TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos bankai veikia stabiliai

2015 09 10 13:45
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus antrojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius.

Atsiskaitymai kortelėmis ir toliau auga

Pirmąjį šių metų ketvirtį išskirtas reikšmingas atsiskaitymų kortelėmis augimas. Antrąjį ketvirtį ir vėl galima stebėti tas pačias tendencijas. Šių metų balandžio-birželio duomenys rodo, kad atsikaitymų už pirkinius kortele apyvarta siekia kiek daugiau nei 931 mln. EUR (praėjusį ketvirtį – apie 827 mln. EUR). Palyginus šių ir praeitų metų antrojo ketvirčio duomenis, pastebimas dar didesnis augimas – šiemet tuo pačiu laikotarpiu kortele atsiskaitoma apie 17 proc. daugiau (2014 m. II ketv. apyvarta buvo apie 771,7 mln. EUR) .

Žvelgiant į visą kortelių apyvartą taip pat galima išskirti reikšmingą augimą. Šių metų II ketvirtį apyvarta siekė virš 3 mlrd. EUR, I ketvirtį – 2,7 mlrd. EUR, praėjusių metų II ketvirtį – apie 2,8 mlrd. EUR.

Taip pat pastebimas registruotų internetinės bankininkystės klientų skaičiaus augimas, kuris rodo, kad vis daugiau žmonių taupo laiką ir naudojasi el. bankininkystės paslaugomis. Palyginus šių ir praeitų metų antrųjų ketvirčių duomenis, skaičiuojamas apie 5% klientų augimas. Bene 4% išaugo ir mobiliosios (SMS) bankininkystės registruotų vartotojų skaičius. Palyginus šių metų pirmojo ir antrojo ketvirčio duomenis skaičiai gana stabilūs, augimas nuosaikus.

Taupymas ir kreditavimas

Antrąjį ketvirtį, palyginus su šių metų pirmuoju ketvirčiu, bendras bankų paskolų portfelis didėjo apie 2 proc. (I ketv. – apie 16,1 mlrd., II ketv. – virš 16,4 mlrd. EUR). Tad galima sakyti, kad skolinimas po truputį įgauna pagreitį. Gana iškalbingos paskolų namų ūkiams ir juridiniams asmenims eilutės. Čia matomos augimo tendencijos. Namų ūkių paskolos būstui pirkti išaugo apie 1,5 proc. (I ketv. – apie 5,7 mlrd., II ketv. – apie 5,8 mlrd. EUR). Tuo tarpu paskolos juridiniams asmenims taip pat reikšmingai auga: pirmąjį šių metų ketvirtį buvo apie 8,8 mlrd. EUR, o antrąjį ketvirtį – virš 9,2 mlrd. EUR , tad galima fiksuoti apie 4,7 proc. didėjimą.

„Pastaruoju metu neretai eskaluojama, kad finansų įstaigos skolina vangiai, tačiau duomenys patvirtina, kad toks teigimas nėra teisingas. Paskolų pasiūla niekur nedingo. Žinoma, bankai priversti peržiūrėti rizikos vertinimą, įskaičiuojant jau ne kartą apkalbėtus naujai atsiradusius veiksnius ir reikalavimus, kurie kažkiek pristabdo skolinimo mastus. Kita vertus, panašu, kad kol kas paklausa dėl galbūt nepagrįstų baimių yra kiek sumažėjusi. Šiuo atveju vertėtų padrąsinti, kad finansų įstaigos suinteresuotos pasiūlyti geriausius sprendimus, todėl svarbiausia konsultuotis ir vadovautis realiais pasiūlymais“, - pažymi LBA prezidentas Stasys Kropas.

