TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos ekonomika kaimynų neprisivys

2007 04 17 0:00

Analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos plėtra šiemet bus gerokai lėtesnė negu kitose Baltijos valstybėse

Lietuvos komercinio banko "DnB Nord" banko analitikų pristatytoje apžvalgoje "Baltic Rim Economies: Growth and Constraints" prognozuojama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 6,5 procento. Tuo tarpu Latvijoje BVP kilimas turėtų siekti 9 proc., o Estijoje - 10 procentų.

"Baltijos šalių plėtros tempai tebėra spartūs, tačiau pastebimas ir augimo lėtėjimas. Pirmiausia tai lėmė nusistovėjusios nekilnojamojo turto kainos ir skolinimosi bumo atslūgimas", - per pristatymą sakė "DnB Nord" banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenka.

Reikia reformų

Pasak jo, Lietuva turi galimybę pagal ekonomikos kilimo tempus per trejus ar daugiau metų priartėti prie Estijos, bet tam reikalinga kryptinga valstybės politika pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas ir aukštojo mokslo reforma.

Lietuvai ir Estijai šiemet numatoma 4,5 proc. infliacija, Latvijoje vartotojų kainos, "DnB Nord" prognozėmis, turėtų kilti 5,5 procento. "Tik laiko klausimas, kada susikirs Lietuvos ir Estijos infliacijos kreivės. Manome, kad tai įvyks jau šiais metais", - teigė V.Titarenka.

Jis skeptiškai vertina kalbas apie Baltijos šalių ūkio perkaitimą ir nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimą.

"Kalbėti apie ekonomikos perkaitimą jau tapo madinga. Bankai, analitikai tiesiog pradėjo varžytis ieškodami "sergančios" ekonomikos požymių, ir jų, žinoma, randa. Pirmiausia - tai lėtesni BVP augimo tempai ir kylanti infliacija", - teigė V.Titarenka. Anot bankininko, ekonomikos perkaitimo ženklų Baltijos šalyse yra, bet jie dar nėra tokie grėsmingi ir realaus pavojaus nekelia.

"DnB Nord" analitikų teigimu, nuo perkaitimo regioną kol kas saugo mažos gyventojų pajamos, didėjančios investicijos ir spartus eksporto kilimas, mažas paskolų ir BVP santykis, nekilnojamojo turto rinkos nusistovėjimas ir kiti veiksniai.

Be to, oficialiojoje statistikoje apskaitomi ne visi emigrantų į tėvynę siunčiami uždirbti pinigai. Tai ypač būdinga Lietuvai, nes ji kartu su Lenkija pirmauja Europos Sąjungoje pagal emigrantų skaičių.

Rizikos netrūksta

Vis dėlto rizikos veiksniais analitikai įvardija didelius infliacijos tempus, darbo našumo ir darbo užmokesčio didėjimo atotrūkį, "raibuliuojančią" nekilnojamojo turto rinką, pernelyg optimistinius lūkesčius.

Einamosios sąskaitos deficitas Lietuvoje, banko ekspertų nuomone, šiemet bus mažiausias tarp visų Baltijos valstybių ir sudarys 10 proc. BVP, Estijoje jis bus 11 proc. BVP, o Latvijoje - 17 proc. BVP.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"