TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos ekonomikai nereikia Robino Hudo

2014 01 25 6:00
Ž.Mauricas Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Progresinių mokesčių lemtis Lietuvoje būtų prasta – menkos surinktos lėšos ir padidėjusi jaunimo emigracija. „Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico manymu, šiuo metu šalyje galima kalbėti tik apie mokesčių ir šešėlio mažinimą bei korupcijos išgyvendinimą, o ne dirbtinai kuriamą pajamų lygybę, iš vienų atimant ir kitiems išdalijant.

„Žalingos net kalbos apie dar didesnį sąžiningai dirbančių, mokesčius mokančių, neemigravusių ir ant savo pečių šalies ekonomiką vežančių žmonių apmokestinimą. Ypač dabar, kai Lietuvos ekonomika tik pradėjo atsigauti, o darbo užmokestis – kilti“, - „Nordea“ banko surengtoje konferencijoje teigė ekonomistas Ž.Mauricas.

Lietuva pagal nominalias namų ūkių pajamas Europos Sąjungoje (ES) yra trečia nuo galo ir lenkia tik Rumuniją bei Bulgariją. Nors pajamų nelygybė Lietuvoje yra šiek tiek didesnė nei vidutiniškai ES, tačiau yra daug ES šalių, kur nelygybė dar didesnė už ES vidurkį: Italija, Ispanija, Graikija, kaimynė Latvija ar Jungtinė Karalystė.

Tiesa, finansinė nelygybė turi reikšmingą įtaką gyventojų laimės indeksui, o Lietuva pagal jį rikiuojasi sąrašo gale. „Jei norime gyventi laimingoje visuomenėje, reikia didinti gyventojų pajamas ir mažinti pajamų nelygybę“, - sakė ekonomistas. Jis pabrėžė, kad laimės indeksui didesnės įtakos turi didesnės pajamos, todėl pirmiausia reikėtų susikoncentruoti į ekonomikos augimą, taigi leisti žmonėms uždirbti, o ne kalbėti apie progresinius mokesčius kaip priemonę mažinti nelygybę iš turtingesnių atimant.

Ekonomikoje, pasak jo, egzistuoja „Robino Hudo efektas“: skurdžiose valstybėse pajamų nelygybė natūraliai būna maža, nes visi gyventojai turi vienodai menkas galimybes tapti gerokai turtingesni už kitus. Valstybei vystantis, pajamos pradeda augti, ir pajamų nelygybė didėja tol, kol valstybė tampa pakankamai turtinga, kad pajamų nelygybė natūraliai sumažėtų.

„Lietuva šį etapą jau išgyveno - pajamų nelygybė šalyje jau mažėja. Todėl galima daryti prielaidą, jog pirmiausia reikėtų imtis priemonių, kad augtų žmonių pajamos, tuomet nelygybė sumažės savaime“, - sakė ekonomistas.

Mažai turtingųjų

Statistika rodo, kad dabar mokesčių našta skirtingų sluoksnių gyventojams Lietuvoje yra beveik vienoda. „Paprasti žmonės“ sumoka tik šiek tiek mažiau mokesčių – jiems taikomas bendras mokesčių tarifas siekia 51 proc., o vidurinei klasei ir turtingiesiems – 55 procentus.

„Tai reiškia, kad progresyvumas yra labai mažas ir dėl to didžiąją dalį – 54 proc. - mokesčių Lietuvoje sumoka „paprasti žmonės“, kurie gauna labai mažas pajamas. Tačiau turtingųjų Lietuvoje yra labai mažai, todėl nėra kam šių mokesčių perkelti“, - teigė Ž.Mauricas ir pridūrė, kad ES kontekste turtingųjų Lietuvoje iš viso yra labai mažai. Tai, anot jo, puikiai iliustruoja skaičiai: Lietuvoje „paprasti žmonės“, per mėnesį uždirbantys iki 3000 litų, sudaro 86,7 proc. visų šalies gyventojų.

Tiek uždirbantys gyventojai ES kontekste yra įvardijami kaip esantys žemiau skurdo rizikos ribos ir jų ES yra vos 23,7 procento. Vidurinė klasė Lietuvoje sudaro vos 12,7 proc., o ES – 50,7 procento. Turtingųjų, kurių pajamos per mėnesį viršija 7000 litų, Lietuvoje yra vos 0,6 proc., o ES vidurkis – 18,3 procento.

