TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvoje - pirmoji pažintis su euru

2014 10 27 6:00
Valdovų rūmuose eksponuojama paroda, supažindinanti su euru. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Sostinės Valdovų rūmuose apžiūrint parodą, kurioje itin išsamiai pristatomas euras ir šio piniginio vieneto istorija, galima daug ką įdomaus sužinoti ir daug ko naudingo išmokti. Gerai išsiaiškinus, kokie pinigai Lietuvoje įvedami nuo kitų metų sausio 1 dienos, bus paprasčiau jais naudotis ir išvengti nesusipratimų.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Vilniuje atidaryta Europos centrinio banko (ECB) ir Lietuvos banko paroda, skirta Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimui nuo 2015 metų pradžios.

Skirtingos vertės banknotų "gyvenimas"

Į atidarymo renginį susirinko būrys svečių. Prieš prasidedant oficialiai daliai, būsima šalies valiuta domėjosi žurnalistai. Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Sodeika jiems aiškino, kaip atpažinti tikrus eurus ir atskirti, kurie padirbti. Pasak jo, eurų banknotai vienodi visoms valstybėms - kitaip, nei monetos, neturi jokių nacionalinių ženklų. A. Sodeika teigė: "Šiuo metu yra devynių rūšių eurų banknotai: septyni senosios serijos - penkių, dešimties, dvidešimties, penkiasdešimties, šimto, dviejų bei penkių šimtų ir naujos serijos - penkių ir dešimt." Pasikeitė holograma ir vandens ženklas. Kiekvienas senos serijos banknotas turėjo savo vandens ženklą, atkartojantį pagrindinį piešinį, o visi naujos serijos banknotai turės vienodą - mistinį Europos portretą. Kitas vandens ženklas - nominalo skaičius. Vandens ženklai išgaunami, kai gaminant popierių, keičiamas jo storis.

Naujos serijos penkių eurų banknotai buvo pradėti leisti nuo 2013 metų gegužės 2 dienos, o dešimties - prieš mėnesį, rugsėjo 23 dieną. Kaip sakė A. Sodeika, apyvartoje yra visi - ir senos, ir naujos serijos minėti banknotai.

Žurnalistai klausė: kiek trunka popierinių pinigų gyvenimas? Pasirodo, mažų nominalų eurų banknotai apyvartoje būna apie metus ar metus ir keturis mėnesius, o penkiasdešimties - apie trejus su puse metų. Didesnio nominalo ilgesnis "gyvenimas". "Panašiai ir su mūsų litais - šimtinės apyvartoje būna gana ilgai, kažkur nusėda ir laukia panaudojimo", - lygino A. Sodeika.

Padirbtų eurų bankas nepriims

Kvalifikuotas pinigų ekspertas aiškino, kaip atpažinti tikrus ir padirbtus eurų banknotus. Reikia pačiupinėti, ar jaučiami nelyguma. Patariama žiūrėti, ar yra vandens ženklas. Banknoto numeris ir blizganti juostelė, kreipiant tam tikru kampu, keičia spalvą. Trumpai sakant, banknotų tikrinimo metodas yra "pačiupinėkite-pažvelkite-pakreipkite".

"Nuo amžių glūdumos, kai atsirado pinigai, juos pradėjo padirbinėti, - pasakojo A. Sodeika. - Apskritai viską, ką sukūrė žmogus, galima geriau ar blogiau pakartoti." Kaip teigė ekspertas, dažniausiai padirbinėjami dvidešimties ir penkiasdešimties eurų banknotai ir visų padirbtų jie sudaro apie 70 proc. Viso vienam milijonui apyvartoje esančių banknotų tenka 41 padirbtas. Tikimybė tokį gauti nedidelė.

Jei į žmogaus rankas patenka netikras pinigas, joks bankas tokio nepriima. Padirbtų eurų nebus galima iškeisti į tikrus. Tai nuostolis, kurio niekas nekompensuoja. Todėl jie lieka žmogui kaip mokomoji priemonė. O jei apgaubtasis kreiptųsi į policiją, galbūt padėtų atsekti pinigų klastotoją. Beje, monetos padirbinėjamos rečiau, negu banknotai.

Apdairiau ir išmintingiau - pažinti

"Apklausų duomenys rodo, kad daugiau kaip 20 proc. mūsų žmonių vis dar nėra matę eurų banknotų. Juos pažįsta ar bent jau matė beveik 80 proc. gyventojų, - per parodos atidarymą kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jis atkreipė dėmesį į akivaizdų dėsningumą: didžioji dalis tų, kurie pažįsta eurą, palaiko jo įvedimą Lietuvoje. Ir atvirkščiai - daugiau nei pusė tų, kurie euro nematė, jo nenori arba bijo. V. Vasiliausko nuomone, žmogiška ir netgi apdairu - baimintis, ko nepažįsti, bet dar apdairiau ir išmintingiau - pažinti.

Išsami informacijos kampanija

Per renginį sveikinimo žodžius sakė ir ECB Banknotų direktorato vadovo Tonas Roosas bei Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas. Parodos atidarymu oficialiai pradėta ECB ir Lietuvos banko organizuojama euro informacinė kampanija Lietuvoje. Pirmą kartą visuomenei parodyti du vaizdo klipai apie mūsų piniginėse netrukus atsirasiančius eurų banknotus: „Euras atvyksta į Lietuvą. Kelionė“ ir „Euras atvyksta į Lietuvą. Pažink naujuosius pinigus“. Filmukus šalies gyventojai matys televizorių ekranuose gruodžio ir sausio mėnesiais, o prekybos centrų, bankų ir kitų prekių bei paslaugų teikėjų ekranuose visoje Lietuvoje – jau nuo šio mėnesio pabaigos.

Lietuvos banko atstovai pažymėjo, kad parodos lankytojai gali įgyti daugiau žinių apie eurų istoriją, banknotų dizainą, gamybą, apsaugos priemones, susidėvėjusių pinigų naikinimą ir išmoks atskirti tikrą banknotą nuo padirbto. Čia taip pat galima susipažinti su visų euro zonos šalių monetomis, kurios galios ir Lietuvoje. Parodoje galima pamatyti ir buvusias valiutas šalių - dabartinių eurozonos narių. Pirmąkart ekspoziciją papildo lietuviškas litas ir euro moneta su Vyčiu kitoje pusėje. Ateityje, kad ir kur būtų perkeliama paroda, joje jau visada bus Lietuvos nacionalinės valiutos prisiminimas ir virsmas euru.

Tokia ekspozicija turėtų būti įdomi bet kokio amžiaus žmonėms. Taip pat bus platinami ECB leidiniai apie eurą. Gruodžio mėnesį į visas pašto dėžutes bus pristatyta 1,3 mln. informacinių paketų apie eurų banknotus: specialus ECB leidinys bei euro ir lito kurso kortelės.

Valdovų rūmų muziejuje atidaromoje parodoje numatyta daug renginių: susitikimai su Lietuvos banko valdybos nariais, tris sekmadienius vyks Šeimos dienos, vaikų ir jų tėvelių lauks koncertas, įvairios dirbtuvėlės.

Euro paroda nuo 2008 metų jau apkeliavo 15 dvylikos Europos šalių miestų, tarp jų – Estijos ir Latvijos. Ją jau aplankė daugiau kaip 300 tūkst. lankytojų.

ECB ir Lietuvos bankas organizavo parodą Vilniuje bendradarbiaudami su Valdovų rūmų muziejumi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"