TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvoje septintą mėnesį iš eilės laikosi defliacija

2015 07 10 9:20
LŽ archyvo nuotrauka

Defliacija Lietuvoje laikosi jau septintą mėnesį iš eilės. Didžiausią įtaką bendro kainų lygio kritimui turi atpigę maisto produktai, energetiniai ištekliai bei transporto paslaugos.

Tačiau pinga ne viskas – palyginti su praėjusiais metais, smarkiai pabrango būsto nuoma, maitinimo ir kirpimo paslaugos, taip pat kai kurie maisto produktai.

Defliacinės tendencijos išlieka

Birželio mėnesį Lietuvoje fiksuota 0,5 proc. metinė defliacija – tiek procentų kainos Lietuvoje krito, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Nors defliacinės tendencijos pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sulėtėjo, birželį, palyginti su geguže, ir vėl fiksuotas nežymus kainų sumažėjimas. Palyginti su geguže, toliau pigo maisto produktai, ypač daržovės, taip pat drabužiai ir avalynė, šildymas ir dujos.

Vidutinis kainų smukimas šalyje pirmoje šių metų pusėje siekė 1,1 proc. O bendras kainų lygis šalyje šiuo metu prilygsta tam, kuris fiksuotas 2012 metų rugsėjį. Kitaip tariant, jau beveik trejus metus bendras kainų lygis lieka tas pats, kinta tik skirtingų prekių ir paslaugų kainos.

Stipriausias veiksnys – energetikos kainos

Pagrindinis veiksnys, pastaruoju metu lėmęs kainų mažėjimo tendenciją buvo energetikos kainos, kurios nuosekliai krenta jau daugiau kaip dvejus metus, tai yra, nuo 2013 metų kovo. Metų pradžioje neigiamas energetikos kainų augimas buvo paspartėjęs iki -15 proc., tačiau pastaruoju metu sumažėjo iki -8 proc. Iš energetinių produktų, palyginti su praėjusiais metais, šiais metais labiausiai pigo dujos – vidutiniškai 17 proc. Toliau rikiuojasi degalai (-12 proc.), šildymas (-8 proc.) bei elektra (-6 proc.). Dėl atpigusių energetinių produktų smarkiai yra atpigusios ir transporto paslaugos (-2 proc.).

Nepaisant pastaruosius dvejus mėnesius matomo naftos kainos pigimo, rinkos ir toliau tikisi, kad naftos kainos augs. Metų pabaigoje neigiamo naftos kainų efekto turėtų jau visai nebelikti, kadangi naftos pigimas didžiausią pagreitį buvo įgavęs 2014 metų pabaigoje. Be to, liepą nustos veikęs neigiamas poveikis dėl dujų kainos, kuri maždaug 20 proc. buvo atpiginta praėjusių metų liepos 1 dienos. Tai savo ruožtu turės įtakos ir šildymo bei elektros kainoms.

Kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, Lietuvoje šiais metais pastebima ir maisto produktų pigimo tendencija. Iš viso maisto produktai šių metų pirmoje pusėje pigo 1,4 proc. Labiausiai pigo pieno produktai, kiaušiniai, mėsa, daržovės, duona. Kita vertus, brango vaisiai, kava, arbata. Maisto kainoms didžiausią įtaką daro pasauliniai maisto kainų svyravimai, nors svyravimus mažina bendra ES žemės ūkio politika, kuri vietinius gamintojus saugo aukštais importo muitais ir kvotomis.

Brangsta paslaugos

Nors pagrindinės vartojimo prekės Lietuvoje šiais metais pigo 1,7 proc., priešinga tendencija pastebima paslaugų atveju, kurios šiais metais vidutiniškai brango 3,1 proc. Labiausiai brango būsto nuoma – net 16 proc., taip pat maitinimo (+5 proc.), kirpimo paslaugos (+6 proc.). Kita vertus, šios paslaugos kartu sudėjus sudaro sąlyginai nedidelę vartotojo krepšelio dalį – tik 5,5 proc., todėl bendrame kontekste šių paslaugų kainų pabrangimo įtaka yra ribota.

Skirtumus tarp skirtingos prekių ir paslaugų kainų kitimo trajektorijos lemia tai, kad prekėmis lengva prekiauti, todėl jų kainų svyravimus lemia tarptautiniai veiksniai. Tuo tarpu dauguma paslaugų remiasi vidaus paklausa. Atlyginimams Lietuvoje kasmet augant 4-5 proc., dirbantieji šioms paslaugoms išleidžia daugiau, o tai lemia jų brangimą.

Kita pastebima tendencija – augant gyventojų pajamoms, keičiasi ir jų išlaidų struktūra. Prieš dvidešimt metų vartotojai Lietuvoje išleisdavo beveik 50 proc. savo pajamų maistui, tuo tarpu šiandien ši dalis yra sumažėjusi iki 20 proc. Tuo tarpu įvairių paslaugų, ypač grožio ir asmeninės priežiūros, dalis auga. Tai yra dar viena priežastis, dėl kurios šių paslaugų kainos kyla greičiau.

Informaciją paruošė Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"