TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos atominei reikia ES paramos

2012 12 13 8:56
EP narys Z.Balčytis mano, kad tinkamai parengtas ir pristatytas naujos AE projektas galėtų pretenduoti į ES finansinę paramą, nes atitiktų ES. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Europos Parlamento (EP) narys Zigmantas Balčytis mano, kad naujoji Lietuvos Vyriausybė turėtų kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl Europos Sąjungos (ES) paramos naujos atominės elektrinės (AE) projektui. 

Europarlamentaro nuomone, atsinaujinanti energetika neužtikrina pagrindinio uždavinio - kaip kiekvieną valstybę aprūpinti konkurencinga energija. Tuo metu ES analizė esą aiškiai rodo, kad bet kokie energijos generatoriai yra brangesni už atominius.

Z.Balčyčio nuomone, tinkamai parengtas ir pristatytas naujos AE projektas galėtų pretenduoti į ES finansinę paramą, nes atitiktų ES siekį kurti saugią vidaus energetikos sistemos rinką bei sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių monopolinių energijos tiekėjų. EK yra įsipareigojusi užtikrinti, kad po 2015 metų ES neliktų energetiškai izoliuotų valstybių narių ir regionų.

ES derėtų įvertinti VAE projektą

- Ar, Jūsų nuomone, ES galėtų paremti Visagino AE (VAE) projektą, kad šis būtų mažesnė našta Lietuvai? Juk ES pasirengusi finansuoti iki 60 proc. būsimo Baltijos šalių regioninio gamtinių dujų terminalo išlaidų.

- Europos Parlamente ne kartą skambėjo teiginiai, kad kuriant bendrą ES energetikos rinką svarbu tinkamai išspręsti energijos išteklių importo į ES klausimą. Tai pašalintų didžiulę politinę įtampą iš labiausiai energetiškai izoliuotų ES valstybių, tarp jų - ir Lietuvos. ES skiriamas finansavimas regioninių suskystintų gamtinių dujų terminalų statyboms, kurios prisideda prie energetinės priklausomybės mažinimo visoje ES, yra tinkamas tokios ES politikos pavyzdys.

Manau, kad EK turi dar kartą išnagrinėti bei įvertinti Baltijos šalių energetinę padėtį ne tik dujų, bet ir elektros energijos tiekimo sektoriuose, ypač po Ignalinos AE sustabdymo. Energetika jau tapo ne tik ekonominiu, bet ir politiniu įrankiu, todėl į VAE projektą ir EK turėtų žvelgti ne kaip į komercinį, bet kaip į politinį projektą, nes, pastačius šią atominę elektrinę, mažiau elektros energijos reikėtų importuoti iš išorės, o tai teigiamai pakeistų visą ES energetinį balansą. Jei EK tikrai nori padidinti visos ES energetinę nepriklausomybę, ji turėtų nors iš dalies investuoti į atominės elektrinės statybą Lietuvoje, kaip į labai svarbų ES politinį ir strateginį ateities projektą. Priešingu atveju ES mokesčių mokėtojų lėšomis sukurtais energijos perdavimo tinklais, pareikalausiančiais milžiniškų investicijų, ES valstybėms dideliais kiekiais bus tiekiama energija iš trečiųjų šalių, kurios galės daryti įtaką ir ES energetinei politikai.

- Ar Lietuva kartu su regioninėmis partnerėmis turėtų oficialiai kreiptis į Komisiją prašydama finansavimo naujai AE?

- ES Energetikos veiksmų plane iki 2050 metų branduolinei energetikai numatytas svarbus vaidmuo, kaip galimybė ir įrankis subalansuoti energetikos sistemą, elektros energijos kainas išlaikyti konkurencingomis. Todėl manau, kad pati Lietuva turėtų kreiptis į Komisiją dėl VAE projekto galimo finansavimo. Mano galva, tai yra politinis projektas. Komercija bet kuriame didesniame energetikos projekte tikrai nekvepia.

- Ar ES yra kada nors iš dalies finansavusi AE projektą Europoje?

- Dabar, po Fukušimos avarijos, situacija sudėtinga. EK neberemia tokių projektų. Bet po pusės metų viskas gali pasikeisti. Jeigu panagrinėtumėte ES Energetikos veiksmų planą iki 2050 metų, pamatytumėte, kad bet kokie energetikos dariniai yra brangesni už atominę energetiką. Jeigu taip, tai kaip konkuruosime su Kinija ir kitomis šalimis, kurios ir toliau dešimtmečius degins anglis?

Matyt, reikia nusileisti ant žemės. Atsinaujinanti energetika mažina anglies dvideginio išmetimą, bet neužtikrina pagrindinio uždavinio - kaip kiekvieną valstybę aprūpinti konkurencinga energija.

Statyti AE Lietuvoje - ne tas pats, kas Prancūzijoje ar Vokietijoje, šios šalys yra diversifikavusios savo energijos išteklių gamybą ir importą. O mes, kol nepastatysime dujų terminalo ir atominės jėgainės, turėsime energetikos saugumo problemų.

Dar viena kilpa

- Ar atsisakius VAE projekto, o Rusijai toliau plėtojant Baltijos AE Kaliningrado srityje bei Astravo AE Baltarusijoje, Lietuvai kyla pavojus patekti į didesnę energetinę priklausomybę?

- Nerimą kelia du faktai. Pirmas, kad Rusija planuoja pasinaudoti Lietuva ir Lenkija kaip tranzito šalimis eksportuojant elektros energiją į ES iš Baltijos AE. Antra, Lenkija neseniai pasirašė susitarimą su Vokietija dėl dujų tiekimo reversiniu būdu - iš Vokietijos į Lenkiją dujotiekiu Jamalas-Europa. Šis susitarimas suteiks galimybę Lenkijai importuoti pigesnes dujas, kurias Rusija eksportuoja į Vokietiją "Nord Stream" dujotiekiu.

EK patvirtintas Baltijos šalių energijos rinkos jungčių planas sukurs reikalingą dujų ir elektros infrastruktūrą, kuri padėtų išspręsti trijų Baltijos valstybių, Suomijos atskyrimo ir jų priklausomybės nuo vieno tiekėjo klausimą. Tačiau ES vidaus energetikos rinkos plėtojimas priklauso ir nuo ES kaimynių šalių energetikos politikos. Faktai rodo, kad tų šalių energetikos politika gali užnerti Lietuvai dar vieną energetinės priklausomybės kilpą. Rusija Kaliningrado srityje stato Baltijos AE, o Rusijos bendrovė "Inter RAO JES" jau paskelbė planus nuo 2017 metų pradėti tiekti elektros energiją į Lenkiją ir kitas Baltijos valstybes. Rusijoje pagamintai elektros energijai tiekti į Europą per Lietuvą ir (ar) Lenkiją šiose valstybėse turi būti nutiestos galingos elektros tiekimo linijos. Lietuva, būdama energetiškai izoliuota nuo likusios Europos dalies ir visiškai priklausoma nuo iš Rusijos tiekiamų dujų, iki šiol neplanavo tiesti galingų elektros energijos perdavimo tiltų į Kaliningradą. Lietuvai nesutikus tiesti elektros energijos tiltų, Rusija gali apeiti Lietuvą nutiesdama tiesiogines jungtis į Lenkiją, o iš jos aprūpinti elektros energija ir kitas ES valstybes. Susidariusi situacija gali iškreipti ES vidaus energijos rinką bei padidinti ES energetinę priklausomybę nuo išorės tiekėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"