Tuo tarpu taupymas, galima apibendrinti, gana stabilus. Tiesa, bendras indėlių portfelis, palyginus antrąjį ir pirmąjį šių metų ketvirčius, vos sumažėjo (ne pilnu procentu) ir tam įtakos turėjo mažos palūkanos. Tačiau galima išskirti ir kitokių tendencijų. Štai namų ūkių indėlių iki pareikalavimo portfelis padidėjo bene 6 proc. (I ketv. – apie 5,5 mlrd., II ketv. – apie 5,9 mlrd. EUR) – tai leidžia teigti, kad tie, kas naudojasi bankų paslaugomis, žino, kad jais galima pasitikėti ir saugiai laikyti savo lėšas.

„Šiuo metu Lietuvoje labai trūksta taupymo alternatyvų. Palūkanų dydžiai, kurie gali būti mokami indėlininkams, dėl Lietuvoje galiojančio teisinio reguliavimo, naujos kredito įstaigų reguliavimo aplinkos bei ekonominių sąlygų tampa vis mažiau patrauklūs ir mažiau motyvuojantys. Todėl esame suinteresuoti ir toliau sieksime, kad būtų įtvirtintas naujos kategorijos taupomasis indėlis, kuris būtų skirtas norintiems sukaupti didesnę sumą per pasirinktą konkretų terminą”, - sako S. Kropas.

Lizingas

Pirmą šių metų pusmetį lizingo bendrovių portfelis sudarė 1,57 mln. EUR. Lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu jis išliko stabilus – augimas sudarė apie 1 proc., tai rodo, jog lizingo sutartys buvo aktyviai sudaromos. LBA duomenimis, pirmą šių metų pusmetį naujai pasirašytų lizingo sutarčių finansuojama suma siekė 406 mln. eurų, 15,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau, anot Laimono Belicko, Lietuvos bankų asociacijos lizingo komiteto pirmininko ir „UniCredit Leasing" Lietuvoje generalinio direktoriaus, svarbu atkreipti dėmesį, jog praėjusių metų pirmą pusmetį buvo pasirašyta didžiausio Lietuvoje 73,5 megavatų galios vėjo jėgainių parko statybų finansavimo lizingu sutartis. Jeigu situaciją pirmą pusmetį vertintume be šio sandorio sumos, rinkos augimas sudarytų 7,5 proc.

Pastebima, jog įmonės aktyviau investuoja į lengvųjų automobilių parko ir įvairių įrengimų atnaujinimą. Investicijas skatina tai, jog lizingo kainos per pastaruosius dešimt metų yra rekordinėse žemumose. Tyrimų bendrovės „Datacenter“ duomenimis, pirmą šių metų pusmetį sunkvežimių pardavimai lizingo būdu šoktelėjo net 55 proc., tai lėmė augantis poreikis atnaujinti ir plėsti sunkvežimių parką. Taip pat 15,5 proc. augo naujų automobilių pardavimai. Lizingu įsigyjamų naudotų automobilių apimtys pirmą pusmetį šiek tiek traukėsi (6 proc.), tačiau liepą situacija jau stabilizavosi (augimas sudarė 2,5 proc.), o antrąjį šių metų pusmetį laukiama dar spartesnio augimo.

„Šios tendencijos leidžia prognozuoti lizingo rinkai sėkmingą ir antrąją metų pusę. Nevertinant išskirtinių sandorių energetikos srityje, metinis lizingo rinkos augimas gali sudaryti iki 10 proc., o atskiruose sektoriuose, ypač sunkvežimių ir automobilių, kai dabartinės tendencijos leidžia tikėtis ypač ženklaus augimo, net apie 50 proc. Antrąjį šių metų pusmetį laukiama proveržio žemės ūkio technikos segmente. Jam įtakos turės rekordinis šiųmetinis derlius bei planuojami pakeitimai ES lėšų administravimo tvarkoje. Šiuo metu valstybinės institucijos sprendžia konkurenciją ribojančią situaciją, kad ūkininkai ES paramą galėtų gauti ir tuomet, jeigu techniką pirks lizingo būdu, ne tik iš bankų paskolos“, - pažymi L. Belickas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"