TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos bankas: grėsmių nėra

2013 09 09 6:00
SEB banko veiklos tyrimo išvados neviešinamos, bet bankas su jomis nesutinka. Romo Jurgaičio nuotrauka

Politikams stebintis, kodėl Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai, uždirbantys milijonus, nuo jų sumoka vos kelis tūkstančius litų pelno mokesčių, o mokesčių inspektoriams dėl to vykdant tyrimą Lietuvos bankas ramina: tokia lėšų dėlionė padeda apsisaugoti nuo panašių į „Snoro“ istorijų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė baigusi tyrimą dėl SEB banko sumokėto pelno mokesčio, kuris kartu su banko „Swedbank“ rezultatais už 2012 metus siekė vos 3 tūkst. litų. Kaip žinoma, kriziniais 2009-2010 metais Lietuvoje veikiantys bankai patyrė 4 mlrd. litų nuostolių, bet jau 2011-2012 metais skaičiavo 1,8 mlrd. litų pelną. Didžiausi šalies bankai SEB ir „Swedbank“ tvirtina, kad vos kelis tūkstančius pelno mokesčio nuo uždirbtų pinigų sumokėjo dėl to, kad į pelningus metus buvo perkelti anksčiau patirti nuostoliai.

Itin nedidelė sumokėta pelno mokesčio suma nustebino Seimo Biudžeto ir finansų komitetą. Politikai taip pat prakalbo įtariantys, kad Lietuvoje veikiantys užsienio komercinių bankų filialai iš motininių bankų galbūt skolinosi gerokai didesnėmis palūkanomis už tuo metu esančias rinkoje. Tokiu būdu jie esą galėjo deklaruoti mažesnį pelną, taigi ir mokėti mažiau pelno mokesčio.

Atidėti - protinga

VMI nuo vasaros pradžios tikrina bankų veiklą. „Tyrimas/tyrimai pradėti po atliktos analizės, gavus šių metų pelno mokesčio deklaracijas“, - nurodoma LŽ pateiktame VMI Mokesčių informacijos departamento specialistės Rūtos Asadauskaitės atsakyme.

Taip pat galima numanyti, kad mokesčių inspektorius domina ir Lietuvoje veikiančių skandinaviškų bankų filialų galbūt vykdyti lėšų perdavimai vadinamosioms „motininėms“ įstaigoms. LŽ pasiteiravus, kiek pagrindo turi svarstymai, kad bankai SEB ir „Swedbank“ Lietuvoje gautą pelną siuntė į Skandinaviją, R.Asadauskaitė atsakė: „VMI tyrimo, kurio galutiniai rezultatai nėra įsiteisėję, nekomentuoja.“

I.Šimonytė sako, kad atidėdami lėšų blogoms paskoloms dengti bankai taip saugo mokesčių mokėtojus. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Neoficialiai teigiama, kad VMI domėjosi ne tik SEB, bet ir banko „Swedbank“ darbu, tačiau VMI atsisako tai komentuoti. Neviešinamos ir SEB veiklos tyrimo išvados, nes jos negalutinės – bankas, iš karto pareiškęs, kad su VMI pozicija nesutinka, turi galimybę jas apskųsti. Jei SEB kreipsis į teismą, gali būti, kad mokesčių inspektorių tyrimo rezultatai viešumoje pasirodys tik po kelerių metų.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė nesistebi menkomis didžiųjų bankų sumokėtomis pelno mokesčio sumomis. „Tarp Lietuvos banko ir Finansų ministerijos, taigi politikų, egzistuoja toks prigimtinis konfliktas: bankas visada suinteresuotas, kad atidėjinių (piniginių lėšų, skirtų dėl rizikų susidarantiems nuostoliams kompensuoti ar padengti, dėl ko kaupiasi nuostoliai – aut.) sistemoje būtų kuo daugiau. Atidėjiniai reiškia, kad sukaupiama daugiau kapitalo, garantuojančio, jog nenumatytų aplinkybių atveju nuostolius galės prisiimti akcininkai. Politikai situaciją dažniau vertina iš trumpesnio laikotarpio perspektyvos: juk biudžetą surinkti reikia šiandien, o kažkas nemoka mokesčių“, - kalbėjo I.Šimonytė.

Krito į duobę

Tiek SEB, tiek „Swedbank“ atstovai tvirtina, kad sumenkę pelno mokesčiai atspindi tik palaipsniui gerėjančią pokrizinę situaciją bankų sektoriuje. Kaip LŽ informavo SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas, skandinaviškų bankų klestėjimo laikotarpiu Lietuvoje tapusiais 2006-2008 metais ši finansų įstaiga sumokėjo 143 mln. litų pelno mokesčio (per tą laikotarpį uždirbta 1,129 mlrd. litų grynojo pelno). Tačiau jau 2009 metais SEB patyrė 1,546 mlrd. grynojo nuostolio, 2010 metais nuostolis siekė 12,1 mln. litų. 2011-2012 metais SEB skaičiavo 506,1 mln. litų grynojo pelno.

