TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos bankas: patirtis - menka vertybė?

2011 11 29 7:53

Komercinio banko "Snoras" bankrotas tampa dar viena istorija, kuri ilgai bus aptarinėjama, tačiau, matyt, taip ir netaps patirtimi. Mat klausimas - ko Lietuvos centrinis bankas išmoko per keliolika metų po pastarųjų bankų bankrotų - lieka neatsakytas.

Pirmosios dienos po Vyriausybės nutarimo bankui "Snoras" iškelti bankroto bylą apsitraukė dar tirštesne migla. Lietuvos bankas (LB) tampa dar viena slaptos informacijos kaupimo institucija, o visi klausimai, susiję su "Snoru" ir paties LB veikla, tampa raštu išdėstytais sakiniais be atsako. Tų klausimų kiekvieną dieną vis daugiau.

Priežiūros departamente - seni vilkai

"Banko krizės kaltininko dabar ieškoma, ir jį būtinai suras. Užtenka žinoti seną posakį - "nepakankamai vykdo", ir visiems viskas labai aišku", - ironizuoja nepriklausomas finansų analitikas Vladimiras Trukšinas, paklaustas, ar įžvelgia bankų priežiūros kaltę dėl ištikusios krizės.

Jis - žinomas LB kritikas, šį kartą stoja veikiau šios priežiūros institucijos pusėn: "Kaip policijai nekeliama reikalavimų sugauti kiekvieną nusikaltėlį, taip ir LB Kredito įstaigų priežiūros departamentas prie kiekvieno sukčiaus pareigūno nepastatys. Sukčiai - labai protingi ir gudrūs žmonės. Jie visada keliais žingsniais lenkia tuos, kurie turi kažką atskleisti. Tačiau priežiūra, kad ir kaip dirbtų, visada atlieka savo pareigą. Lydeka reikalinga tam, kad karosas nemiegotų", - dėsto jis.

Ekonomistas Eugenijus Maldeikis, buvęs Turto banko valdytojas, vertindamas LB elgesį "Snoro" istorijoje, pripažįsta, jog pagal turimą informaciją centrinis bankas pasielgė operatyviai ir, ko gero, teisingai. Tikra bėda, anot jo, kita: iš visų Lietuvoje buvusių bankų bankrotų LB taip ir nepadarė išvadų - bankų veiklos principai, kontrolė nesureguliuota, prevencijos priemonių nesiimama, reguliavimo mechanizmai nesuderinti, nors progų kaupti, analizuoti patirtį ir priimti radikalius sprendimus buvo per akis. Tuo labiau, kad LB daug metų dirba tie patys, bankų krizes matę spacialistai.

Kas jau kas, bet LB Kredito įstaigų priežiūros departamentui vadovaujantis Kazimieras Ramonas turėtų žinoti patirties vertę. Juk šiam bene svarbiausiam LB padaliniui jis vadovauja jau antrą dešimtmetį.

Beje, iš tikrųjų - kiek metų? Negi tai didesnė komercinė paslaptis negu visa LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko biografija, su kuria galima susipažinti ir internete. LB komunikacijų tarnyba atsakyti į šį LŽ klausimą pažadėjo nebent po paros, kai jau vartote šį laikraščio numerį. Kaip ir į kitą paprastą klausimą - kokias nuobaudas LB buvo skyręs "Snoro" valdytojui Raimondui Baranauskui už reikalavimų nevykdymą.

Nepakeičiamų yra

"Bankų išvogimas - klasikinis sugriovimo metodas. Patirtis turėjo būti, turėjo išlikti. Dabar gal niekas kojomis durų jau neatidarinėja, išdidžiai prisistatydamas ir reikalaudamas savo pinigų", - lyg ir besikeičiančią praktiką primena V.Trukšinas. Kita vertus, jo nuomone, galima LB kaltinti užmaršumu, kaip ir visomis kitomis nuodėmėmis, bet tokiu atveju kyla pavojus apsirikti, kai ne viską žinai. "Yra Europos Sąjungos dokumentas, kuriame reglamentuojama pinigų skaidrumo politika. Pirmuoju punktu nurodoma, kad pinigų politikoje ne viskas turi būti vieša", - tvirtina jis.

