TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvos laimė - reaktorius iš Fukušimos?

2011 11 14 7:00

Politikai muša pavojaus varpais: atominės elektrinės statybomis įsiamžinti siekianti Energetikos ministerija kraštui gali užkrauti visas su projekto įgyvendinimu susijusias rizikas. Viena jų vadinamas ir strateginio investuotojo - Japonijos ir JAV bendrovės "Hitachi GE Nuclear Energy" - siūlomas reaktorius, kurio purtosi valstybės gamintojos.

Praėjusią savaitę naujosios Visagino atominės elektrinės (VAE) kūrėjai visuomenei atskleidė iki šiol po devyniais užraktais saugotos projekto paslapties dalį: bendrovės VAE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus pareiškė, kad jėgainės statybos kaina esą neviršys 3-5 mlrd. eurų (10,5-17,26 mlrd. litų).

Tiesa, šie skaičiai - tik Lietuvos šalies samprotavimai. Strateginiu projekto investuotoju vadinamos Japonijos korporacijos "Hitachi" ir JAV "General electric" (GE) jungtinės bendrovės "Hitachi GE Nuclear Energy" atstovai apie statybos sąnaudas kalbėti vengia.

Jėgainės planuotojai paslaptyje laiko ir susitarimus, kokiomis dalimis projekte dalyvaus Lietuva bei partneriai - ta pati "Hitachi GE" ir kaimynės Latvija, Estija bei Lenkija. Iki šiol skelbta, kad pagal galiojančius įstatymus Lietuva negali gauti mažiau nei 34 proc. būsimosios jėgainės akcijų. Be to, jei tikėtume Energetikos ministerijos (EM) pareiškimais, "Hitachi" norėtų ne mažiau kaip 51 proc. akcijų.

"Nieko panašaus! - LŽ tvirtino Seimo Atominės energetikos komisijos (AEK) vicepirmininkas Rimantas Sinkevičius. - Spalio 12-ąją vykusiame AEK posėdyje, kuriame dalyvavo energetikos ministras Arvydas Sekmokas, neseniai žuvęs tuometis VAE generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas ir dabartinis vadovas R.Vaitkus, buvo paprašyta pateikti naujosios VAE verslo modelį.

Buvo pasakyta, kad koncesijos pagrindu projektui įgyvendinti kuriamoje akcinėje bendrovėje dalyvaus Lietuvai atstovaujanti VAE, taip pat "Hitachi GE" ir Latvijos, Estijos bei Lenkijos energetikos bendrovės. Iš kalbų buvo suprantama, kad visi Lietuvos partneriai savo norus sumažino, kadangi, priklausomai nuo pinigų kiekio, reikės įdėti atitinkamas sumas. Kaip išgirdome, didžiausiu investuotoju lieka Lietuva su 34 proc., o "Hitachi GE" orientuojasi tik į 15-25 proc. dalį. Tokiu atveju Lietuva, kaip didžiausias akcininkas, prisiima visas rizikas: ir statybos, ir technologines, ir finansines."

Japonija ir JAV kratosi

R.Sinkevičiaus teigimu, vienintelis konkretus parlamentinės AEK nariams pateiktas atsakymas buvo apie naujosios jėgainės reaktoriaus tiekėją. Jo nesirengiama pirkti iš nieko kito - tik iš "Hitachi GE Nuclear Energy". Tai - moderniausiu vadinamas III kartos ABWR tipo 1385 megavatų galios reaktorius.

"Reaktorius iš esmės jau parinktas. Seimo nariams kilo klausimas, ar būsimoji akcinė bendrovė, kuri plėtos projektą, už reaktorių mokės teisingą kainą, ir koks gali būti šio pirkimo antkainis? Jei antkainis sieks apie 25 proc., "Hitachi" jau galima laikyti išlošusia. Kokia rizika tokiu atveju tektų strateginiam investuotojui? Jis, pardavęs reaktorių, savo riziką sumažina beveik iki nulio, ir gal net išlošia, net jei projektas ir nepasisektų", - LŽ tvirtino Seimo AEK vicepirmininkas.

