TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvoje rūkytos dešros ir žuvys – saugios

2015 02 24 6:00
Nė viena Lietuvos mėsos ar žuvų įmonė nėra nutraukusi veiklos dėl to, kad nepajėgia įgyvendinti ES nustatytų griežtesnių teršalų normų reikalavimų. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nuo 2014 metų rugsėjo 1 dienos, kai įsigaliojo nauji Europos Sąjungos (ES) reikalavimai dėl mažesnės teršalų koncentracijos rūkytuose žuvų ir mėsos produktuose, kontrolieriai Lietuvoje neaptiko nė vieno mėginio, kuriame teršalų koncentracija viršytų leistiną normą.

Kelis kartus sumažinta leistina teršalų norma rūkytuose žuvų ir mėsos produktuose buvo ne juokais išgąsdinusi tradicinio kulinarinio paveldo gamintojus. Medienos dūmais žuvis, kumpius, dešras ir lašinius rūkantys smulkieji verslininkai baiminosi, kad gali išnykti šimtmečius gyvavusi tradicija.

Tačiau įsigaliojus naujiems reikalavimams nė vienai Lietuvos mėsos ar žuvų produktų gamybos įmonei neteko nutraukti veiklos dėl to, kad nepajėgtų įgyvendinti ES sumažintų leistinų teršalų normų reikalavimų - visų gamyba atitinka griežtus saugumo reikalavimus.

Tuo metu kai kurių ES valstybių narių gamintojai neįvykdė naujųjų normų ir nekantriai laukia Europos Komisijos palankaus sprendimo leisti teršalų normos nemažinti. Jau parengtas projektas numato, kad Lenkijoje, Latvijoje ir kai kuriose kitose valstybėse būtų leidžiama išimtinai vietos rinkai pateikti tradiciniu būdu rūkytą mėsą ir žuvis bei jų produktus, kuriuose esančių teršalų koncentracija yra didesnė nei nustatytoji kitoms ES narėms.

Norma sumažinta kelis kartus

LŽ jau rašė, kad nuo praėjusių metų rugsėjo 1 dienos ES šalyse pagamintai rūkytai mėsai, rūkytos mėsos produktams, rūkytų žuvų raumenų mėsai ir rūkytiems žuvininkystės produktams benzpireno didžiausia leidžiamoji koncentracija sumažinta nuo 5 iki 2 miligramų kilograme, o keturių susumuotų medžiagų - benzpireno, benzantraceno, benzo(b)fluoranteno ir chrizeno - didžiausia leidžiamoji koncentracija sumažinta nuo 30 iki 12 miligramų kilograme.

Kaip LŽ informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška, pernai tikrinant gaminius nė viename mėginyje nebuvo viršyta didžiausia leidžiama policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracija. Iš viso pernai VMVT atliko 68 tyrimus dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių rūkytuose mėsos ir žuvų produktuose.

2014 metų pirmą pusmetį, dar prieš įsigaliojant naujiems reikalavimams, VMVT atliko 34 inspekcinius tyrimus mėsos perdirbimo įmonėse, bet taip pat nenustatė nė vieno atvejo, kad būtų viršyta leidžiama benzpireno ir kitų aromatinių angliavandenilių likučių juose norma.

Gamintojai buvo iš anksto informuoti, jog mažinamos didžiausios leidžiamos teršalų koncentracijos, ir pagal savikontrolės tyrimus ruošdamiesi įgyvendinti naujas normas atliko daug daugiau tyrimų, nei paprastai atlikdavo. Iš viso savikontrolės tikslais gamintojai atliko 139 tyrimus, iš kurių tik 3 atvejais teršalų koncentracija neatitiko sumažintos normos.

„Tam tikrais atvejais gamintojams reikėjo koreguoti naudojamą rūkymo technologiją, sutrumpinti rūkymo laiką, geriau valyti rūkymo patalpas, įrangą, kad vartotojai su produktu gautų kaip įmanoma mažiau teršalų“, - sakė G. Čereška. Pasak jo, gauti rezultatai parodė, kad mažieji gamintojai atitinka normas, tai yra tirtų gamintojų produktuose nustatytas teršalų kiekis neviršija sumažintų leidžiamų normų, ir jis yra nuo 2 iki 10 kartų mažesnis nei numatytos normos.

„Šie rezultatai nerodo padidėjusios rizikos, tačiau siekiant įsitikinti, ar gamintojai įgyvendina nustatytas teršalų normas 2015 metams sudarytame VMVT kontrolės tyrimų plane, numatyta atlikti 15 mėsos ir 13 rūkytų žuvų tyrimų dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių“, - teigė G. Čereška.

Laukia išsiderėtų nuolaidų

LŽ žiniomis, Lenkija ir Latvija prašė Europos Komisiją pratęsti pereinamąjį laikotarpį arba atšaukti numatytus griežtus reikalavimus dėl tradicinių rūkytos mėsos ir žuvų gaminių. Šios šalys baiminosi, kad nauji reikalavimai gresia bankrotu daugeliui jų maisto gamintojų, kurie rinkoje konkuruoja ne masine gamyba ir mažomis kainomis, o išlaikydami tradicines technologijas ir gamindami labai geros kokybės produkciją. Manyta, kad naujos ES normos stipriausiai smogs Krokuvos regionui, kur dešroms, žuvims ar sūriams rūkyti nuo seno naudojami medienos dūmai, bei Latvijos šprotų gamintojams.

"Kai kurios valstybės pateikė prašymus EK leisti didesnių teršalų normų dar neįteisinti, tačiau parengtas projektas numato, kad bus leidžiama pateikti rinkai tradiciniu būdu rūkytą mėsą ir rūkytos mėsos produktus, kurie buvo rūkyti jų teritorijoje ir kurie skirti vartoti jų teritorijoje, kai juose esančių teršalų koncentracija yra didesnė nei nustatytoji, su sąlyga, kad tie produktai atitinka didžiausią leidžiamąją koncentraciją, taikomą iki 2014 metų rugsėjo 1 dienos“, - LŽ aiškino G. Čereška.

Pasak jo, valstybės narės toliau stebės tradiciniu būdu rūkomus produktus. Bus ieškoma sprendimų, kad būtų diegiama gera rūkymo praktika, kuri leistų gamintojams išsilaikyti rinkoje, o produktai neprarastų būdingų savybių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"