„Be abejo, būtų galima bandyti apmokestinti vidurinę klasę, bet ji irgi nėra gausi. Be to, nesakyčiau, kad šie Lietuvos žmonės yra labai turtingi, ypač ES kontekste. Tuo labiau kad daugiau apmokestinti, pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistai gali išvažiuoti dirbti į kitą valstybę“, - sakė Ž.Mauricas.

Jis pažymėjo, kad jaunimas nuo 25 iki 35 metų daugiausia priklauso vidurinei klasei – jaunų žmonių tarp šios klasės atstovų yra 21 proc., o tarp visų kitų – tik po 14 procentų. „Vadinasi, jie tam tikra prasme sudaro vidurinės klasės branduolį. Gali būti, kad apmokestinus šią klasę didžioji dalis jaunimo emigruos. Jau dabar 25-29 metų amžiaus grupėje emigravę 22 proc. gyventojų“, - priminė ekonomistas.

Nereikia Robino Hudo

„Nordea“ atstovo teigimu, pastaruoju metu Lietuvoje netyla kalbos, kad valstybės išlaidos yra per mažos, esą socialinės problemos pradingtų, jei pavyktų surinkti didesnį biudžetą ir jį perskirstyti. Neretai remiamasi Skandinavija, kuri perskirsto net 50 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai Lietuva – 30 proc. BVP.

„Iš tiesų valstybės išlaidų dydis nelemia pajamų lygybės“, - tikino Ž.Mauricas. Jis pažymėjo, kad, pavyzdžiui, tarp daugiausia išleidžiančių valstybių yra Graikija, kuri turi didelę armiją valdininkų ir nesugeba iš šalies išgyvendinti pajamų nelygybės bei korupcijos. Tuo metu Šveicarija, Norvegija per biudžetą lėšų perskirsto mažiau nei Lietuva, tačiau pasižymi mažesne pajamų nelygybe. Todėl ekonomistas pažymėjo, kad valstybės kaip „Robino Hudo vaidmuo“ nėra efektyvus.

Pagrindinės bėdos

Ž.Maurico skaičiavimais, viešajame sektoriuje iki 1000 litų uždirba tik 16 proc. darbuotojų, o privačiame sektoriuje tokią algą gaunančiųjų yra net 27 procentai. Ekonomisto teigimu, kyla įtarimas, kad privačiame sektoriuje dalis darbuotojų gauna papildomų nelegalių pajamų.

„Jeigu privačiame sektoriuje būtų tokia pati atlyginimų struktūra kaip valstybiniame, papildomai būtų sumokama 700 mln. litų „Sodros“ įmokų ir 350 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio. Biudžetas būtų papildytas apie 1 mlrd. litų vien dėl to, kad pavyktų ištraukti darbuotojus iš šešėlio“, - sakė jis.

Ekonomisto manymu, sprendžiant pajamų nelygybės problemą pirmiausia reikėtų susidoroti su korupcija, o ne įvesti progresinius ar naujus mokesčius ir manyti, kad problemos bus išspręstos perskirsčius daugiau lėšų per biudžetą. „Jei palygintume darbuotojų mokesčių naštą nominalia išraiška, Lietuvoje ji yra didžiausia. Mes ir taip esame ganėtinai smarkiai apmokestinę savo darbuotojus, tik jų turime nedaug. Taigi visos viltys - ekonomikos augimas“, - pabrėžė Ž.Mauricas.

Ekonomisto siūlymu, pirmiausia reikėtų kaip įmanoma mažinti viešąjį sektorių ir biurokratų skaičių, esą tai padariusių Airijos ir Kanados ekonomika ėmė smarkiai augti. Taip pat, anot jo, vertėtų atsisakyti socialinės nelygybės nemažinančių lengvatų, pavyzdžiui, PVM lengvatos centriniam šildymui, mat jau daugelį metų ja naudojasi turtingesni gyventojai, o ne skurdžiausieji, gaunantys kompensacijas. Be to, reikėtų neproteguoti neefektyviai veikiančių monopolijų ir nesvaidyti populistinių pažadų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"