TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos energetinei izoliacijai ateina galas

2014 12 10 6:00
Daivis Virbickas: „Aišku, kad ir Švedija, ir Lenkija mums diktuos elektros kainų madas.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuva po 2016 metų iš energetikos salos virs sankryža, kurioje susikirs elektros energijos jungtys tarp Skandinavijos, Vidurio Europos ir Rytų šalių.

„Į Lietuvą jau ateinantys nepriklausomi tiekėjai su tarptautine veiklos patirtimi turės gerokai daugiau galimybių valdyti riziką ir pasiūlyti Lietuvos pramonei geriausią produktą. Iš padidėjusios konkurencijos visi tik laimės“, - interviu „Lietuvos žinioms" sakė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Iš parduotuvės - į prekybos centrą

- Po metų Lietuva naujomis jungtimis suartės su Švedijos ir Lenkijos rinkomis. Kaip padidėjusios perdavimo galimybės paveiks mūsų elektros rinką?

- Iki šiol turėjome galimybę apsipirkti mažoje miestelio parduotuvėje. Po 2016 metų galėsime įeiti į didžiulį prekybos centrą. Ką mes ten pirksime, priklausys nuo mūsų, bet galimybę turės ir gyventojai, ir verslas – juk 70 proc. elektros Lietuvoje suvartoja verslas – prekyba, transportas, pramonė.

Jungtys leis importuoti ir eksportuoti elektrą. Kuria kryptimi elektra tekės, priklausys nuo kainų skirtingose jungties pusėse. Šiandien mūsų elektros kaina didesnė nei kaimynų švedų, tad elektra tikrai tekėtų iš Švedijos. Turbūt elektrą importuotume ir iš Lenkijos, nes Lietuvoje kainos yra didžiausios regione. Jeigu pas mus atsirastų generuojančių šaltinių, kurie sugebėtų pasiūlyti pigesnę nei kaimynų elektrą, jos srautas apsisuktų. Jungtys dirbs ateinančius 30-40 metų, per tą laiką daug kas gali įvykti. Esame elektros importo šalis, tačiau mūsų galimybės importuoti elektrą bus visiškai naujos, atsiras 700 megavatų (MW) galios perdavimo linija iš Švedijos ir 500 MW – iš Lenkijos, kartu sudėjus, tai daugiau nei yra Lietuvos elektros energijos poreikis vasarą.

- Labai skiriasi Lenkijos ir Švedijos nacionalinės elektros rinkos balansas: Švedijoje beveik 43 proc. elektros pagamina hidroelektrinės (HE), 41 proc. – atominės elektrinės (AE), Lenkijoje apie 90 proc. gamybos pagrįsta iškastiniu kuru, daugiausia akmens anglies. Kokią įtaką tai daro elektros gamybos efektyvumui ir kainai?

- Elektros gamyba Švedijos HE labai priklauso nuo vandens kiekio – lietingais metais pagaminama daug elektros, susidaro jos perteklius, pasiūla didėja, kainos mažėja. Švedijos AE nėra naujos, jau atsipirkusios, elektros gamybos savikaina jose taip pat maža. Taigi beveik visa Švedijoje gaminama elektra yra pigi.

Lenkija yra akmens anglis kūrenanti šalis. Anglimis kūrenamų elektrinių savikaina labai priklauso ne tik nuo kuro, bet ir nuo taršos leidimų kainos. Taršos leidimų rinka yra dinamiška, 2012-2013 metais jie kainavo pigiausiai istorijoje. Iš dalies dėl to pernai Lenkijoje elektra buvo gana pigi. Ši šalis ateityje veikiausiai neatsisakys tokių savo elektrinių, nes tai socialiai jautri sritis. Lenkija iki 2030 metų gaus pakankamai taršos leidimų, kad elektra nebrangtų, taip pat nemažai lėšų bus skirta ir elektrinėms modernizuoti, kad jos mažiau terštų aplinką.

Švedijoje daug diskutuojama dėl AE uždarymo. Jeigu būtų įgyvendintas dabartinis planas, švedai iki 2022-2026 metų uždarytų 4 reaktorius, tai sudarytų apie 7 proc. elektros gamybos portfelio. Švedijos politinėse diskusijose vyrauja nuostata, kad AE plėtra nėra pageidautina.

Kur nuves technologijos revoliucija

- Koks prognozuojamas elektros energijos poreikis Švedijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje per artimiausius 20-30 metų: ar jos reikės daugiau, ar mažiau?

- Iki 2010 metų krizės energijos poreikis Europoje labai smarkiai augo - net po 5 proc. per metus. Per krizę jis sumažėjo. Paskutinius kelerius metus poreikis beveik nesikeitė. Ateityje Europos šalys, ypač Švedija, turi potencialo daugiau taupyti elektros energiją, negu didinti jos gamybą. Lietuvoje pagal tai, kiek elektros energijos vartojama BVP sukurti, poreikis greičiausiai didės.

Viena vertus, elektros poreikis gali mažėti dėl diegiamų naujų technologijų – taupiosios elektros lemputės namuose, nauji elektros varikliai pramonėje, mažėja patalpoms šildyti ir vėsinti naudojamos elektros energijos dalis. Per 20 metų elektros prietaisų buityje gerokai padaugėjo, bet jie naudoja mažiau elektros energijos.

