TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos eksportą pernai smukdė naftos perdirbėjai

2015 02 07 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos eksportas 2014 metais siekė 24,544 mlrd. eurų, importas - 26,531 mlrd. eurų, arba atitinkamai 0,6 proc. mažiau ir 1,2 proc. daugiau nei 2013 metais.

Lietuvos užsienio prekybos deficitas pernai, palyginti su 2013 metais, padidėjo 28,1 proc., iki 2,13 mlrd. eurų. Remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, tai pranešė Statistikos departamentas.

Be mineralinių produktų, eksportas ir importas per metus padidėjo atitinkamai 6,7 proc. ir 9,7 procento. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas sumenko 6,7 proc., o be mineralinių produktų - padidėjo 4,7 procento. Investicinių prekių eksportas šiemet išaugo 10,4 proc., iki 2,967 mlrd. eurų (12,2 proc. viso eksporto), importas - 14,5 proc., iki 3,837 mlrd. eurų (14,5 proc. viso importo).

Anot statistikų, eksporto smukimui pernai įtakos turėjo sumažėjęs naftos produktų (24,4 proc.), antžeminio transporto priemonių (20 proc.) eksportas. Importo didėjimą lėmė išaugęs elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (35,2 proc.), katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (22,1 proc.) importas.

Per mėnesį (gruodį, palyginti su lapkričio mėnesiu) eksportas sumažėjo 11,2 proc., iki 1,924 mlrd. eurų, importas - 16,3 proc., iki 2,117 mlrd. eurų. Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumenkęs naftos produktų (13,3 proc.), katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (16,3 proc.), antžeminio transporto priemonių (28,8 proc.) eksportas. Importo mažėjimą lėmė sumenkęs mineralinių produktų (9,4 proc.) bei laivų, valčių ir plaukiojančių įrenginių importas.

Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas per mėnesį sumažėjo 10,6 proc., importas - 18,6 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas per mėnesį sumenko 12,5 proc., o be mineralinių produktų – 13,2 procento.

Statistikos departamento duomenimis, svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės pernai buvo Rusija (20,8 proc.), Latvija (9,2 proc.), Lenkija (8,3 proc.), Vokietija (7,2 proc.), importo – Rusija (21,6 proc.), Vokietija (10,9 proc.), Lenkija (9,4 proc.) ir Latvija (6,9 proc.).

Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (10,4 proc.), Latviją (8,1 proc.), Nyderlandus (7,3 proc.) ir Lenkiją (7 proc.).

Europos Sąjungos (ES) šalims teko 54,9 proc., o NVS šalims - 32,4 proc. Lietuvos eksporto. Importas iš ES šalių sudarė 63,8 proc., o iš NVS šalių - 27,5 proc. viso Lietuvos importo.

Pasak statistikų, didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (17,8 proc.), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (15,4 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (9,2 proc.). Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (25,3 proc.), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (17 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (10,4 proc.) Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (26 proc.), įvairių pramonės dirbinių (9,9 proc.) bei paruoštų maisto produktų (7,9 proc.).

„Eksporto požiūriu šie metai bus komplikuoti dėl prastokos euro zonos situacijos ir dėl netekčių Rusijoje. (...) Trečiųjų rinkų paieška yra pageidautinas dalykas, bet pirmaisiais metais dar neverta tikėtis ypatingų stebuklų. Todėl manyčiau, kad nuo vidaus rinkos būklės priklausys labai daug“, - sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Ekonomistams taip pat kelia nerimą tai, kad Lietuvos ūkio plėtrą gali pristabdyti žemas investicijų lygis. „Dar vienas veiksnys, kuris turbūt slopins Lietuvos ekonomiką, ir tai jau rodo įmonių lūkesčiai, yra investicijos. Tiek nekilnojamojo turto rinkoje matome mažėjantį aktyvumą, tiek įmonės, pamačiusios, kokio gylio yra Rusijos problemos, turbūt daug mažiau skirs dėmesio tyrimams ir plėtrai“, - kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis.

G. Nausėdos teigimu, investicijų augimą galėtų paskatinti naujos ES finansinės perspektyvos lėšų įsisavinimas. „Investicijų procesas kelia nerimą. Geopolitinis neapibrėžtumas turi įtakos investuotojų nuotaikoms. Dėl to labai laukčiau prasidedant ES struktūrinių fondų paramos įsisavinimo, jis paprastai pagyvina investicinį procesą“, - teigė ekonomistas.

LŽ, BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"