turto dalis vienam šalies gyventojui Estijoje yra 3,9 tūkst. litų, Latvijoje – beveik 2,5 tūkst. litų, Lietuvoje – 1, 7 tūkst. litų.

Ekonominiu požiūriu palankiausios sąlygos kaupti pensijai – Estijoje, pagal valstybės sudarytas sąlygas – Latvijoje

Pasak SEB bankų Baltijos šalyse ekspertų, šiuo metu ekonominės sąlygos ruoštis pensiniam amžiui palankiausios yra Estijoje. Tai susiję su didžiausiomis šioje šalyje pajamomis ir didžiausia (palyginti su darbo užmokesčiu) įmoka į antros pakopos pensijų fondus (6 proc.). Dalį šios įmokos (2 proc.) skiria patys būsimieji pensininkai iš savo gaunamo darbo užmokesčio, kitą dalį (4 proc.) skiria valstybė. Latvijoje į antros pakopos pensijų fondus šiuo metu pervedama 4 proc. darbo užmokesčio, Lietuvoje – 2,5 procento. Iki 2020 metų įmokos (palyginti su darbo užmokesčiu) bus panašios visose šalyse: 6 proc. Latvijoje ir Estijoje, iki 7,5 proc. Lietuvoje. Estijoje ir Lietuvoje numatyta, kad dalį įmokos moka (Estijoje) arba gali mokėti (Lietuvoje) pats būsimasis pensininkas, Latvijoje – visą įmoką skiria valstybė. Todėl galima sakyti, kad valstybės sudarytos sąlygos kaupti pensijai palankiausios yra Latvijoje.

Trečioje pakopoje Baltijos šalių gyventojų sukaupta vidutinė suma beveik nesiskiria

Pasak SEB analitikų, įvairių šaltinių pateikiamais duomenimis, galima tikėtis, kad po kelių dešimtmečių vidutinį darbo užmokestį gavusio žmogaus pensija (kartu su antroje pakopoje sukauptomis lėšomis) sudarys apie 40 proc. ankstesnių pajamų. Tikėtis didesnių pajamų senatvėje galima tik ėmusis papildomų veiksmų. Namų ūkių finansinio turto statistika rodo, kad trečios pakopos pensijų fonduose – savanoriško kaupimo pensijų fonduose ar pagal gyvybės draudimo sutartis – sukaupta suma, tenkanti vienam šalies gyventojui, Lietuvoje yra 806 litai. Latvijoje ir Estijoje skaičiai yra gana panašūs – atitinkamai 721 litas ir 760 litų. „Vis dėlto įvertinus visas aplinkybes matyti, kad lietuviams būsima pensija kelia didesnį nerimą negu kitiems Baltijos šalių gyventojams. Reikia pripažinti, kad šiam tikslui sukauptas turtas dar yra labai mažas, todėl mažiausia dabartinė senatvės pensija ir mažiau palankios kaupimo antros pakopos pensijų fonduose sąlygos yra motyvas, skatinantis rūpintis pensija savarankiškai“, – apibendrina J. Varanauskienė.

seb.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"