TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos jūrų laivynas nyksta

2015 06 18 6:00
Prieš dešimtmetį Lietuvos laivų registre buvo 70 prekybinių laivų, 2013 metais – tik 48. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Mūsų šalies jūrinių laivų sąrašas trumpėja – per metus naujų laivų įregistruojama mažiau, negu išbraukiama iš oficialaus jūrų laivų registro. Kartu mažėja darbo jūrininkams ir vietų praktikuotis navigacijos mokslus kremtantiems studentams.

Net Lietuvos pasididžiavimas - nuomojamas bendrovės „Hoegh LNG Klaipėda“ laivas-dujų saugykla „Independence“ - neregistruotas Klaipėdoje. Nors pernai, laukiant laivo, buvo žadama Singapūro vėliavą pakeisti į lietuvišką Trispalvę.

Prarado 22 laivus

Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis, birželio 1 dieną Jūrų laivų registre buvo įregistruoti 104 laivai, iš jų 45 - prekybiniai, didesnės nei 100 bruto tonų (BT) talpos, ir dar vienas mažiukas krovininis. Atmetus 8 ro-ro danų kapitalo kompanijos "DFDS Seaways“ keltus ir jai priklausančius 2 trampinius laivus, kitoms grynai lietuviškoms laivybos įmonėms tenka 36 prekybiniai laivai: sausakrūviai krovininiai, transportiniai refrižeratoriai ir vienas tanklaivis.

Prieš dešimtmetį Lietuvos laivų registre buvo 70 prekybinių laivų, 2013 metais – tik 48. Prie nuoseklaus jūrų laivyno nykimo labiausiai prisideda valstybės kontroliuojama Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL).

Vyriausybė, žadėjusi iki gegužės paskelbti, kaip gelbės LJL, dar neapsisprendė, ką darys. Šiuo metu likę 5 laivai įkeisti bankui už paskolas, o netrukus ketinama parduoti dar vieną. Pernai buvo parduoti 3 mažiausi laivai, per pastaruosius du mėnesius - dar du, motorlaiviai „Daina“ ir „Akvilė“. Toks pat likimas laukia ir „Ventos“, nors šio tipo laivų (25 tūkst. tonų talpos) anksčiau neplanuota parduoti.

Penktadienį rengiamas bendrovės neeilinis akcininkų susirinkimas, kurio darbotvarkėje tėra vienas klausimas - dėl ilgalaikio turto perleidimo. Susisiekimo ministerija, valdanti 56,66 proc. įmonės akcijų, ketina balsuoti už sprendimo projektą „pritarti akcinės bendrovės Lietuvos jūrų laivininkystės ilgalaikio turto, laivo „Venta“, pardavimui už rinkos kainą“.

Kaskart parduodant laivus Vilniaus vertybinių popierių biržai, kurioje prekiaujama nuvertėjusiomis LJL akcijomis, siunčiamas pranešimas, kad tai daroma įgyvendinant bendrovės strateginį veiklos planą 2015-2018 metams. Esą „sandoris neturės reikšmingos įtakos LJL finansiniam rezultatui", o lėšos, gautos iš laivo pardavimo, bus panaudotos banko paskolai dengti ir apyvartiniam kapitalui.

Tai reiškia, kad 14,8 mln. eurų skolų kupra bankams ir 5,2 mln. eurų nepriemoka tiekėjams nesumažės. Net ir tuo atveju, jeigu įmonė parduotų visus laivus.

Bendrovės valdybos pirmininkas susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas LŽ tvirtino, kad variantų, kaip gelbėti valstybės valdomą verslą, yra. „Buvo laukiama Finansų ministerijos pastabų. Raštas gautas šiomis dienomis, todėl ministrų kabinetas artimiausiu laiku klausimą svarstys ir priims sprendimą. Teikti tiesioginę pagalbą draudžia Europos Sąjungos teisė. Bus ieškoma kitų būdų, kaip išsaugoti įmonę“, - aiškino S. Girdauskas.

