TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos ir Rusijos verslininkai - kartu prieš krizę

2009 07 01 0:00
Premjeras A.Kubilius išklausė Lietuvos ir Rusijos verslo tarybų vadovų B.Lubio ir V.Trigubko išsakytas tarpvalstybinio bendradarbiavimo plėtros galimybes ir jų spragas.

Svarbiausia Lietuvos prekybos partnere išliekant Rusijai, mūsų krašto verslininkams yra itin svarbu išlaikyti palankius dvišalius ekonominius santykius. Rusijos verslininkams taip pat svarbūs ryšiai su mūsų šalies verslu. Vakar abiejų šalių pramonininkai rinkosi į tarptautinę konferenciją, kurios metu buvo nagrinėtos dvišalių ekonominių bei prekybinių ryšių plėtojimo perspektyvos.

Vakar Vilniuje, koncerno "Achemos grupė" būstinėje vykusią tarptautinę konferenciją "Lietuvos ir Rusijos ekonominio bendradarbiavimo plėtra ir iššūkiai pasaulinių finansinių ir ekonominių pokyčių akivaizdoje" organizavo pernai lapkritį šalies verslininkų iniciatyva suburta Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija verslo taryba ir Rusijos verslo taryba bendradarbiavimui su Lietuva.

Lietuvos ir Rusijos tarybų tikslas - geriau pažinti abiejų šalių rinkas, sumažinti ekonominio bendradarbiavimo barjerus, sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą, padėti įtvirtinti esamus ir užmegzti naujus verslo kontaktus bei prisidėti prie geros kaimynystės stiprinimo.

Pirmiausia - kaimyniški santykiai.

Su Rusijos ir Lietuvos pramoninkais susitikti atvykęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius pasidžiaugė, kad mūsų šalies investicijos Rusijoje lyginamos su JAV ar Vokietijos investicijomis. "Džiugu, kad rodikliams krentant, verslas susitinka ieškoti naujų galimybių. Sunkmetis - galimybių metas ir nereikia šių galimybių praleisti", - teigė A.Kubilius. Pasak jo, Lietuva santykiuose su Rusija visada siekė plėtoti abipusiai naudingus santykius, tokios pozicijos bus laikomasi ir ateityje.

Pasak Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija verslo tarybos pirmininko, koncerno "Achemos grupė" prezidento Bronislovo Lubio, žiūrint formaliai - jokių Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo kliūčių nėra. "Tačiau daugiausia klausimų kyla krovinių pervežimo srityje. Amžinas klausimas - tranzito paslaugų tarifai. Tranzitinių krovinių apimčių kritimas Kaliningrado srityje ir šiuo metu pastebimas jų mažėjimas Klaipėdoje yra tarifų nesuderinamumo išraiška. Tranzitiniai kroviniai nukreipiami per Latviją ir Estiją. Todėl iškyla svarbus, bendras abiem šalims klausimas - išlaikyti esamus krovinių kiekius ir atgaivinti jų srautus, einančius ir į Klaipėdą, ir į Kaliningradą", - dėstė B.Lubys. Jo teigimu, nors krovinių pervežimo geležinkeliais tarifams įtaką daro ir Lietuva, tačiau didžiausias kainų "aidas" ateina iš Rusijos.

Kalbėdamas apie Lietuvos ir Rusijos santykius energetikos resursų tiekimo srityje, B.Lubys išskyrė gamtinių dujų klausimą: jos šiuo metu, kaip jau buvo praėjusią žiemą, Lietuvai vėl kainuoja brangiau nei kitoms Europos šalims.

"Šiandien Lietuva už tūkstantį kubinių metrų gamtinių dujų Rusijai moka 218 JAV dolerių, o Vokietija moka mažiau, nors dujos iki šios šalies dujotiekiu keliauja visu tūkstančiu kilometrų toliau. Vien dėl trumpesnio tranzito Lietuvai jos turi kainuoti mažiau, tačiau taip nėra, nes mūsų valstybės vadovai nepakankamai kontaktuoja ir diskutuoja su Rusijos vadovais", - įsitikinęs verslininkas.

Pasak B.Lubio, dėl to, kad Lietuvos ir Rusijos verslo bendradarbiavimo rodikliai mažėja, reikia ieškoti priežasčių ir patiems verslo atstovams. "Kitos šalys skaičiuoja prekybos su Rusija augimą. Pavyzdžiui, Čekijos ir Rusijos transporto judėjimas per pirmą šių metų ketvirtį padidėjo 23 proc.", - pastebėjo B.Lubys. Jo teigimu, su kaimyninėmis šalimis būtina išlaikyti glaudesnius prekybos santykius.

