TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos ekonomika vis dar važiuoja pirmu bėgiu

2016 07 29 12:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

2,0 proc. – tiek per antrąjį ketvirtį, palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo Lietuvos ekonomika. Nors tai yra didesnis augimo tempas nei praėjusiais metais, kuomet ekonomika vidutiniškai augo 1,6 proc., tačiau tai toli gražu neprimena to augimo tempo, kurį šalies ekonomika demonstravo iki geopolitinės įtampos tarp Vakarų ir Rusijos paaštrėjimo 2014 m.

Antroje metų pusėje ekonominiam augimui aukštesnės pavaros neleis įjungti ir dėl „Brexit“ referendumo išaugęs neužtikrintumas svarbiausiose Lietuvos eksporto partnerėse.

Vartojimas išlieka pagrindinis augimo variklis

Nepaisant lėto ekonomikos augimo vis labiau juntamas darbo jėgos trūkumas didina konkurenciją dėl darbuotojų, o tai kelia į viršų atlyginimus, mažėja ir nedarbo lygis. Dėl to vartotojai jaučiasi pakankamai užtikrintai ir nemažina išlaidavimo mastų. Mažmeninės prekybos apimtys per antrąjį ketvirtį augo beveik 7 proc. – panašiai tiek, kiek ir per pirmąjį ketvirtį. Taigi vartojimas ir toliau išliko pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis.

Po įspūdingo augimo per pirmąjį ketvirtį šiek tiek sustojo eksporto plėtros tempai. Jei per pirmąjį ketvirtį prekių eksportas augo daugiau kaip 8 proc., tai pirminiai duomenys rodo, kad antrąjį ketvirtį augimas jau siekė vos kelis procentus. Traukėsi ne tik naftos produktų, bet ir trąšų, reeksportuojamų vaisių ir daržovių eksportas. Tuo tarpu augimo trajektoriją išlaikė grūdų, baldų, farmacijos produktų eksportas.

Didžiausias augimo stabdis šiais metais išlieka investicijos, kurios traukiasi dėl vis dar neįsibėgėjusio 2014–2020 m. finansinės perspektyvos ES fondų panaudojimo bei mažiau investuojančio transporto sektoriaus. Per pirmąjį šių metų ketvirtį investicijos traukėsi beveik 7 proc., antrąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukimo mastas išliko panašus. Neigiamas investicijų augimo tempas turėtų išsilaikyti visus 2016 m., o ryškesnis atsigavimas prognozuojamas tik 2017 m.

Neaiškumas po „Brexit“ referendumo

Rusijos ekonomikai pradėjus rodyti didesnio stabilumo ženklus, didžiausiu galvos skausmu tampa neaiškumo klimatas Europoje po „Brexit“ referendumo. Verslo lūkesčiai Europoje liepą jau nėrė į apačią, euro zonai antroje metų pusėje greičiausiai nepavyks išvengti recesijos. O tai turės neigiamų pasekmių Lietuvos eksporto plėtrai.

Nors duomenys nerodo, kad Lietuvos verslo lūkesčiai po „Brexit“ judėtų žemyn, apie ketinimus stabdyti investicinius projektus jau pranešė kai kurios nuo Jungtinės Karalystės rinkos labiau priklausančios Lietuvos įmonės. Todėl išlieka rizika, kad neužtikrintumas Europoje gali persimesti ir į Lietuvą bei stabdyti investicijų plėtrą šalyje. Savo ruožtu kritusi Jungtinės Karalystės svaro vertė paveiks ir emigrantų perlaidas skaičiuojant eurais, o tai gali nežymiai neigiamai paveikti vartojimą.

Po „Brexit“ referendumo „Danske Bank“ sumažino Lietuvos BVP augimo prognozę – 2016 m. tikimasi 2,5 proc. augimo. 2017 m. augimas turėtų paspartėti iki 2,7 proc. Nepaisant to, šiais ir kitais metais Lietuva išliks sparčiausiai auganti ekonomika Baltijos šalyse. 2016 m. Latvijai prognozuojamas 1,8 proc., Estijai – 1,9 proc. augimas. 2017 m. Baltijos kaimynių ekonomikos turėtų augti atitinkamai 2,6 ir 2,1 proc.

Autorius yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"