Tačiau yra ir nuomonių, kad LB nepersistengia taikydamas prevencines priemones, ir tai jau mėgstama aiškinti darbuotojų asmeniniais interesais. Šiemet keliuose žiniasklaidos leidiniuose buvo publikuoti straipsniai apie kai kurių LB vadovų užpildytas deklaracijas dėl viešuosius interesus pažeidžiančių faktų - jų šeimos narių ir giminaičių pareigas komerciniuose bankuose. Tai jau iš serijos "Kas galėtų paneigti". Taigi, kas galėtų paneigti, kad geriau per griežtai netikrinti banko, kuriame geras pareigas eina, pavyzdžiui, sūnus ir dukra?

"Keliolika ar juolab kelias dešimtis metų institucijai vadovaujantis direktorius - kaip užsistovėjęs kraujas. Jį pradeda kamuoti žmonių visuomenei būdingos ligos: toks asmuo aplimpa pažintimis, pradeda rūpintis savo artimųjų ir giminaičių interesais labiau negu tiesiogine pareiga. LB padėtis šiuo atžvilgiu stabili. Juk nebuvo nė bandyta įvertinti ir 15 metų bankui vadovavusio Reinoldijaus Šarkino rezultatų - išėjo ir viso gero", - svarsto finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

E.Maldeikio nuomone, tikras nesusipratimas, kai vadovų rotacijos nėra tokioje visai Lietuvos ekonomikai svarbioje įstaigoje. "Dabar madinga kalbėti apie rotaciją. Bet dar yra ir patirties argumentas. Galima iš patirties reikalauti, bet jei kas nors įrodys, jog inspektavimo grupė rodė viena, o sprendimas buvo priimtas kitas, tik tada galima įtarti ir piktnaudžiaujant", - prieštarauja V.Trukšinas.

Tiesa, jis pripažįsta, kad pritaikyti patirtį bankų priežiūrai seniems kadrams darosi vis sunkiau techniškai. "Kadangi visi bankai dirba su skirtingomis nelietuviškomis elektroninėmis sistemomis, rasti jose aktualią priežiūrai informaciją be galo sudėtinga. Todėl reikia ir patikimų pagalbininkų, ir skirti lėšų informacijai pirkti", - aiškina V.Trukšinas.

Jis susilaikytų šiandien dėl "Snoro" likimo kaltinti bet ką, nes tikrosios banko žlugimo priežastys esą labai neaiškios. "Nemanau, kad viską galėjo padaryti ir valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas, ir juolab smulkieji akcininkai, nes jiems ne viskas, matyt, buvo sakoma. Matyt, negalima atmesti ir slaptųjų tarnybų rankos", - svarsto jis.

Beje, V.Trukšinas neneigia, kad LB pastangų kontroliuoti bankų veiklą anaiptol neskatina pasirinktas valiutų valdybos modelis - savotiška "kepurė", po kuria patogu paslėpti savo neveiklumą arba nenorėjimą veikti.

Be komunikacijos

Lietuvos žiniasklaidoje 2010 metų rudenį pranešama apie brolių Antonovų bėgimą iš Maskvos į Londoną, vengiant teisminio proceso dėl kaltinimų iš "Investbanko" pagrobus 10 mlrd. rublių (865 mlrd. litų). Į tai ir Lietuvos slaptosios tarnybos negalėjo neatkreipti dėmesio. Taigi daug pamokų ir klaustukų lieka ne tik Lietuvos bankui.

"Iš tikrųjų globali problema yra tai, kad nacionalinės bankinės reguliavimo institucijos negali kontroliuoti tarptautinių finansinių korporacijų veiklos, - sako E.Maldeikis. - Bandymų šią sritį pažaboti būta per G20 susitikimą, bet nieko nepavyko. Tai buvo prielaidos to, kas vyksta pasaulyje dabar - pasaulinė finansų krizė pereina į euro krizę. Lietuvos bankų sistema yra ganėtinai autonomiška, priklauso skandinaviškam sektoriui, kuris yra konservatyvus ir stabilus, palyginti su pasauliniais bankinio sektoriaus skersvėjais."