„SEB bankas moka mokesčius skaidriai, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų. 2009-2010 metais mokestiniai nuostoliai viršijo 2011 ir 2012 metais apskaičiuotą mokestinį pelną, todėl pelno mokesčio mokėjimo prievolės bankui nekilo. 2011 ir 2012 metais SEB bankas mokėjo visus privalomus mokesčius valstybei: 2012 metais SEB bankas vien VMI sumokėjo apie 29 mln. litų, 2011 metais – apie 20 mln. litų“, - nurodė A.Žilinskas.

Banko „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius LŽ perdavė, kad 2007-2008 metais ši įstaiga sumokėjo 123 mln. litų pelno mokesčio ir 11 mln. litų socialinio mokesčio. „Už 2009-2011 metus bankas pelno mokesčio nemokėjo. 2009-2010 metai buvo mokestinis nuostolis, 2011 metų apmokestinamą pelną dengėme mokestiniu nuostoliu už 2009-2010 metus. Už 2012 metus pelno mokestis bus sumokėtas iki 2013 metų spalio 1 dienos“, - sakė atstovas spaudai.

Galima palyginti: vieną didžiausių lietuviško kapitalo dalį turintis Šiaulių bankas 2007-2008 metais gavo beveik 45 mln. litų pelno ir sumokėjo 3,2 mln. litų pelno mokesčio. 2009-2010 metais bankas patyrė 54 mln. litų nuostolį, o 2011-2012 metais gavo 27,7 mln. litų pelno, bet pastaruosius ketverius metus pelno mokesčio nemokėjo.

„2009-2010 metais Šiaulių banko veikla buvo nuostolinga dėl suformuotų reikšmingų atidėjinių blogoms paskoloms. Tai sąlygojo mokestinių nuostolių, kurių perkėlimas į kitus mokestinius metus numatytas Pelno mokesčio įstatyme, susidarymą“, - LŽ nurodė Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Rūta Grikšienė.

K.Glaveckas: "Bankai, kaip ir bet kuris verslas, siekia pelno." /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Laukia duomenų

„Tai, kad bankas turėtų atidėjinių daugiau, yra mokesčių mokėtojų interesas, nes priešingu atveju gali būti taip, kad bankas trumpuoju laikotarpiu sumokės daugiau pelno mokesčio, bet dėl tos priežasties, jog kapitalo banke iš esmės nėra, o banko būklė atspindėta neteisingai, atsitiks tai, kas tokiais atvejais atsitinka: arba valstybė turės duoti kapitalą iš savo kišenės, arba bankas bankrutuos, ir valstybė turės padengti indėlių draudimą“, - LŽ aiškino I.Šimonytė.

Pasak jos, krizės metais taktikos formuoti mažiau atidėjinių ir vietoj to mokėti valstybei pelno mokestį laikėsi tik bankai „Snoras“ bei Ūkio bankas – abu dabar bankrutavę.

„Ir „Snoras“, ir Ūkio bankas vengė daryti atidėjinius, nes jeigu būtų tai padarę, būtų „suvalgę“ visą savo kapitalą. Jiems būtų prireikę pinigų, kurių akcininkai neturėjo. Iš tų bankų, kurie liko, visų atidėjiniai tikrinami. Šiuo metu nėra nė vieno banko, kuris nevykdytų likvidumo ir pakankamumo reikalavimų“, - teigė I.Šimonytė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas taip pat teigė neabejojantis, kad bankai Lietuvoje dirba skaidriai, tačiau sprendimą patikrinti šias finansų įstaigas vertino teigiamai.

„Reikia gerai suprasti, kad kiekvienas bankas, kaip ir bet kuris kitas verslas, siekia pelno. Natūralu, kad tik atsiradus galimybei nuostolius perkelti, akumuliuoti, paskui dengti iš kitų metų pelno ir taip sumažinti pelno mokestį, jie tai darys. Jei taip vyko, kieno tai klaida? Manau, VMI ir Lietuvos banko Priežiūros departamento, kurie turi tuos dalykus įvertinti. Tačiau norint konstatuoti, kad prižiūrėtojai kažką blogai padarė ar bankai piktnaudžiavo - reikia turėti bent minimalius duomenis. O kol kas VMI patikrinimo duomenų, kaip suprantu, neturi niekas“, - sakė politikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"