Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
EKONOMIKA

Lietuvos jaunimas nusiteikęs nepasenti

 
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Pusė jaunų Lietuvos žmonių planuoja tęsti darbinę veiklą ir sulaukę pensinio amžiaus. Tai atskleidė draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta jaunuolių iki 25 metų amžiaus apklausa.

Apklausos duomenimis, tarp jaunuolių iki 25 metų, kurie ketina dirbti sulaukę pensinio amžiaus, yra 47 proc., o tarp žmonių iki 35 metų – net 57 procentai. Be to, tarp jaunų žmonių mažiausiai yra tokių, kurie tvirtai pasakė, kad nenorės dirbti.

„Lietuvoje jauni žmonės turi kitokį požiūrį į pensiją – jiems tai nėra riba, kuomet pasitraukiama iš darbo rinkos, kaip kad buvo iki šiol. Jauni žmonės yra daugiau keliaujantys ir matę pasaulio, todėl jie turi daug pavyzdžių, kai pagyvenę ar net seni žmonės puikiai toliau dirba. Pensija nereiškia bilieto į senatvę. Tokios jaunų žmonių nuostatos rodo, kad darbo rinka, valstybė, verslas privalo ruoštis didesniam pagyvenusių darbuotojų srautui. Šiandieninis darbą sunkiai gaunantis jaunimas po keliasdešimties metų jo taip paprastai neatsisakys“, - teigia „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Bendrovės vadovas atkreipė dėmesį, kad didžioji ilsėtis neketinančių jaunuolių dalis išreiškė norą dirbti tiek ilgai, kiek tik leis sveikata.

Draudimo bendrovės atliktos apklausos duomenimis, ilgiau ketina dirbti žmonės su aukštuoju išsilavinimu. Didesnį ryžtą išlikti darbo rinkoje rodo įmonių vadovai, specialistai, smulkūs verslininkai. Mažiau ketinimų dirbti senatvėje turi darbininkai, namų šeimininkės, ūkininkai. Taigi, žmonės, dirbantys fizinį darbą, sulaukę pensinio amžiaus, nori ilsėtis. Tai veikiausiai gali lemti išsekusios fizinės jėgos, nuovargis dėl darbo monotonijos.

M.Jundulo nuomone, tokios tendencijos ilgainiui keis ir darbo rinką. Pagyvenusiems žmonėms reikės kitokių darbo sąlygų nei jaunimui. Kita vertus, darbdaviams mažiau laiko reikės skirti darbuotojų mokymui bei integracijai. Savo ruožtu, dirbančių pagyvenusių žmonių sluoksnis reiškia lengvesnę naštą visai visuomenei – žmonės bus linkę patys užsidirbti, o ne laukti pinigų iš valstybės.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) duomenimis, šių metų rugpjūtį senatvės pensijas gavo 598,1 tūkst. Lietuvos gyventojų. Iš jų 62,6 tūkst., arba 10,4 proc. visų senatvės pensininkų, buvo nenutraukę darbinės veiklos. Beveik 9 tūkst. dirbančių pensininkų mėnesio pajamos viršijo 2000 litų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"