TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos kaimas: nuo "belarusų" iki robotų

2013 03 22 5:52
A.Stančikas kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų organizacijų atstovais šių metų vasarį Briuselyje per surengtą akciją ragino į ES sostinę susirinkusius valstybių vadovus taisyti diskriminacinę išmokų politiką. /Žemės ūkio rūmų nuotrauka

Šiandien Kauno sporto halėje prasidėjo visuotinis žemdirbių suvažiavimas. Į šį renginį susirinko apie tris tūkstančius žemdirbių ir kaimo žmonių iš visos Lietuvos.

Suvažiavime siekiama aptarti pagrindines ūkininkų ir kaimo žmonių problemas, tarp jų ekonomines bei socialines, ir nuspręsti, kaip jas geriausia spręsti, teikti savo reikalavimus valstybės valdžiai.

Pasak Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Andrejaus Stančiko, suvažiavimas - puiki galimybė ne tik aptarti esamas problemas, bet ir patiems žemdirbiams pasiūlyti priimtiniausius jų sprendimo būdus.

"Suvažiavime kalbėsime apie situaciją, susidariusią žemės ūkio sektoriuje, aptarsime padėtį grūdų, gyvulininkystės, pieno, daržovių ir vaisių sektoriuose. Vyks diskusijos apie mūsų laukiančią naują 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinę perspektyvą - kokių bus pokyčių, kokios žadamos žemės ūkio finansavimo galimybės", - apie prasidėjusį žemdirbių forumą kalbėjo ŽŪR pirmininkas A.Stančikas. Anot jo, būtina priimti ir mokesčių sprendimus: peržiūrėti Žemės mokesčio įstatymą, aptarti pasigirstančius ketinimus žemės mokestį sujungti su nekilnojamojo turto mokesčiu. Taip pat reikia spręsti žemės pardavimo užsieniečiams problemą, nes greitai baigsis pereinamasis laikotarpis, kai parduoti žemę užsienio subjektas buvo draudžiama. Suvažiavime taip pat kalbama apie kaimo socialinę ir ekonominę raidą, infrastruktūros plėtros poreikį.

Lietuviško kaimo kontrastai

- Kaip keitėsi, jūsų akimis, Lietuvos ūkis ir visas kaimas per pastaruosius 20 metų? Kokius istorinius ūkio vystymosi etapus išskirtumėte?

- Pastaruosius 20 metų Lietuvos žemės ūkį galima įvardyti kaip ūkio formavimosi procesą - perėjimą iš kolūkinės santvarkos į laisvą ir privačia nuosavybe pagrįstą rinkos ekonomiką. Pirmieji metai po Nepriklausomybės atgavimo, deja, buvo daugiau griovimo nei kūrimo laikotarpis. Buvęs kolūkių turtas buvo dalijamas, kartais net grobstomas. Tuo metu išardyti nauji, neseniai pastatyti gyvulininkystės objektai, kita ūkio infrastruktūra. Prasidėjo ir žemės reforma - žemės grąžinimas savininkams. Deja, tuomet žemės ūkis nugrimzdo į chaosą, smarkiai smuko produktyvumas. Žemės reforma buvo labai problemiška - nekilnojamasis turtas staiga tapo "kilnojamuoju", taip žemės ūkyje atsirado daug neteisybės ir nesąžiningumo. Tačiau palaipsniui žemės ūkio situacija normalizavosi, viskas atsistojo į savo vėžes.

Kitas išskirtinis etapas prasidėjo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Šį laikotarpį apibūdina žemės ūkio rėmimas ES lėšomis. Galime pasidžiaugti, kad per šiuos beveik 10 metų Lietuvos žemdirbiai sugebėjo pasinaudoti visomis ES siūlomomis galimybėmis ir pritraukti visas galimas lėšas. Daugelis ūkių, pasinaudojusių šia parama, dabar yra modernūs, juose naudojamos naujausios technologijos, jie neatsilieka nuo ES senbuvių.

Be abejo, per pastaruosius 20 metų keitėsi visas kaimas. Deja, negaliu pasakyti, kad tie pokyčiai būtų į gera. Didžiulę įtaką kaimo gyvenimui turėjo emigracija, išviliojusi iš kaimų jaunimą. Ypač nuo to nukentėjo atokesni provincijos kaimai. Juose gyvenimas, atrodo, sustojo prieš 20 metų. Tipiškas tokio kaimo gyventojo portretas - močiutė, kompiuteriu bandanti bendrauti su užsienyje gyvenančiu vaikaičiu. Tas vaikas, tiesa, jau nemoka lietuvių kalbos, todėl bendravimas net per kompiuterio ekraną nebeužmezgamas...

Kai nebeliko kaime jaunimo, viena po kitos uždaromos mokyklos - kaimo kultūros židiniai, nyksta kita infrastruktūra. Kaimas patenka tarsi į užburtą ratą - jaunimas ten nesikuria, nes nėra mokyklų, darželių ir kitos kultūros, o jų nėra todėl, kad ten nesikuria jaunimas.

