TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos gyventojai būstą keičia beveik rečiausiai Europoje

2015 11 12 9:50
LŽ archyvo nuotrauka

Baltijos šalyse gyventojų, patenkintų savo būstu, yra mažiau negu Europos Sąjungoje, tačiau ir keičia būstą mažesnė jų dalis. Tai, kad šeimos lieka gyventi būstuose, kurie juos ne visai tenkina, daugiausiai lemia per mažos pajamos, kurių nepakanka įsigyti geresnius namus, rašoma naujausiame SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje parengtame leidinyje „Baltic Household Outlook“. 

Eurostato duomenimis, dažniausiai būstą Europoje keičia Skandinavijos šalių gyventojai. 2012 metais didžiausia dalis namų ūkių, nurodžiusių, kad per pastaruosius penkerius metus keitė gyvenamąją vietą, buvo Švedijoje – 40 procentų. Europos Sąjungos vidurkis siekė 18 procentų.

Baltijos šalyse šis rodiklis gerokai mažesnis. Tarp Baltijos šalių didžiausia dalis būstą per penkerius metus pakeitusių gyventojų buvo Estijoje – 16 procentų. Latvijoje tokių 10 proc., Lietuvoje dar mažiau – tik 6 procentai.

Labiau sėslūs gyventojai buvo tik naujosiose Europos Sąjungos šalyse narėse – būstą per penkerius metus keitė 4 proc. Kroatijos, 3 proc. Bulgarijos ir 2 proc. Rumunijos gyventojų.

Įvairiose Europos Sąjungos šalyse namų ūkiai nevienodai patenkinti savo gyvenamuoju būstu. Remiantis Eurostato duomenimis, labiausiai savo būstu patenkinti olandai – net 96 proc. šios šalies gyventojų nurodo, kad yra patenkinti arba labai patenkinti savo namais. Baltijos šalyse gyventojai savo būstu patenkinti mažiau. Latvijoje savo būstu patenkinti 85 proc., Estijoje – 80 proc., Lietuvoje – 84 proc. šeimų. Atitinkamas Europos Sąjungos rodiklis – 89 procentai.

„Nors penkios iš šešių šeimų Lietuvoje yra patenkintos savo gyvenamuoju būstu, tačiau, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, gana didelės dalies gyventojų jų būstas netenkina. Ir tam yra priežasčių: maždaug penktadaliui šeimų Baltijos šalyse jų būstai yra per maži, vis dar nemažai Baltijos šalių namų ūkių gyvena prastos būklės būstuose ar būstuose be visų patogumų.“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Būsto keitimas dažnai siejamas su besikeičiančiais šeimos poreikiais ir didėjančiomis finansinėmis galimybėmis pagerinti gyvenamosios vietos kokybę.

Remiantis Eurostato duomenimis, namų ūkiai Baltijos šalyse į gyvenamąjį būstą investuoja mažesnę pajamų dalį negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Naujausiais 2013 metų duomenimis, namų ūkių kapitalo investicijų, kurias daugiausia sudaro būstui pirkti ir renovuoti skirtos lėšos, ir disponuojamų pajamų santykis vidutiniškai Europos Sąjungoje buvo 7,8 procento. Estijoje šis rodiklis buvo panašus – 7,2 proc., tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje mažesnis – atitinkamai 5,5 proc. ir 4,9 procento.

Pasak ekspertės, tai, kad Baltijos šalyse žmonės rečiau keičia būstą ir mažiau į jį investuoja, priklauso ne tiek nuo nesikeičiančių poreikių, kiek nuo ribotų gyventojų finansinių galimybių, kurios vis dar mažesnės negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, norint gauti paskolą ir nusipirkti naujos statybos 40 kv. m butą sostinėje vidutinį darbo užmokestį gaunantis vilnietis maždaug pusketvirtų metų turėtų taupyti trečdalį savo pajamų, kad sukauptų reikalingą pradinę 15 proc. įmoką. Rygoje tai užtruktų maždaug trejus, Taline – pustrečių metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"