Politikas neatmetė galimybės, kad "Hitachi" galbūt laimi ir kita prasme: pasiūlydama Lietuvai reaktorių, kuris buvo pradėtas gaminti iki pavasarį Japoniją sukrėtusios Fukušimos tragedijos, ir kurio po to atsisakė užsakovas. Prielaidų tokiems samprotavimams suteikė šį rugsėjį Japonijoje, "Hitachi" gamykloje, lankęsis energetikos ministras A.Sekmokas. Kaip tuo metu pranešė EM, ministras apsilankė "Hitachi" projektavimo padalinyje, kurio specialistai (net nesulaukę, kol Lietuva su Japonijos ir JAV bendrove pasirašys konkrečias sutartis - aut.) "jau rengia naujos atominės elektrinės techninį projektą".

Apie galimybę, kad Lietuvoje atsiras po avarijos Fukušimoje šios jėgainės atšauktas "Hitachi GE Nuclear Energy" gamintas reaktorius, dar šią vasarą, tik paskelbus apie Lietuvos susitarimus su "Hitachi", prabilo akademikas Jurgis Vilemas. "Japonai jau buvo užsisakę daug įrangos. Sustabdytos statybos jiems reiškia didžiulius nuostolius", - kalbėjo akademikas apie "Hitachi" interesus.

Užsienio žiniasklaidoje aptinkama kiek kitokios informacijos: kaip pranešama, Lietuvoje gali atsirasti ABWR tipo reaktorius, gamintas JAV statomai atominei elektrinei (vadinamasis Pietų Teksaso projektas). Šis užsakymas buvo anuliuotas kovo mėnesį, iš karto po tragedijos Fukušimoje. Šiuo metu, kaip teigiama, Pietų Teksaso jėgainėje ketinama įdiegti naujausią "Hitachi" ir GE produktą - vos prieš kelias savaites JAV Atominio reguliavimo komisijos sertifikuotą III+ kartos reaktorių ESBWR. Beje, ketinimų protokolą dėl būtent tokių reaktorių įrengimo su "Hitachi GE" neseniai pasirašė ir Lenkija.

Abejoja patikimumu

EM, argumentuodama sprendimą strateginiu investuotoju į VAE pasirinkti "Hitachi GE", tvirtina, kad šios kompanijos pasiūlymo dalį sudarantis pažangiojo verdančio vandens ABWR tipo rektorius yra vienintelė šiuo metu pasaulyje eksploatuojama III kartos, pagerinto saugos lygio technologija. Šiuo metu keturi ABWR blokai veikia Japonijoje (pirmasis iš jų paleistas 1996 metais), dar keturi statomi Japonijoje ir Taivane. Rusiškas ABWR atitikmuo - reaktorius RBMK - buvo įrengtas katastrofą patyrusioje Černobylio jėgainėje ir šiuo metu uždarinėjamoje Ignalinos atominėje elektrinėje, o ABWR šį kovą tapo avarijos Fukušimoje priežastimi.

Net iki pastarosios tragedijos "Hitachi GE" jėgos konkurencinėje kovoje su kitomis reaktorių gamintojomis buvo nelygios. Akademikas J.Vilemas yra minėjęs, kad pastaruoju metu pagrindine atominių jėgainių statytoja tapusi Kinija su ABWR reaktoriais "apskritai neprasideda" - šioje rinkoje sėkmingai reiškiasi Lietuvos atstumta JAV bendrovė "Westinghouse", siūlanti suslėgto vandens rektorius. "Hitachi" iki šiol lenkė ir prancūzų kompanija "AREVA" (laimėjusi kovą dėl Suomijos jėgainės statybų), Pietų Korėjos "Kepco", Rusijos "Atomstroiexport".

Negalima teigti, kad viskas sklandžiai dabartiniams investuotojams į VAE "Hitachi GE" klostosi ir Japonijoje. Kaip neseniai paskelbta Pasaulinės atominės asociacijos (World Nuclear Association) tinklalapyje, spalio 6 dieną Tokijo apygardos teismas po trejų metų nagrinėjimo nusprendė, kad "Hitachi" privalo išmokėti 117 mln. JAV dolerių kompensaciją Hamaoka jėgainę eksploatuojančiai bendrovei "Chubu electric power company" už prastovą, nulemtą reaktoriaus gedimo. Dėl rimtų "Hitachi" gaminto reaktoriaus problemų vienas Hamaoka blokas 2007-aisiais beveik 8 mėnesius buvo remontuojamas.