Neranda išeities

Paklaustas apie užtrukusias derybas su banku, mat kreditų grąžinimo terminas baigėsi vasario 27 dieną, o netesėtų įsipareigojimų našta sunkėja net įmonei mažinant veiklos nuostolius, S. Girdauskas patikino, kad šią savaitę susitarimas bus pasiektas. Planas, kaip išdėstyti paskolos grąžinimą, suderintas.

Šių metų LJL pirmojo ketvirčio finansinėje ataskaitoje skelbiama, kad privalomas rezervas - į jį pagal teisės aktus reikia kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, iš kurio dengiami nuostoliai, - „sudaro 0 Eur“. Kartu ataskaitoje teigiama, jog įmonė pajėgs vykdyti įsipareigojimus ir būsimus kapitalo reikalavimus. Finansininkai nenurodo, kaip iš tuščios skrybėlės ištrauks triušį.

Prieš keletą mėnesių Vyriausybė atsisakė ketinimo investuoti 11 mln. eurų į akcinį kapitalą. Tam nepritarė ir smulkieji akcininkai. Investuotojų asociacija kovo pabaigoje išplatino pranešimą, kad papildomos investicijos į LJL būtų valstybės pinigų švaistymas.

Tuomet Vyriausybė pranešė apie idėją kurti transporto holdingą, į kurį patektų ir pelningai, ir nepelningai dirbančios įmonės, pavyzdžiui, „Smiltynės perkėla“, Lietuvos paštas. Šis variantas tris mėnesius kaip tik ir buvo derinamas su Finansų ministerija, nes bet koks valstybės įmonių finansų koregavimas darytų įtaką biudžetui. Dar viena išeitis – privatizuoti įmonę, tačiau tam nepritaria jūrinė bendruomenė.

Darbuotojai – be algų

Kol rūpinamasi pagrindinio kreditoriaus pinigais, skolos darbuotojams tampa antraeiliu reikalu. Kovo 31 dieną jos siekė 1,6 mln. eurų. S. Girdauskas sako, kad iš lėšų už parduotus laivus pirmiausia siekiama išmokėti algas laivų įguloms.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža teigia, jog pinigai mokami pagal sudarytą grafiką, tačiau vis tiek vėluojama atsiskaityti po 3-4 mėnesius. „Kai tik sąskaitoje pasirodo pinigėlių, atsiskaitoma su darbuotojais, bet kiek tai gali tęstis? Prieš krizę paimti kreditai neleidžia įmonei kvėpuoti, o juk ji galėtų dirbti turėdama ir 4 laivus. Įspėjome Susisiekimo ministeriją, kad jei nebus sprendimo, imsimės drastiškų priemonių – uostuose sulaikysime laivus. Dar lūkuriuojame, nes buvo kalbama apie liepos mėnesio vidurį. Konkretaus termino mums niekas nenurodė. Reikia suprasti, kad be pagrindinio akcininko įsikišimo įmonė neišsilaikys. Pardavusi laivus ji sumoka tik palūkanas bankui. Rinkoje pakilimo nematyti, frachtai maži, verslo sąlygos nėra normalios“, - kalbėjo P. Bekėža.

Pasak jo, LJS nepritaria įmonės privatizavimui, tačiau vėjais vadina ir Investuotojų asociacijos pareiškimą, kad finansinė pagalba beprasmė. „Kas ta asociacija? Keli smulkieji akcininkai? Jie skraido padebesiais, nesupranta jūrinių dalykų. Išsaugoti nacionalinį laivyną būtina, bet tam reikia Vyriausybės paramos“, - įsitikinęs P. Bekėža.

Šių metų pirmąjį ketvirtį LJL turėjo 243 darbuotojus: 23 krante ir 220 laivyne. Per metus pardavus 3 laivus teko atleisti 63 žmones, iš jų 58 – jūrininkus. Šiemet procesas bus tęsiamas, nes planuojama parduoti ne tik "Ventą“. Mažėjant LJL laivų, mažiau galimybių atlikti praktiką lieka ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams. Privatus laivynas irgi baigia susitraukti, o uosto pagalbiniai laivai – ne guminiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"