Ragina žengti drąsiau

Rusijos verslo tarybos bendradarbiavimo su Lietuva pirmininkas Viktoras Trigubko pažymėjo, kad Lietuvos verslas turi būti agresyvesnis ir drąsiau eiti į Rusijos rinką. "Rusijoje daug dėmesio skiriama valstybės ir verslo bendradarbiavimui. Šalies valdžia spėjo pasirengti krizei ir šiuo metu verslui gali pasiūlyti efektyvių priemonių, padėsiančių atlaikyti pasaulinį ūkio nuosmukį. Valstybė verslą remia įvairiais kanalais ir yra aktyvus įvairių paslaugų ir prekių pirkėjas", - situacija Rusijoje pristatė V.Trigubko. Pasak jo, Rusijoje kaip ir Lietuvoje bankai praktiškai nustojo finansuoti stambius projektus, tačiau nemažą dalį finansinių injekcijų verslas gauna iš valstybės.

V.Trigubko įsitikinimu, Rusijos verslas yra pajėgus plėstis ir investuoti užsienyje, taip pat ir Lietuvoje, tačiau didžiajai daliai potencialių investuotojų trūksta informacijos apie investicinę aplinką Lietuvoje.

"Rusija Lietuvos verslininkams gali būti įdomi. Jie gali dalyvauti dinamiškai augančiose ūkio šakose, kurios ir per krizę išlieka perspektyvios. Stambi ūkio šaka - naftos produktų gamyba. Lietuvos verslininkams įdomi mėsos perdirbimo pramonė. Galime rekomenduoti avalynės ir higienos prekių gamybą, kurių prekių apyvarta didėja", - patrauklias sritis vardijo Rusijos verslininkas. Jo teigimu, tiek Rusijos, tiek Lietuvos verslui niekada nebuvo lengva, bet dabar, kai sunkmetis tapo globalus, problemas spręsti taip pat reikia kartu.

Rusijos Pramonininkų ir verslininkų sąjungos vykdomasis viceprezidentas Dmitrijus Kuzminas pažymėjo, kad reikia išaugoti šalių istorines ir geografines galimybes. "Lietuvos ir Rusijos pramonininkai turi bendradarbiavimo susitarimų, net yra įforminę bendradarbiavimo santykius tarp regionų. Todėl organizacinė struktūra ir teisinė bazė liudija, kad net krizės metu yra stiprus pagrindas abiejų šalių santykiams vystytis. Šį mechanizmą galima "užsukti" visu pajėgumu", - įsitikinęs D.Kuzminas. Jo manymu, Rusijos vidutinis verslas turi labai mažai savo atstovų Lietuvoje, todėl negali stebėti ekonominės aplinkos ir nėra informuotas apie palankias verslui galimybes Lietuvoje. "Sunkmečiu verslo tarybų darbas ir bus - informuoti šalies verslo atstovus apie ekonominį klimatą kiekvienoje iš šalių", - sakė jis.

J.E.Rusijos Federacijos ambasadoriaus Lietuvos Respublikoje Vladimiro Čchikvadzės pastebėjimu, pasaulinio ūkio nuosmukio sąlygomis kaip niekada ryškus santykių pobūdis tarp bendradarbiaujančių partnerių. "Vertindamas rezultatus esame patenkinti, nes Rusija yra lyderis tarp Lietuvos partnerių. Pernai prekybos apyvarta išaugo 11,5 proc. ir sudarė 5 mlrd. JAV dolerių. Praėję metai buvo sėkmingiausi ir tai rodo, kad potencialas yra. Krizė - laikinas reiškinys, kurio metu reikia sutelkti jėgas. Žinoma, ekonominį šalių bendradarbiavimą dažnai stabdo Lietuvos įstatymai. Galime paminėti Seimo patvirtintą Nacionalinę energetikos strategiją, kurioje nurodytas žymus Rusijos energetikos sumažėjimas, o tai eliminuoja Rusijos dalyvavimą tokiuose energetikos projektuose, kaip naujos atominė elektrinės statybos. Tačiau Rusija Kaliningrado srityje pati planuoja statyti atominę elektrinę ir kviečia Lietuvos įmones dalyvauti projekte be jokių apribojimų", - bendradarbiavimo spragas komentavo Rusijos ambasadorius Lietuvoje. Pasak jo, svarbiausia, kad šalys viena kita pasitikėtų.

Faktai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, Lietuva daugiausia savo prekių ir paslaugų (60 proc.) eksportuoja į ES šalis, tačiau dvišaliame lygmenyje svarbiausia Lietuvos prekybos partnere išlieka Rusija. 2008 metais Lietuvos eksportas į Rusiją sudarė 16 proc., importas - 30 procentų. Pernai Lietuvos eksporto į Rusiją vertė, palyginti su 2007 metais išaugo 37,8 proc. ir sudarė 2,6 mlrd. eurų, o importas iš Rusijos padidėjo 97,2 proc. ir siekė 6,3 mlrd. eurų.

Per 2009 metų pirmąjį ir antrąjį ketvirtį dvišalės prekybos su Rusija apimtis sumažėjo. Nuo metų pradžios Lietuvos produkcijos eksportas į Rusiją sudarė 12,5 proc. viso šalies eksporto, o importas iš Rusijos - 29,2 proc. viso importo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"