"Snoro" istorijoje, matyt, taip ir liks daugybė klaustukų. Pasak V.Trukšino, net jam, senam vilkui, sunku susigaudyti, kur LB kompetenciją perėmė Vyriausybė. Mat Lietuvos bankas "Snoro" veiklai paskelbė savotišką moratoriumą, o nacionalizavimas buvo Vyriausybės sprendimas. Tačiau tai įvykdyta be Vyriausybės nutarimo.

"Šioje byloje klaustukų tiek, kad metų jiems išnarplioti bus maža: kas padarė, kas nepadarė, kokie žingsniai buvo lemtingi. O ir priežiūros turima informacija niekada nebuvo ir nebus vieša, nes tokios yra taisyklės", - teigia V.Trukšinas.

Vis dėlto, jo įsitikinimu, LB turi veikti gerokai daugiau - skleisti informaciją, šviesti visuomenę. "Manau, LB turi daug neartų dirvonų. Jo nuostata paprasta: "Mes kepame skaičius, o jūsų reikalas - juos suprasti." Manau, LB priedermė turėtų būti paprastam žmogui suprantama kalba šviesti visuomenę, o jie rašo taip, kad niekas nieko nesuprastų", - sako V.Trukšinas.

Prižiūrima ne viskas

LB atitrūkimą nuo visuomenės išskiria ir E.Maldeikis, ir ne vien dėl informacijos stokos. Pasak jo, LB ilgą laiką kratėsi skubiųjų kreditų bendrovių kontrolės. O štai pastaruosius keletą metų visiškai įsisiautėjo ir bankai - vis daugiau randasi mokamų paslaugų, rinkliavų. "Tai pajamos, kurių nereguliuoja konkurencija. Vadinasi, LB turi rūpėti ir vartotojų interesų apsauga", - neabejoja E.Maldeikis.

Faktai

LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas anksčiau teigė, jog bankas stebėjo situaciją "Snore" ir dar šių metų pradžioje buvo priimtas LB valdybos nutarimas, kuris įpareigojo banką keisti savo vykdomą veiklą. Nuo rugsėjo "Snorą" inspektavo LB darbuotojai. Jų dviejų mėnesių inspektavimo medžiagą V.Vasiliauskas sako gavęs lapkričio viduryje.

Centrinio banko interneto portale yra tik trys žinios, paskelbtos per šiuos metus, apie "Snorą". Sausio 18-ąją LB valdyba apsvarstė banko "Snoras" inspektavimo ataskaitą. Buvo tikrinamas banko valdymas, vidaus kontrolė, atskirų rizikos rūšių (kredito, likvidumo, rinkos ir operacinės) valdymas. LB valdyba išsakė "Snorui" nurodymus, kurių vykdymas leistų daugiau riboti banko veiklos riziką, ypač dėl paskolų, dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių, ir kita. Nustatyti tam tikri reikalavimai dėl banko kapitalo. Jų įgyvendinimas buvo reikalingas tam, kad bankas veiktų patikimai ir stabiliai.

"Snoro" administracijos vadovas įpareigotas ne vėliau kaip per 10 dienų atvykti į LB ir papasakoti, kaip bankas numato šalinti nustatytus veiklos trūkumus ir vykdyti LB valdybos duotus įpareigojimus, o suėjus terminui paaiškinti, kaip įvykdė šiuos nurodymus.

LB valdybos posėdyje pažymėta, kad bankas "Snoras" nepašalino dalies ankstesnio inspektavimo metu nustatytų teisės aktų pažeidimų ir veiklos trūkumų. Todėl LB valdyba įpareigojo Kredito įstaigų priežiūros departamentą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl banko "Snoras" administracijos vadovo padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Kiti du pranešimai - apie LB leidimą "Snorui" dvi subordinuotąsias paskolas įtraukti į banko antrojo lygio kapitalą ir bankui "Finasta" įregistruoti įstatus su nurodytu padidintu kapitalu.

Jau lapkričio 16 dieną LB nusprendė "Snorą" nacionalizuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"