Japonai, po Fukušimos tragedijos prabilę apie būtinybę atsisakyti atominės energetikos, turi pagrindo abejoti ABWR tipo reaktorių, jų valstybėje veikiančių nuo 1996 metų, patikimu. Jau minėtoje Hamaoka jėgainėje, kur ABWR reaktorius buvo įrengtas 2005 metais, jis elektrą gamino vos 46,7 proc. darbo laiko, kitoje - Shika atominėje elektrinėje - veikė 47,1 proc. laiko.

"ABWR tipo reaktoriai Japonijoje dirbo tik pusę laiko, likusį laiką buvo remontuojami, - LŽ tvirtino buvęs energetikos ministras, dr. Leonas Ašmantas. - Tokio reaktoriaus šįmet atsisakė amerikiečiai. Susidaro įspūdis, kad tai, ko atsisako amerikiečiai, kas atliko nuo Fukušimos, japonai nori sukišti į Lietuvą. Tai - apskritai neleistinas dalykas!"

Atsakomybė - eiliniams

Energetikos specialistai neatmeta galimybės, kad pagrindinis strateginiu investuotoju paskelbtos korporacijos tikslas ir yra ne siekis investuoti į VAE statybas, o vėliau užsiimti elektros prekyba, bet noras parduoti savo technologiją. Jei pasitvirtintų svarstymai, kad "Hitachi GE" naujosios VAE projekte turės ne daugiau kaip 25 proc. akcijų, apie strategines investicijas kalbėti apskritai būtų sunku.

Tačiau net ir tokiu atveju, kaip tvirtino LŽ šaltiniai EM, Lietuvos, ant kurios pečių guls didžiausios sąnaudos, šalis yra pasirengusi partneriams daryti didžiulių nuolaidų - pirmiausia, visų vartotojų sąskaita.

Jau dabar pasigirsta signalų, kad komerciniai bankai greičiausiai nefinansuos tokio ilgai trunkančio projekto. Iš Vyriausybės jau kurį laiką girdėti samprotavimų, kad lėšų ketinama ieškoti valstybės biudžete, taip pat - sukaupti iš elektros energijos tarifų bei iš valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonių lėšų. Dar vienas variantas - elektros energetikos įmonių, po neseniai įvykdytų pertvarkų suskirstytų į keturis blokus, bet iš esmės valdomų per jėgainės statybų projektą koordinuojančią VAE, perleidimas vadinamajam strateginiam investuotojui už jo įnešamą lėšų dalį.

"Parlamentinės AE komisijos posėdyje teiravomės EM ir VAE atstovų, ar strateginiam investuotojui negali būti perleistos energetikos įmonės. Jų nebuvo pasakyta nei "taip", nei "ne". Buvo tik pasakyta, kad energetikos įmonių, dabar valdomų VAE, akcijos nebus parduotos. Bet kas žino, ar jos negali būti užstatytos, paimant kreditus?" - LŽ aiškino AEK vicepirmininkas R.Sinkevičius.

Kokius sandorius EM ir projekto vykdytoja VAE rengia, kaip žadama, turėtų paaiškėti vos po kelių mėnesių - kai metų sandūroje, energetikos ministro A.Sekmoko teigimu, bus pasirašoma koncesijos tarp Lietuvos Vyriausybės ir "Hitachi GE Nuclear Energy" sutartis. Bet ir šis procesas, po kurio visuomenei ir balsuoti turėsiančio Seimo nariams žadama atskleisti susitarimo aplinkybes, kelia nemažai abejonių. Pirmiausia, todėl, kad šį reikšmingą susitarimą, kaip prieš dešimtmetį - sutartį dėl "Mažeikių naftos" pardavimo JAV kompanijai "Williams International" - pasirašyti ir vėl ketinama pavesti antraplaniams veikėjams.

Kaip teigiama oficialiai, koncesijos sutartį Lietuvos vardu pasirašys arba energetikos ministras A.Sekmokas, arba jo įgaliotas derybininkas. Dar prieš mėnesį A.Sekmokas žiniasklaidai užsiminė, kad įpareigojimas parengti ir pasirašyti šią sutartį "buvo duotas VAE". Taigi atominių statybų projekte klausimų iki šiol daugiau nei atsakymų, tačiau jau dabar galima manyti, kad kilus rimtesnėms problemoms atsakyti dėl to ir vėl nebus kam.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"