TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos kiaulininkystę stabdo ne Rusija

2013 06 19 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Tai, kad Rusija neskuba atnaujinti kiaulių importo iš Baltijos valstybių, Lietuvos kiaulių augintojams kenkia mažiau negu visuomenės priešiškumas šio verslo plėtrai ir smarkiai pabrangę grūdai.

Pranešimai, kad Rusijos veterinarijos priežiūros tarnyba „Rosselchoznadzor“ ir vėl nepanaikino draudimo iš Baltijos šalių eksportuoti mėsą į Muitų sąjungai priklausančias valstybes, nėra visiškai teisingi. Taip LŽ teigė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. Pasak jo, gegužės mėnesį Lietuvoje iš tiesų viešėjo auditoriai iš Rytų, jie analizavo Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolės sistemą bei lankėsi keturiuose kiaulininkystės kompleksuose, bet tai buvo ne Rusijos veterinarijos tarnybos, o Muitų sąjungos atstovai.

"Dabar jie rašo ataskaitą Muitų sąjungai, o tai, ką žiniasklaidoje komentuoja Rusijos veterinarijos tarnybos vadovas, nėra Muitų sąjungos oficiali nuomonė, todėl nenorime nei skubėti, nei kritikuoti, nei bėgti, nei verkti, kol nėra pateikta oficialių ataskaitų. O jei sakoma, kad rasta neatitikimų, jie turėtų būti nurodyti konkrečiai ir suteikta galimybė paaiškinti, ar neatitikimai traktuojami teisingai, juolab kad yra ir teisinių neatitikimų tarp Muitų sąjungos ir Europos Sąjungos reikalavimų", – taip komentavo asociacijos direktorius pranešimus, kad Rusija neatnaujins kiaulių importo iš Baltijos valstybių.

Kaip žinoma, kiaulių importą iš šių valstybių Rusija sustabdė regione prasiautus klasikiniam kiaulių marui, ir atšaukti šio sprendimo neskuba.

Eksportuoja į Lenkiją

"Tai, kad Rusija dar neatnaujina Lietuvoje užaugintų kiaulių importo, nėra didelė tragedija. Tiesiog visada gerai turėti alternatyvių eksporto krypčių. Kita vertus, niekas ir nesitikėjo, kad jau dabar Rusija galėtų atverti sienas. Jeigu taip ir atsitiks, ne anksčiau kaip rugsėjį arba spalį, o jeigu ne – ką darysi", – žiniasklaidos pranešimus LŽ komentavo Radviliškio žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius.

Pasak jo, Lietuvos kiaulių augintojai veislines kiaules ir paršelius eksportuoja daugiausia į Lenkiją. Anot jo, lenkai Lietuvoje turi interesą, nes jų skerdyklas valdantys amerikiečiai, matyt, sudarę didelių kontraktų visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad iš Lietuvos į šią šalį išvežama apie 20 proc. gyvų kiaulių, o kita dalis jų lieka vidaus rinkoje ir tenkina vos apie pusę poreikių.

Anot E.Adomavičiaus, didelių interesų Lietuvoje turi ir Rusijos mėsos perdirbėjai. Ši rinka patraukli tuo, kad už kilogramą gyvo svorio moka maždaug 20 centų brangiau negu lenkai, be to, rusai atsiskaito pagal principą „ryte pinigai – vakare kėdės“, o ne po 1–2 mėnesių, kaip įprasta Lietuvoje.

"Europos Sąjungoje didelės brolybės tarp pardavėjo ir pirkėjo irgi nėra, todėl ir lenkai pastaruoju metu elgiasi labai korektiškai, atsiskaito per 10 dienų – nei anksčiau, nei vėliau", – pasakoja bendrovės vadovas. Bet kuriuo atveju, anot jo, Lietuvoje "dar niekas kiaulių į mišką nevežė".

Apskritai, kaip teigia žemės ūkio bendrovės direktorius, Lietuvos kiaulininkystės sektorius pastarąjį dešimtmetį merdi. "Gėda ir bėda, kad Lietuva yra žemės ūkio kraštas, bet nesugeba tenkinti nė pusės rinkos poreikių. Mat visuomenei sukilus prieš kvapus, teko sumažinti gyvulių skaičių. Tie, kuriems pavyko išlikti, dar kapstosi, bet plėtoti verslą jau neturi galimybių, – pasakoja bendrovės vadovas. – Per pastarąjį dešimtmetį nė vienas naujas rimtesnis kiaulininkystės verslo subjektas Lietuvoje veiklos nepradėjo dėl pernelyg griežtų aplinkosaugos reikalavimų, sukilusių grūdų kainų. Dabar norint pastatyti kiaulininkystės kompleksą reikėtų nusipirkti bent 500 ha žemės, kad kvapai laukuose "prasiskiestų", ir dar būtina gauti visų aplinkinių gyventojų sutikimą, nes rasis bent vienas, kuris neva planuoja pradėti kaimo turizmo verslą ir iš to pralobti arba tik nori tūkstančių, ir šauks, kad jam smirda."

Mėsos produktai - be apribojimų

Pasak A.Baravyko, iš Lietuvos, kaip ir anksčiau, į Rusiją nevaržomai eksportuojami kiaulienos produktai, tik nevežama skerdienos, nes tai neapsimoka dėl nustatytų didelių muito mokesčių.

Kita vertus, anot jo, Rusijai, net ir panaikinus gyvų kiaulių importo iš Baltijos valstybių draudimą, padėtis ne ką tepasikeistų, nes būtų galima išvežti tik veislines kiaules, nes ši šalis taiko dar vieną apribojimą visai Europos Sąjungai – mėsa negali būti užkrėsta vadinamuoju Šmalenbergo virusu. Tai nėra mirtinas virusas, jis aktualus daugiau kanopiniams, todėl Rusija uždarė galvijų, avių, ožkų importą, bet prie jų pridėjo ir paršelius, skirtus auginti.

Rusijos rinka kur kas svarbesnė Estijos kiaulių augintojams. Pranešama, kad trys stambiausios šios valstybės kiaulininkystės bendrovės, kurioms kiaulių eksportas į Rusiją yra gyvybiškai svarbus, šaukiasi Žemės ūkio ministerijos paramos, nes eksportas esą vienintelė jų galimybė išvengti žlugimo. Padėtį dar labiau sunkina tai, kad Estijos gyventojai pirmenybę teikia jautienai ir vidaus rinkoje kiaulienos pardavimas menkas.

Kiaulių skaičius Lietuvoje metų pradžioje, tūkstančiai

2008 m.923,2
2009 m.897,1
2010 m.928.2
2011 m.929,4
2012 m.790,3
2013 m.807,5

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"