TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos ekonomika - ant vienos kojos

2007 06 13 0:00
Gitanas Nausėda sako netikitintis, kad Lietuvoje pavyks įteisinti progresyvius mokesčius.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Skandinavijos grupei SEB priklausančio didžiausio Lietuvos komercinio SEB Vilniaus banko analitikai nekeičia mūsų šalies ekonomikos augimo prognozių, tačiau mano, kad kainos Lietuvoje didės sparčiau, nei jie anksčiau prognozavo

Anot SEB Vilniaus banko analitikų, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 4,5 proc., o 2008 metais ji bus 3,5 proc - puse procento didesnė nei ekspertai prognozavo kovą.

Pasak SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, didesnę infliaciją lems didelė paklausa, gamintojams leidžianti į kainas perkelti sąnaudas.

Realaus bendrojo vidaus produkto augimo prognozių SEB Vilniaus bankas nepakeitė - manoma, kad BVP šiemet didės 7 proc., kitąmet - 6,5 proc., o 2009 metais - 6 procentais.

"Turime pripažinti, kad jeigu ne "Mažeikių nafta", ko gero, pirmąjį šių metų ketvirtį ekonomikos augimas būtų buvęs įspūdingas ir siekęs beveik 10 procentų. "Mažeikių naftos" veiksnys duoda minusą BVP plėtrai. Tačiau visus minusus užglaisto tvirta vidaus rinka", - kalbėjo G.Nausėda.

Gynėja - vidaus paklausa

Ekspertai teigia, kad šalies plėtra pirmąjį ketvirtį 8,3 proc. didėjo dėl ūkio sektorių, orientuotų į vidaus vartojimą, - vidaus prekybos, nekilnojamojo turto, būsto. G.Nausėda vidaus rinką lygina su geru futbolo vidurio gynėju, kuris užtaiso visus plyšius.

"Lietuvos ekonomika tvirtai atsistojo ant vienos kojos - sparčiai didėjančios vidaus paklausos. Tai yra ir jos stiprybė, ir silpnybė. Viena vertus, vidaus rinka padeda sušvelninti neigiamą mažėjančio grynojo eksporto įtaką ūkio plėtrai, kita vertus, atsiranda ekonomikos perkaitimo požymių ir didėja "kietojo nusileidimo" tikimybė", - rašoma SEB Vilniaus banko parengtoje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje.

Užtektų blogos naujienos

Pasak G.Nausėdos, svarbiausia, kiek gali tęstis vidaus vartojimo bumas. Labiausiai kelia nerimą tai, kad situacija vieną gražią dieną gali radikaliai pasikeisti.

"Skirtingai nuo didžiulių ekonomikų, lūkesčių vaidmuo mažose šalyse yra kur kas svarbesnis. Šiuo metu lūkesčiai itin optimistiniai. Tai skatina žmones vartoti ir skolintis. Bet užtektų keleto negerų naujienų, pavyzdžiui, apie bankų blogesnį paskolų portfelį ar bendrojo vidaus produkto nuviliančio rezultato, ir visuomenė gali pasiduoti visai kitokioms nuotaikoms. Tai pradėtų daryti įtaką ekonomikos augimo rodikliams", - kalbėjo SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.

Alternatyva progresiniams mokesčiams

Šio banko specialistai mano, kad Lietuvos ekonomika yra trapios pusiausvyros - jai negalima primesti nei ekonomikos perkaitimo, nei lėtėjimo etiketės.

"Sunku patikėti, kad įmanoma išbūti "tarp dangaus ir žemės" neribotą laiką. Veikiausiai jau artimiausiais ketvirčiais BVP "kompasas" vis dėlto pasuks rodyklę lėtėjimo kryptimi", - teigiama apžvalgoje.

Anot specialistų, ūkio plėtros lėtėjimas turi ir teigiamų niuansų: politikai nesibaimintų ūkio perkaitimo bei lito devalvavimo pavojų ir imtųsi tolesnio gyventojų pajamų mokesčio mažinimo bent iki 24 procentų.

SEB Vilniaus banko ekspertai apžvalgoje sukritikavo socialdemokratų planus įvesti progresyvinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus. Jų nuomone, taip būtų panaikintas mokesčių sistemos paprastumas - vienas nedaugelio teigiamų bruožų, kuriais mūsų šalis pritraukia užsienio investuotojų dėmesį.

"Norima sulaužyti gana skaidrią mokesčių sistemą tam, kad būtų galima mėgautis tarifais. Tai suduotų smūgį kvalifikuotai darbo jėgai, o ne stambiam kapitalui", - sakė G.Nausėda.

Jo teigimu, mokesčių progresyvumą Lietuvoje garantuoja neapmokestinamasis pajamų dydis, todėl politikai esą mėgina laužtis pro atviras duris. Specialistų nuomone, geresnis kelias mažinti socialinę atskirtį būtų neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas. "Apskaičiavome, kad neapmokestinamojo pajamų dydžio pakėlimas iki 600 litų duotų panašių rezultatų, kaip ir mokesčių tarifų "dauginimas", tačiau socialiai būtų teisingesnis, nes daugiausia laimėtų gaunantieji mažas pajamas", - teigė G.Nausėda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"