Tiesa, reikia pagirti kaimo bendruomenes, kurios iš visų jėgų stengiasi išsaugoti Lietuvos kaimus, jų kultūrą. Tačiau kaimo senėjimo ir nykimo procesai nesustoja.

Naujoms technologijoms reikalingos investicijos

- Tenka girdėti, kad mūsų šalies ūkininkai ir ŽŪB savo modernizacijos lygiu nė kiek neatsilieka nuo kolegų iš kitų ES šalių, o kartais net lenkia. Koks šiandien yra techninis ir intelektinis ūkių potencialas, padedantis sėkmingai konkuruoti rinkose?

- Dalis Lietuvos ūkių gali pasigirti naudojantys naują, modernią techniką. Kai kurie daug lėšų į modernizaciją investavę ūkininkai aplenkė ne tik Lietuvos kaimynus, bet ir ES senbuves. Stambūs daržovių augintojai įsirengė modernias saugyklas, fasavimo linijas, tiekia rinkai puikiai paruoštą produkciją. Stambūs pieno ūkiai jau naudoja robotus. Naujausia technika "apsiginklavo" ir augalininkystės ūkiai - ten darbai nudirbami ypač modernia kompiuterizuota technika. Tiesa, ja gali dirbti tam tikrą kvalifikaciją ir išsilavinimą turintys darbuotojai. Tokių žmonių trūksta - mokslas dabar tolsta nuo žemės ūkio, ypač nuo jo praktikos.

Tačiau tikrai negalima sakyti, kad naujausiomis technologijomis gali naudotis visi Lietuvos ūkininkai. Kaip jau sakiau, tam reikalingos didžiulės investicijos, o tai sau leisti gali ne visi. Didelė dalis smulkių ir vidutinių ūkių vis dar priversti naudoti seną sovietinę techniką, kuri neleidžia panaudoti viso ūkio potencialo.

Pokyčius išjudintų didesnės ES išmokos

- Viena problemų mūsų ūkiams tapti dar labiau konkurencingiems - didesnės ES išmokos. Kaip pasikeistų kaimo vaizdas, jeigu išmokos būtų kaip, pavyzdžiui, Suomijoje?

- Didesnės tiesioginės išmokos leistų mūsų ūkininkams konkuruoti su kitų ES šalių ūkininkais. Išmokų padidėjimas pristabdytų emigraciją - ūkininkai, gaudami didesnes išmokas, galėtų mokėti didesnius atlyginimus, todėl mūsų žmonėms nebereikėtų taip gausiai laimės ieškoti užsienyje. Padidėjus ūkininkų ir kaimo žmonių pajamoms, spartėtų gamybos augimas. Lietuvos žemės ūkio potencialas yra didžiulis ir šiuo metu neišnaudojamas. Prisiminkime produktyviausius pienininkystės metus, kai būdavo pagaminama apie 3,4 mln. tonų pieno. Dabar mūsų turima kvota - 1,7 mln. tonų, ir to mes neįvykdome. 1986-aisiais pagal mėsos gamybą Lietuva buvo antra Europoje - mus pralenkę buvo tik olandai. Tikiu, kad pagerėjus žemės ūkio sąlygoms šis potencialas būtų realizuojamas. Taip pat išaugtų eksportas, taigi padidėtų ir šalies pajamos.

- Kokių Lietuvos kaimo plėtros programos naujovių po 2014 metų tikisi ūkiai, kokios sritys turėtų būti labiau finansuojamos?

- Šiandien iš Vyriausybės girdime, kad prioritetas bus suteikiamas gyvulininkystei - šią sritį tikrai reikia remti. Paramos reikia ir mėsiniams galvijams auginti, ir pienininkystei, kurią nuolat krečia krizė dėl mažų supirkimo kainų. Šie sektoriai smarkiai traukiasi - kasmet tūkstančiais mažėja gyvulių, - todėl parama jiems būtina. Reikia atkreipti dėmesį ir į kiaulių augintojus - kažkada juk garsėjome savo kiauliena, o dabar sektorius susitraukė taip, kad nebegalime patenkinti net savo vidaus poreikių. Taip pat reikia remti labai sunkius laikus išgyvenančius Lietuvos šiltnamius - energetikai brangstant baisu, kad jų neištiktų linų augintojų likimas. Linų sektorius Lietuvoje juk visiškai išnyko. Tai gresia ir šiltnamiams, kurių savininkams labai sunku konkuruoti su pigia atvežtine produkcija.

Tikimasi dėmesio kaimo verslui

- Kokią matote šalies ūkių perspektyvą per artimiausius kelerius metus, įvertinus ir teigiamus, ir neigiamus socialinius ekonominius procesus?

- Kad gyvenimas kaime nesustotų, reikėtų jame sukurti verslui palankesnę aplinką. Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl tam tikrų kaimo verslo lengvatų, investuoti į kaimo infrastruktūrą - juk ne visi kaimo gyventojai gali būti ūkininkai. Į kaimą atėjus verslui atsiras ir daugiau jaunimo, o tada atsigaus kultūrinis kaimo gyvenimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"