TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos eksportuotojai atsidūrė iššūkių epicentre

2015 09 08 12:35
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos prekių eksporto (išskyrus naftos produktus) apimtys, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, praktiškai nepasikeitė. Eksporto plėtros išsikvėpimą lėmė ne vien su Rusija susiję iššūkiai, bet ir vangi Vakarų rinkų raida bei prastesnis vartojimo apetitas likusio pasaulio rinkose.

Lietuvos eksporto augimas šių metų antroje pusėje įsibėgės nežymiai, prognozuoja DNB banko analitikai. Vis tik netolima ateitis teikia vilčių: nyksta statistinė palyginamosios bazės įtaka dėl Rusijos embargo, be to, Lietuvos eksportuotojams peno turėtų duoti pagreitį įgaunantis vartojimo augimas Europoje. Energijos šiam ūkiui įliejo Europos centrinio banko vykdoma skatinamoji pinigų politika, dėl jos nusilpęs euras ir stipriai atpigusi nafta, rašoma išpaltintame pranešime spaudai. Tai kelia Vakarų valstybių vartotojų lūkesčius ir, tikėtina, gerina importo apetitą iš Lietuvos.

„Pernai praktiškai užsivėrus Rusijos rinkai mūsų eksportuotojai karštligiškai suskubo ieškoti, kuo ją pakeisti. Tai teisinga ilgalaikė strategija, tačiau tvarūs verslo, politiniai ir diplomatiniai ryšiai užsimezga ne per naktį. Šių pastangų derlių pjausime ateityje. Metai – per trumpas laiko tarpas kompensuoti Rusijos rinkos praradimus. Be to, vangiai augo ir pagrindinės prekybos partnerės – euro zonos – ūkis. Nors eksporto atsigavimą antrojoje metų pusėje siejame su Vakarų rinkų atsigavimu, vis tik eksportuotojai turi būti atidūs, nes šiuo metu neapibrėžtumas rinkose yra kaip niekada didelis“, – komentuoja DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pagrindinės rinkos – sąstingyje

Dėl kiekybinio skatinimo programos euro zonos ekonomika tik pradeda sparčiau augti – fiksuojami gerėjantys mažmeninės prekybos rezultatai, į teigiamą zoną išlipo bankų paskolų portfelio namų ūkiams ir įmonėms augimas. Tačiau Europos ekonomikos atsigavimas dar yra silpnas, o pastaruoju metu susiduriama su naujais iššūkiais – smarkiai išaugusia migrantų lavina, Europos poliarizacijos problema, lėtėjančia besivystančių šalių, o ypač Kinijos, plėtra ir atitinkamai mažėjančia paklausa euro zonos eksportui.

DNB Markets šiemet euro zonos ekonomikai prognozuoja 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Tačiau Lietuva gali džiaugtis ilgalaikiais prekybiniais ryšiais su pačiomis sveikiausiomis ir dinamiškiausiomis ES narėmis, t.y. Vokietija, Švedija, Lenkija, Latvija ir Jungtine Karalyste.

Rusijos ūkis susiduria su atpigusios naftos, kritusio rublio kurso ir Vakarų sankcijų iššūkiais (DNB Markets prognozė 2015 m. – 4 proc. BVP kritimas). Tiesa, Rusijos rinka Lietuvos eksportuotojams jau nėra tokia reikšminga – lietuviškos kilmės prekių eksportas į šią rinką pirmąjį šių metų pusmetį nesiekė 3 proc., o Lietuvos įmonės prisitaikė ir išplėtė eksporto geografiją. Pavyzdžiui, smarkiai išaugo eksporto apimtys į JAV. Pienininkai reikšmingai padidino eksportą į tokias egzotiškas šalis, kaip Saudo Arabija, Kuba, Iranas ar Japonija. Mėsos ir mėsos produktų gamintojai taip pat išplėtė eksporto rinkų žemėlapį, tačiau Rusijos praradimų kol kas atsverti nepavyksta.

Lietuvos eksportuotojams vis įdomesnė tampa palyginti sparčiai auganti JAV rinka – pirmam startui palankus euro atžvilgiu stiprus dolerio kursas, nutiesiami nauji diplomatiniai ir techniniai prekybos tiltai. Todėl ne veltui į šią ekonomiką lietuviškų prekių eksportas šių metų pirmąjį pusmetį ūgtelėjo net 36 proc.

DNB analitikai eksportuotojams siūlo atkreipti dėmesį į vis akivaizdesnius savotiško „valiutų karo“ požymius. Nors nusilpęs dolerio atžvilgiu euras ir palankus Lietuvos eksportuotojams, vis tik kai kurios šalys, kuriose norime įsitvirtinti, ar teks konkuruoti užsienio prekybos arenoje, savo valiutas nuvertina dar labiau.

Užsienio rinkoms užkariauti reikia naujų ginklų

I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, svarbu imtis priemonių, kad neliktume tarptautinės arenos užribyje. „Lietuvos įmonių konkurencingumas tarptautinėse rinkose silpsta, nes kyla darbo užmokestis ir jau negalime naudoti pigios darbo jėgos šalies kozirio. Teisingas žingsnis yra palaipsniui keisti ekonomikos struktūrą ir skatinti aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportą. Lietuva jau gali pasigirti naujais paslaugų ir technologijų centrais, tačiau tai tik pirmas nedrąsus žingsnis tikslo link. Aukštųjų technologijų prekių ir paslaugų eksporto dalimi nusileidžiame ne tik daugeliui išsivysčiusių ES valstybių, bet ir kaimynėms Estijai ir Latvijai“, – pažymėjo I. Genytė-Pikčienė.

Pasak ekonomistės, Lietuvai ir toliau būtina skatinti aukštesnę pridėtinę vertę kuriančią pramonę bei paslaugas, pirmiausia, kuriant palankią terpę veikti – dirbti, gyventi ir mokytis talentingiems specialistams bei stengtis pritraukti tiesiogines užsienio investicijas ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"