TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvoje pieno upės senka, pasaulyje - gilėja

2014 01 09 6:00
Pasaulyje pienininkystės ūkiai stambėja, o Lietuvoje daugiausia jų - smulkių ir vidutinių. LŽ archyvo nuotrauka

Praėjusių metų pabaigoje Japonijoje vykusiame tarptautiniame pienininkystės kongrese buvo akcentuota, kad pieno pasaulyje suvartojama vis daugiau, o jo kainos kyla, todėl valstybės, skiriančios daugiau dėmesio pienininkystės ūkių plėtrai, gali tikėtis didelės sėkmės.

Apie pieno verslo tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje „Lietuvos žinios“ kalbino Pieno tarybos prie Žemės ūkio ministerijos pirmininką, Nacionalinio pienininkystės komiteto vadovą, Klaipėdos rajono ūkininką Bronių Markauską.

Europa ruošiasi šuoliui

- Kokios tendencijos išryškėjo globaliame pieno versle?

- Bendros tendencijos yra kelios, tačiau labai įdomios. Visose Pietryčių Azijos regiono šalyse mažėja geriamojo pieno suvartojimas. Tai mums turėtų kelti nerimą. Lietuva stebi Kinijos rinką. Įdomu tai, kad Kinijoje per 40 proc. pieno suvartojama per programas mokykloms. Pietryčių Azijos šalyse nėra geriamojo pieno vartojimo tradicijų, nes tų kraštų gyventojų organizmas sunkiai skaido laktozę. Tačiau jų noras vartoti pieno produktus yra didelis, todėl pastebimai auga jogurto, sūrių pardavimas, o tai verčia pramonę kurti naujus produktus, taip pat ir su probiotikais.

Dabar jau aišku, kad Europos Sąjungoje (ES) bus naikinamos pieno kvotos. Todėl prognozuojame, kad pieno gamyba Europoje smarkiai išaugs. Antai Airija, Vokietija, Olandija, Prancūzija, Danija gana rimtai tam ruošiasi. Ko gero, 2017 metai gali būti kritiniai dėl pieno gamybos perviršijimo Europoje.

Pienininkystės kongrese Japonijoje vienareikšmiškai buvo pasakyta, kad pasaulyje pienininkystės ūkiai stambėja. Lietuvoje kai kurie politikai ir mes, žemdirbiai, vis dar daug kalbame apie vidutinį ir smulkų šeimos ūkį. Europoje prieš keletą metų ekspertai tikino, jog krizės sąlygomis smulkūs ūkiai gyvybingesni. Šiemet aiškiai įvardijama ūkių stambėjimo tendencija. Tie patys procesai vyksta visoje Europoje. Šio proceso sustabdyti nepavyks, nes pagrindinius dalykus lemia ekonomika: smulkus ūkis šiandien sunkiai išgyvena.

Lietuvoje - gamybos dugnas

- Kokia pieno sektoriaus padėtis Lietuvoje?

- Mane dabartinė padėtis šiek tiek stebina, nes jeigu pažvelgsime į kaimynes Latviją ir Lenkiją, jų pieno gamyba didėja, kaip ir gyvulių skaičius. Lietuvoje ir gyvulių skaičius, ir pagaminamo pieno kiekis mažėja. Aišku viena: per pastaruosius keletą metų grūdus auginantys ūkiai buvo rentabilesni, ir tie gyvulininkystės ūkiai, kurie turėjo pakankamai žemės, persiorientavo į augalininkystę. Kad ir ką kalbėtume, pieno supirkimo kainos jau kurį laiką yra tokios, kad sunku tikėtis, jog bus dar aukštesnės. Dabartinė kaina jau leidžia pienininkams išgyventi, tačiau kodėl gyvulių Lietuvoje ir toliau mažėja, o bendri pieno gamybos rodikliai krinta – sunku pasakyti.

B.Markauskas: „Reikia padėkoti Rusijai, kad ji savo rinkos duris lietuviškiems pieno produktams uždarė būtent tokiu laiku, kai jų trūkumas jaučiamas visame pasaulyje.“ /Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Kitas dalykas, kuris lemia pieno rinkos padėtį Lietuvoje, – smulkūs ūkiai. Išlieka tendencija, kad smulkūs ūkiai nyksta. Tuo tarpu ūkiuose, laikančiuose 50 ir daugiau karvių, gamyba didėja. Matyt, artėja lūžio momentas, kai didelė dalis smulkių ūkių pasitrauks iš rinkos, o tie, kurie plečiasi, šį pasitraukimą kompensuos.

Tikiuosi, kad nuosmukis šalies pieno sektoriuje šiais metais pasibaigs. Juo labiau kad Vyriausybė labai daug kalba apie gyvulininkystės šakos gaivinimą. Naujoji 2014-2020 metų gyvulininkystės plėtros programa turėtų prie to prisidėti.

Lietuva moka gaminti pieną ir jo produktus. Turime geras rinkas, ypač stiprią perdirbamąją pramonę. Vienas litas, investuotas į pieno sektorių, sugrįžta 4 litais. Jeigu įvertinsime šalies eksporto sudėtį, tai maisto produktai, taip pat ir pieno, sudaro didelę jo dalį.

Rusai padarė paslaugą

- Ar Rusijos sprendimai stabdyti lietuviškų produktų įvežimą į šią šalį nepaskatino mūsų gamintojų dairytis į kitas rinkas?

- Reikia padėkoti Rusijai, kad ji savo rinkos duris lietuviškiems pieno produktams uždarė būtent tokiu laiku, kai jų trūkumas jaučiamas visame pasaulyje. Tai tikrai buvo nebloga proga mūsų perdirbėjams pasižvalgyti plačiau. Jie puikiausiai su šiuo uždaviniu susidorojo. Reikėtų pripažinti, kad Rusija – gera ir moki rinka. Manau, kad į ją dar grįšime. Bet vienareikšmiškai reikia ieškoti ir kitų rinkų. O jų tikrai yra. Tai ir Vidurinė Azija, ir Pietryčių Azija. Tai yra milžiniškos rinkos. Svarbiausia, kad gerėjant ekonominei padėčiai jų mokumas gerėja ir žmonių noras vartoti sveikesnius produktus tikrai jaučiamas. Esu įsitikinęs, kad neturėsime problemų dėl rinkų - tik turėkime ką parduoti.

Prognozės nuosaikios

- Kokios pieno kainų tendencijos numatomos šiemet Lietuvoje?

- Per daugelį metų esame įpratę su nerimu laukti pavasario. Tačiau praėjusių metų patirtis parodė, kad Lietuvoje pavasaris nieko nereiškia. Pieno produktai, kaip ir grūdai, yra biržinė prekė. Tad jeigu Lietuvoje – pavasaris, o Naujojoje Zelandijoje – ruduo, tai pieno kaina nepriklauso nuo sezoninių svyravimų.

Šiandien pieno rinka atrodo neblogai. Kai kurių produktų kainos netgi auga. Žvelgiant iš šios dienos perspektyvų, iki pavasario rinkoje turėtų būti gana ramu, tačiau daryti ilgesnes prognozes būtų sunku. Pavyzdžiui, šiuo metu pieno kainos didelės todėl, kad praėjusiais metais Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje buvo sausra. Žinant šiandienines nenuspėjamas klimato tendencijas, jokių ilgesnių prognozių daryti neįmanoma. Tačiau bendras pulsas rodo, jog paklausos augimas išlieka. Paklausa auga netgi greičiau nei gamyba, o gamtos anomalijos pakoreguoja kainas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"