Kita vertus, dėl tų pačių technologijų elektros reikės daugiau. Pavyzdžiui, elektromobiliams. Sparčiai auga duomenų perdavimas, prieš 10 metų kalbėjome apie megabaitais perduodamą duomenų kiekį, šiandien jau apie gigabaitus. Ir tai tik buityje. Tam reikia didžiulių duomenų centrų, o šiems – aušinimo technologijų, kurias maitina elektros energija. Esame ant technologijos revoliucijos slenksčio, ir nežinia, kur ji nuves. Aišku viena, be elektros energijos ekonomika žlugtų, o kiek elektros reikės, parodys gyvenimas.

Apsups didžiulės elektros rinkos

- Lenkija, turėdama jungtis su Vokietija, Čekija, Slovakija, Švedija, Ukraina ir Baltarusija, o Švedija, susijungusi su Danija, Suomija, Norvegija, Vokietija ir Lenkija, jau dabar daugiau elektros eksportuoja nei importuoja. O Lietuva dabar beveik 70 proc. elektros importuoja. Ar 2016-aisiais, kai susijungsime su dviem galingomis elektros rinkomis, mūsų importo disbalansas dar labiau neišaugs?

- Palyginimui, Švedija per metus eksportuoja apie 10 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos, tai yra tiek, kiek Lietuva per metus suvartoja. Bet Švedija didesnė už Lietuvą 14 kartų. Lietuva importuoja elektros energiją, nes vietinė gamyba negali pasiūlyti konkurencingos kainos.

Kaip bus ateityje? Švedijos AE gamyba yra gana stabili, o HE priklauso nuo vandens kiekio. Būdavo metų, kai Norvegijoje vyravo sausi orai ir vandens pritrūko, tada kainos pašoko. Bus momentų, kai vandens tikrai netrūks, pavyzdžiui, per pavasario potvynius, bus, kai vandens trūks. Bet net ir šiuos periodus įvertinus, Lietuvos rinka šiandien brangiausia.

Aišku, kad ir Švedija, ir Lenkija mums diktuos elektros kainų madas. Ir Suomija diktuos - per jungtį su Estija. Nes tai didžiulės rinkos. Mes su savo 10 TWh metinio poreikio sudarysime mažiau negu 10 proc. vien Švedijos poreikio. Lietuva, palyginti su Švedija ir Lenkija kartu paėmus, sudaro vos 3,33 proc. jų poreikio. Kokią įtaką galime daryti? O juk šalia dar didžiulė Rytų rinka.

Dideli projektai – visam regionui

- Ar, turint tai omeny, mums reikėtų plėtoti savo generavimo šaltinius, didinti gamybos portfelį, juk tų didžiulių rinkų vis tiek neperšoksime?

- Mano asmenine nuomone, reikėtų. Jeigu elektrą tik importuosime, visiškai priklausysime nuo kaimynų. Bet ką nors planuodami statyti turime vertinti visą regioną, ne tik Lietuvą. Didesniam projektui turime ieškoti partnerių, ir nėra skirtumo, kur būsimasis generavimo objektas stovės – Latvijoje ar Lietuvoje. Vietinei rinkai dirba tik šilumos jėgainės, o didelių elektros gamybos šaltinių rinka yra regioninė, netgi ne tik trijų Baltijos šalių.

- Kokią įtaką galimybėms prekiauti elektra su Lenkija darys tai, kad mūsų pietinė kaimynė nepriklauso „Nord Pool Spot“ biržai, kurios narėmis yra Skandinavijos ir Baltijos šalys?

- Iš esmės per „LitPolLink“ jungtį bus sujungta „Nord Pool Spot“ birža (kuriai priklauso Lietuva) su Lenkijos birža. Tokį atvejį jau turime: Lenkiją su Švediją jungia 600 MW „SwePol“ jungtis. Tą patį mechanizmą ketiname taikyti prie Lietuvos ir Lenkijos sienos.

- Ar didesnės Lietuvos rinkos galimybės galėtų išplėsti itin nedidelį nepriklausomų elektros tiekėjų būrį Lietuvoje?

- Tai jau vyksta. Licenciją prekiauti elektra visai neseniai gavo Europos milžinas „EDF Trading“, licenciją jau turi visoje Europoje prekiaujantis šveicarų kapitalo koncernas ​ALPIQ ENERGY SE bei dar vienas milžinas "AXPO Nordic". Manau, kad ateityje tokių stiprių žaidėjų čia tik daugės, nes jiems įdomu dirbti Lietuvoje, kuri tampa galimybių sankryža tarp Skandinavijos, Vidurio Rytų Europos ir Rytų arba trečiųjų šalių rinkos.

Į Lietuvą jau ateinantys nepriklausomi tiekėjai, turintys tarptautinės veiklos patirties, turės gerokai daugiau galimybių valdyti riziką ir pasiūlyti Lietuvos pramonei geriausią produktą. Iš padidėjusios konkurencijos visi tik laimės. Tai jau atsitiko telekomunikacijų rinkoje – keli stiprūs žaidėjai lemia, kad Lietuvoje kainos yra mažiausios regione, o mobilusis ryšys, kadaise buvęs prabanga, dabar prieinamas kiekvienam vaikui.

Rubrika rengiama bendradarbiaujant su elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"